romo kalantos

Sukanka 30 metų dar dviem svarbiems Sąjūdžio įvykiams. 1988-ųjų liepą sovietinės Lietuvos miestus ir miestelius sudrebino du neregėti dalykai – laisvės dainas traukiantys rokeriai bei radikalūs kovotojai už švarią gamtą – žalieji. Šie jauni žmonės savo drąsa stebino tautą ir sėjo laisvės jausmą. Vaizdo siužete išvysite ne tik, kaip dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas slapčia užvirino KGB ryšių centro vartus, bet ir kuo tuometiniai skiauterėti Vilniaus pankai gąsdino kagėbistus.

„Siekiame pigaus populiarumo“, - neslėpia vieno drąsiausių ir ambicingiausių pastarųjų metų TV projekto - aštrių pokalbių laidos „Nuo A iki Z...“ - kūrėjai. Žiūrovų širdis jie nusiteikę pavergti atsisakę brangių dekoracijų, studiją išmainę į gatvę, o vietoj brangiai apmokamų žvaigždučių į pirmąją laidą pasikvietę miesto legendą.

„Šiuo metu bėgti iš Lietuvos nėra būtinybės. Ją jautė jauni žmonės 1997-1998-aisiais metais, kai buvo labai ryškūs kontrastai tarp Lietuvos ir Vakarų valstybių, - Tv3.lt sakė filosofas Leonidas Donskis, nebijantis pripažinti, kad jame gyvena dvi asmenybės – tarybinis vaikas ir tikras vakarietis. „Galiu tai suprasti“, - apie tautiečių migraciją sakė filosofas. - Atsivėrė sienos, Lietuva galėjo naudotis laisvo gyvenimo galimybėmis. Į tai reagavo jauni žmonės.

 Kaune trečiadienį minint už Lietuvos laisvę susideginusio Romo Kalantos žūties 42-ąsias metines, jo pagerbti susirinkę antisovietinių demonstracijų dalyviai prisimena, kad vėlesniais metais „kalantinių“ minėjimui pirmieji imdavo ruoštis saugumo pareigūnai. Prie R.Kalantos žūties vietos Muzikinio teatro sodelyje atėjęs „kalantinių“ dalyvis Jonas Klėmanas sakė, kad sovietų saugumo struktūros aktyvesnės tapdavo jau balandį.

Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spauda aktyviai stebi įvykius Garliavoje. Nors, atrodytų, visos tarnybos ir teismai savo darbą bent jau bando atlikti – apčiuopiamų rezultatų nėra, o įtampa neslūgsta. Apie įvykius Garliavoje ne kartą prabilta ir iš Seimo tribūnos. Per Seime antradienį vykusį Romo Kalantos aukos 40-mečio minėjimą Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas skaitydamas pranešimą sakė: „Yra tam tikrų paralelių tarp to, kas dabar vyksta Lietuvoje, ir tarp Kalantinių.

Motinos dienos išvakarėse galėjome pasiskaityti profesorės Dalios Leinartės minčių apie lietuvišką šeimą. Mane ypatingai sudomino šalutinė tema: tautinio atgimimo šauklių požiūris į tėvynę, kaip į jauną merginą, mylimąją. Tai Europoje beveik unikalus reiškinys. Paprastai tėvynė suprantama kaip motina. Vokiečių tautos motina Germanija, rusų – Rusija ir taip toliau. Lietuvių tautinis atgimimas buvo išskirtinis, nes visi jo veikėjai rinkosi tėvynę sąmoningai iš kelių galimų alternatyvų.

Seimas kviečia valstybės institucijas ir nevyriausybines organizacijas, savivaldybes, bendruomenes ir piliečius aktyviai dalyvauti stiprinant sąmoningos pilietybės dvasią ir ragina visus 2012 metais paminėti istorinių įvykių sukaktis. Toks kvietimas suformuluotas Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl istorinių datų sukakčių paminėjimo“. Už šį dokumentą balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras.

Nesiliaujančios kalbos apie lietuvių tautos tarpusavio atšalimą, vis didėjančią emigraciją, kandūs juokeliai valdžios atžvilgiu – tik keli šiuolaikinių stereotipų pavyzdžiai. Ypač dažnai galima susidurti su nuomone, kad Lietuvoje nebeliko nieko gero, o naujoji karta neįvertina šalies, kurioje auga, praeities ar net nežino, kas yra pilietiškumas.