rolandas puncevičius

Apsukrių automobilių pardavėjų, dėl kurių nukenčia eiliniai pirkėjai, yra ne vienas. O ir skirtingų schemų, kai taip uždarbiaujama, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) fiksuoja ne vieną. Pavyzdžiui, jei automobilio kaina viename iš skelbimų portalų prieš pardavimą staiga sumažėja, tai irgi gali reikšti, kad vėliau pirkėjui teks nusivilti.  Žvalgydamiesi skelbimų portaluose, automobilių pirkėjai renkasi iš daugybės skirtingų variantų.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad dviejų šeimų nariai, kartu vykdę prekybą „Facebook“ platformoje, nedeklaravo daugiau nei pusės milijono eurų pajamų. „Veiklai internete VMI skiria išskirtinį dėmesį ir nuolat atlieka stebėseną socialiniuose tinkluose, platformose ir e. parduotuvėse.

Lietuvoje brangsta ne tik būtiniausios prekės ir paslaugos, bet kyla ir nuomonės formuotojų įkainiai. Šalyje veikia per 12 tūkstančių vadinamųjų „influencerių“, iš kurių žinomesni per mėnesį gali uždirbti tūkstančius eurų.

24 tūkstančiai eurų, tiek per mėnesį uždirba kai kurios lietuvės, besidalijančios savo pikantiškomis ir net pornografinėmis nuotraukomis ar vaizdo įrašais vienoje interneto platformoje. Ir nors pagal Lietuvos įstatymus pornografijos gamyba ir platinimas laikomas kriminaliniu nusikaltimu, mūsų šalies policija jokių ikiteisminių tyrimų dėl lietuvaičių pornografijos užsienio platformose nėra pradėjusi.

Į įvairiose interneto platformose daiktus ar rūbus parduodančius žmonės nusitaikė Mokesčių inspekcija. Dabar iš internetinių prekybos platformų lauks duomenų apie visus žmonių sandorius, o pernelyg daug iš pardavinėjimo uždirbusiems gyventojams nuskaičiuos mokesčius. Patys žmonės jau ima slapstytis ir mąsto būdus, kaip mokesčių toliau išvengti. Norėjusi išlikti neatpažįstama viena vilnietė pasakoja, kaip „Vinted“ platformoje pardavinėja vaikiškus daiktus.

Lietuvoje pagreitį įgauna nauja verslininkų machinacija. Pardavėjai specialiai mažina elektromobilių vertę, kad jų pirkėjai galėtų pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama ir susigrąžintų penktadalį sumos – pridėtinės vertės mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija perspėja gudraujančius verslininkus, tokia veikla gali būti laikoma sukčiavimu, o įkliuvusiems pirkėjams mokesčius reikės grąžinti su delspinigiais. Klaipėdietė Elida elektromobilį vairuoja nuo balandžio.

Įsigyti būstą lietuviams tampa vis sudėtingiau, mat didėja ne tik palūkanų normos, bet ir brangsta nekilnojamojo turto (NT) objektai. Be to, dabar bankai vis atidžiau įvertina galimas nemokumo rizikas. Tuo metu pirkėjai įspėjami – prieš įsigyjant būstą, būtina neužmiršti atlikti šiuos veiksmus, kadangi kitu atveju liksite ir be namo, ir be pinigų.

Savininko deklaravimo kodo (SDK) neturintiems transporto priemonių turėtojams tolerancijos laikotarpis baigėsi. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja, kad nuo šiol gudraujantiems galės būti ir dalijamos baudos ne tik žodiniai įspėjimai. Be to, automobilių prekeivių, „kauferyje“ rašančių fiktyvią sumą, taip pat laukia neramios dienos. VMI atstovai pasakoja, kad, įsigaliojus SDK sistemai, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1d. buvo taikomas tolerancijos laikotarpis.

Kova su mokesčių slapstymu automobilių rinkoje įgauna didesnį pagreitį – jau netrukus įsigalios nauja transporto priemonių deklaravimo sistema. Tiesa, dalis ekspertų kalba, kad nors tokių permainų reikėjo jau seniai, yra tikimybė, kad nesąžiningi prekeiviai ateityje atras spragų arba naudosis tam tikromis gudrybėmis, kurias pasitelkdavo anksčiau. Be to, manoma, kad transporto priemonių kainos gali padidėti.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad VMI svetainėje paskelbti odontologines paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 darbuotojai, vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodikliai. Jie pateikiami žemėlapyje pagal savivaldybes bei atskiras įmones. Pastarųjų – daugiau nei 2 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija šiauliečiui, užsiimančiam virtualių valiutų platinimu, pasiūlė ne tik deramai įteisinti savo veiklą, bet ir patikslinti savo pajamų deklaracijas bei sumokėti priklausančius mokesčius. Gyventojas geranoriškai į biudžetą sumokėjo 75 tūkst. eurų mokesčių: iš jų 60 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad per trylika metų, kai buvo įsteigta VMI pasitikėjimo linija 1882, iš gyventojų iš viso gauta apie 45,7 tūkst. pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus. Pagal gautą informaciją VMI iš viso nustatė 40,4 mln. eurų nuslėptų mokesčių, per pirmąjį šių metų pusmetį suma siekia 329 tūkst. eurų. Per paskutinius kelerius metus gautų pranešimų skaičius kasmet viršija 4 tūkst. Pernai tokių pranešimų mokesčių administratorius gavo apie 5 tūkst.

