Kas leidžiama IKEA, neleidžiama „Senukams“
„Galima pasijuokti, kad jei pirksi vazoną IKEA ar „Depo“ prekybos tinkle, tai dar ir valdiškame žaidime gali dalyvauti, bet jei „Senukuose“ – tai jau ne. Kitaip tariant, vieniems rinkos dalyviams valdžia organizuoja loteriją, tačiau pagal ką juos pasirenka – nesako“, – naująją kvitų loterijos tvarką kritikuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) mokesčių ekspertė Ieva Valeškaitė.
Kaip aiškina VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius, į žaidimą nuo vasario 18 d. nebus įtrauktos tik šešių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės. Šiame sąraše galima rasti tokius visiems žinomus pavadinimus kaip „Maxima“, „Iki“, „Lidl“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Senukai“.
„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į du esminius aspektus. Pirmiausia – siekį skatinti šešėlinės ekonomikos traukimąsi palaikant tinkamą pajamų apskaitymą. Šiuo atveju iniciatyva nėra orientuota į didžiausios apyvartos rinkos dalyvius, kur kvitas išduodamas visuomet, o į mažesnes prekybos vietas, kur neapskaitytų pajamų rizika yra didesnė.
Be to, siekiame užtikrinti, jog dalyvavimas žaidime ir kvitų registravimas būtų paprastas. Dėl to atrinkti didžiausią apyvartą generuojantys mažmeninės prekybos tinklai, o ne atskiros prekybos vietos, dėl ko gyventojams nuolat reikėtų tikrintis, ar kvitas dalyvauja žaidime ar ne“, – sakė R. Puncevičius
Paaiškinimą laiko keistu
Pasak VMI atstovo, įvertinus įmonių apyvartą ir buvo priimtas sprendimas eliminuoti tuos mažmeninės prekybos rinkos žaidėjus, kurie visi kartu generuoja daugiau nei trečdalį visų rinkos pajamų.
Tiesa, toks argumentas neįtikina LLRI ekspertės.
„Keista, jeigu pakanka rinkos koncentracijos faktoriaus, kad būtų pagrįsta šešėlio buvimas vienose ar kitose įmonėse. Koncentracija juk nėra šešėlio indikatorius, tai nėra susiję dalykai“, – pastebi I. Valeškaitė.
Jos teigimu, stebina, kad įsigaliojus naujovei dviejų po tuo pačiu stogu esančių parduotuvių klientai turės skirtingas sąlygas dalyvauti valstybės rengiamoje loterijoje.
„Pavyzdžiui, „Maxima“ ir „Ermitažas“ yra po vienu stogu. Tai „Maxima“ nepatenka į kvitų loteriją, o „Ermitažas“ jau patenka“, – sako I. Valeškaitė.
Didina ir laimėjimus
LLRI ekspertė pripažįsta, kad kvitų loterija nėra vien tik lietuviškas reiškinys, panašaus pobūdžio žaidimai organizuojami ir kai kuriose kitose ES šalyse. Vis dėlto, išmatuoti jo poveikį šešėlio mažėjimui yra keblu.
„Dauguma šalių pastebėjusios, kad per kurį laiką labai sumažėja dalyvavimas šiose loterijose. Tai labiau kaip pasižaidimas. Gal ir nebloga priemonė, bet ilgalaikio efekto neturi, ji linkusi išsikvėpti laikui bėgant“, – tikina mokesčių ekspertė.
Nuo šio pirmadienio įsigalioja ir keletas kitų kvitų loterijos pokyčių. VMI skelbia, kad nuo šiol kiekvieną antradienį bus skelbiama nebe po 10, o po 100 laimingųjų kvitų, kurie jų savininkams atneš piniginius laimėjimus po 50 eurų.
Pagal iki šiol galiojusias taisykles, per savaitę savaitinių prizų laimėtojams buvo išdalinami apie 2000 eurų vertės piniginiai laimėjimai, įsigaliojus naujoms taisyklės suma išauga iki 5000 eurų. Kaip ir anksčiau, kiekvieną pirmąjį mėnesio antradienį bus skelbiamas vienas 5000 eurų laimėjęs žmogus.
Naujausiais duomenimis, Kvitų žaidime iš viso užregistruota 2,36 mln. kvitų. R. Puncevičiaus teigimu, skaičiuojama, kad dėl loterijos vien tik iš viešojo maitinimo sektoriaus įmonių 2018 m. į biudžetą suplaukė papildomi 3,3 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio.