Priklausomybės ligomis sergantieji susiduria su daugybe tarsi užburtame rate besisukančių kliūčių.
Jauna panevėžietė daugiau kaip prieš metus sugrįžo į normalų gyvenimą visiškai atsisakiusi į patį dugną ją nutempusio įpročio. Ji vėl turi darbą, šeimą ir viliasi, jog baisioji patirtis nepasikartos. Dabar viskas priklauso tik nuo jos pačios.
Tačiau savarankiškai išsivaduoti iš priklausomybės moteris negalėjo – jos jėgoms tai buvo nepakeliama užduotis. Išeitį surado sužinojusi apie šalyje veikiančias priklausomybės ligų reabilitacines bendruomenes ir kurį laiką vienoje iš jų pagyvenusi. Toks didžiulis buvo noras atsikratyti žlugdančio ir žudančio įpročio.
Padėti gali
Susibūrę į bendruomenes priklausomybių kamuojami žmonės mokosi atsispirti poreikiui vartoti alkoholį, psichoaktyviąsias medžiagas, aiškinasi, kaip suvaldyti jausmus, juos išreikšti, ir daugelio kitų dalykų. Darbas vyksta pagal 12 žingsnių programą, konsultuoja psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai.
Sergantys asmenys gali mokytis įvairių profesijų, mokomi kompiuterinio raštingumo. Pavyzdžiui, Pilnų namų bendruomenėje Varėnos rajone priklausomi asmenys užsiima vaistažolių auginimu, Labdaros ir paramos fondo „Vilties švyturys“ bendruomenėje Kėdainių rajone mokomi suvirintojų ir šaltkalvių specialybės.
Panevėžio priklausomybės ligų centro vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė sako, kad gyvenimas ir pamokos bendruomenėse jau padėjo ne vienam tikrai pasveikti norėjusiam žmogui. Šiuo metu šalyje yra susikūrusios beveik dvi dešimtys tokių bendruomenių, kuriose pagalbos ieško nuo alkoholio, psichoaktyviųjų medžiagų, kitų priklausomybių kenčiantys asmenys.
„Ir centruose, ir bendruomenėse priklausomybių kamuojamiems žmonėms padėti galima. Svarbu, kad pats ligonis justų norą pasveikti, turėtų motyvaciją“, – sako vyriausioji gydytoja.
Alkoholikų vis dar daugiausia
Panevėžio priklausomybės ligų centre dažniausiai teikiamos alkoholinės abstinencijos detoksikacijos paslaugos, organizmo fizinės ir psichinės būsenos atkūrimas po alkoholio. Priklausomybę nuo narkotinių medžiagų jaučiantieji pagalbos kreipiasi gerokai rečiau.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, analizuodamas šių asmenų reabilitacijos bei integracijos problemas ir jų sprendimo būdus, šiemet surengė apklausą įstaigose, teikiančiose psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas.
Lietuvoje šiuo metu veikia 18 ilgalaikės reabilitacijos įstaigų, kuriose per 300 vietų, ir 6 dienos centrai, skirti asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei norintiems pakeisti savo gyvenimą.
Užburtame rate
Daugelis asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, paprastai būna atskirti nuo visuomenės, smerkiami, jie praradę būstą, šeimą, darbą, dažnai jau turi įkalinimo patirties. Šie žmonės vartoja psichoaktyviąsias medžiagas nepaisydami nieko.
Tie, kurie nori padėti šiems žmonėms, žino, kad tai nėra lengva. Reikia ir socialinės, ir dvasinės, ir psichologinės pagalbos.
Atlikus apklausą ir išanalizavus jos duomenis paaiškėjo, kad aktualiausia reabilitacijos programose dalyvaujančių asmenų problema – nedarbas. Jį nurodė 74 procentai apklaustųjų.
Finansines problemas, kaip svarbiausias, nurodė 69 procentai. Be darbo, pinigų, palaikymo žalinga priklausomybė tarsi įsuka į užburtą ratą, iš kurio padėti ištrūkti gali tik stipri motyvacija.
Juk dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo prarastas darbas, šeima, namai, auga skolos, prasideda nusikaltimų kelias – vagystės, narkotikų platinimas ir pan.
Tam, kad asmuo integruotųsi į visuomenę, reikalinga turėti pastovias pajamas – darbą, taip pat ir namus, šeimą. Visa tai pasiekti labai sunku, sunkiau, nei nutraukti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Socialiniai darbuotojai, psichologai gali suteikti reikiamas paslaugas, pakonsultuoti, nusiųsti į atitinkamas institucijas, bet sprendimą priima pats žmogus, turintis stiprią motyvaciją keistis.
Ja vadovaujantis išeitis randama. Pernai net 57 procentai visų dalyvavusių ilgalaikės reabilitacijos programose priklausomybe sergančių asmenų baigė jas ir turėjo galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Prieš metus programas baigusiųjų skaičius siekė 33 procentus.
Trečdalis programas baigusiųjų vėl surado vietą gyvenime, jie dirba arba mokosi.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