Neseniai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gerokai padidino kasos kvitų loterijos laimėtojų skaičių, prizinį fondą ir galinčių dalyvauti prekybos vietų kiekį. Kartu išaugo ir žaidimo dalyvių skaičius, tačiau tūkstančių laimėtų eurų niekas neatsiima. Vasario pabaigoje VMI pranešė, 10 kartų, iki 100, padidino laimingųjų savaitinio kvitų žaidimo dalyvių, kurie laimi po 50 Eur. Kiekvieną mėnesį ir toliau vienam laimingajam atitenka 5 tūkst. Eur.

Kai kurių ekspertų kritikos nuolat sulaukianti kvitų loterija nuo pirmadienio, vasario 18 d., keičiasi. Valdžia skelbia, kad nuo šiol loterijoje dalyvaus ir apsiperkantieji prekybos tinkluose. Tiesa, ne visuose, o tai kelia ekspertų nuogąstavimus dėl galimos diskriminacijos. Šešių didžiulių prekybos tinklų pirkėjai iš loterijos išbraukti.

Prieš metus prasidėjo kvitų loterija, kurioje gyventojai gali registruoti gautus čekius ir dalyvauti žaidime dėl piniginių prizų. Loteriją organizuojanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) džiaugiasi akcijos sėkme, tačiau tv3.lt kalbintas ekspertas abejojo, ar žinia apie žaidimą pasiekė visus. Šiuo metu kvitų žaidimo sistemoje gyventojų užregistruotų kvitų skaičius peržengė 2 milijonus. Daugiau nei pusšimtis kvitų juos užregistravusiems asmenims atnešė ir piniginius prizus.

Papietauti vienoje sostinės kavinių nusprendęs vilnietis netikėtai gavo ne įprastą kvitą, o išrašytą sąskaitą su įspėjimu. Pasimetusiam vyrui kilo abejonių verslo skaidrumu, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija ramina – tai ne kvitas, o išankstinė sąskaita, tačiau gyventojai vis tiek turėtų būti budrūs. Portalas tv3.lt sulaukė kavinėje apsilankiusio ir kvitą su neįprastu prierašu gavusio skaitytojo klausimo.

2018 m. rugpjūčio 21 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad per pirmus septynis žaidimo mėnesius, atsižvelgus į bendrą šalies PVM augimą ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, viešojo maitinimo sektoriuje į biudžetą papildomai deklaruota apie 2,4 mln. eurų PVM. Viena iš paskutiniųjų savaitinio Kvitų žaidimo prizo laimėtojų, pensininkė iš Vilniaus, laimingąjį kvitą gavo už 6 eurų sumą pavakarieniavusi kavinėje.

Į praeitų metų gruodį startavusį kvitų žaidimą įsitraukia vis daugiau lietuvių.  Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo, per pirmus ketverius žaidimo mėnesius vien viešojo maitinimo sektoriuje į biudžetą surinkta 1,3 mln. eurų daugiau. Smulkieji verslininkai pastebi, kad pirkėjai gana aktyviai įsitraukė į žaidimą ir kur kas dažniau ima kasos kvitus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad Kvitų žaidime užregistruotų kvitų skaičius jau pasiekė 1 000 000, o gyventojams išdalinta per 60 tūkst. eurų piniginių prizų. Be to, Kvitų žaidimas jau „atsipirko“ – vien per pirmus tris žaidimo mėnesius, viešojo maitinimo sektoriuje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiuojama 900 tūkst. eurų daugiau.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų mokesčių.  „Didėjantis interneto vartotojų skaičius lemia tai, kad prekyba sparčiai keliasi į e. erdvę.

Lietuvoje vykstančią čekių loteriją reikia tobulinti, kad būtų realiai paskatintas didesnis PVM surinkimas, įsitikinęs vienas žinomiausių šešėlinės ekonomikos tyrinėtojų, austrų profesorius Friedrichas Schneideris (Frydrichas Šnaideris), antradienį rašo „Verslo žinios“. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neatmeta galimybės prireikus siūlyti korekcijų. Prof.

Po „kalafiorų skandalo“ dalis lietuvių nusprendė boikotuoti prekybos tinklus ir keliauti į turgavietes. Anot jų, turgavietėse galima rasti pigesnių prekių, tačiau susiduriama su kita problema – pardavėjai neduoda čekių. Naujausiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlyje vis dar yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos, o tai reiškia, kad nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės.