robertas žulpa

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Pirmieji 2018 metų mėnesiai rodo naujas tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje – kainos tam tikro būsto jau mažėja, derybinės pirkėjų galios auga. Patys vystytojai pastebi, kad parduoti sekasi tik populiarius projektus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija Vilniuje skiriasi nuo Kauno ir Klaipėdos. Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad naujos tendencijos rodo, jog atsiranda spaudimas mažinti kainas, kiti, kad tai tik pardavėjų lūkesčių pasikeitimas.

2017-ieji tapo dar vienais sėkmės metais tiek Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, tiek ir visai ekonomikai. Visuose NT segmentuose rinka išliko aktyvi ir likvidi. Lėtėjantis būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas bei didelis vystytojų aktyvumas stabdė kainų kilimą. Verslo centrų ir logistikos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. Santūriai, bet užtikrintai augo viešbučių segmentas.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

Prestižinė arba kitaip prabangaus būsto nekilnojamojo turto rinka sulaukia vis geresnių metų. Statybos intensyvėja, sandorių daugėja, nors lėšomis įsigyti tokį būstą galėtų pasigirti ne kiekvienas. „Ober–Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad prabangiu nekilnojamuoju turtu galima laikyti tokį, kuris, visų pirma, yra itin gerą reputaciją turinčioje miesto vietoje su puikiai išvystyta socialine infrastruktūra ir patogiu strateginių miesto vietų pasiekimu.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Iniciatyva dėl skubios naujo 25 metrų ilgio plaukimo baseino statybos Vilniuje sulaukė olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės ir Lietuvos plaukimo federacijos paramos. Šia iniciatyva skelbiamas susirūpinimas, kad Lietuvos sostinė trejus metus neturės baseino ir reikalaujama nedelsiant imtis veiksmų užkirsti kelią šiai padėčiai – skubos tvarka pastatant naują 25 metrų baseiną Vilniuje iki 2016 metų vidurio. „Baseinų reikia ne tik Vilniui.

Vilniaus Lazdynų baseinas miestiečiams tarnaus dar vienerius metus. Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 2016 metų vasarą baseinas bus nugriautas ir vietoj jo bus statomas modernus, visus tarptautinius standartus atitinkantis 50 metrų baseinas. Tačiau jo statybos užtruks ir Vilniaus bei jo apylinkių gyventojai naujuoju Lazdynų baseinu galės džiaugtis geriausiu atveju tik 2019 metais.

Trečiadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės surengta pusės valandos protesto akcija prieš sostinės Lazdynų laisvalaikio centro baseino uždarymą. Akcijoje dalyvavo ir olimpinis plaukimo čempionas Robertas Žulpa, olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės sidabro ir bronzos medalininkas Andrejus Zadneprovskis bei penkiakovininkų rinktinės vyriausiasis treneris Jurijus Moskvičiovas.

Šeštadienį 8 val. Kaune, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno meras Andrius Kupčinskas nuo Amžinosios ugnies uždegs deglą ir perduos jį Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos nariams, kurie neš deglą per visas buvusias Lietuvos sostines - Kauną, Kernavę, Trakus - ir atneš jį į Vilniaus Kalnų parką, kur 19.30 val. prasidės VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo šventė. Bėgikai pasiekti Kernavę planuoja 10.00 val., o atbėgti į Trakus - 14.00 val.

Nenumaldomai artėjant Pekino olimpiadai, "Vakaro žinios" skaitytojams primena, kad Lietuva turi kuo didžiuotis ir be dabartinių sporto žvaigždžių. Pateiktame sąraše - visi Lietuvos sportininkai, iškovoję medalius per visą vasaros olimpinių žaidynių istoriją.

Atsakymas lyg ir turėtų būti paprastas. Paimi visų olimpiadų medalius, sudedi ir žinai tiesą. Tik kad skaičiuoti šiuo atveju galima labai įvairiai. Ar sovietiniais laikais iškovotus medalius galima priskirti Lietuvai? O kaip daryti su išeiviais, kurie taip pat kartais neblogai pasirodydavo žaidynėse? Į antrąjį klausimą galima atsakyti gan paprastai.

Vietoj pirmojo Lietuvoje uždaro baseino Vilnius nutarė pasistatyti prabangių apartamentų viešbutį. Dar sovietmečiu Neries krantinėje statytas "Žalgirio" baseinas, kuriame treniravosi pasaulio ir olimpiniai čempionai Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa, Arvydas Juozaitis, Aiškutė Buzelytė, jau nugriautas, o jo vietoje iškils prašmatnus Karaliaus Mindaugo komercinis ir apartamentų centras.