restauravimas

Apleistame Kauno garaže neįtikėtinos radybos. Anūkas padovanotame senelio garaže rado supjaustytą ir kruopščiai paslėptą beveik devyniasdešimties metų senumo „Ford T“. Kaip automobilis atkeliavo į Lietuvą niekas nežino, tačiau restauratoriams pavyko automobilį prikelti antram gyvenimui.

Lidija Jankauskienė,Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Prano Gudyno restauravimo centre atkurti XVII amžiuje dėvėti batai. Jie rasti per archeologinę ekspediciją viename iš seniausių šalies mieste – Žagarėje. Restauratoriai sako, kad tokių batų mūsų šalyje iki šiol nebuvo surasta. Keletą batų, tarp kurių buvo ir vaikiškų bei suaugusių žmonių dėvėtos šlepetės, vadinamosios klepės, archeologai rado šią vasarą Žagarėje kasinėję buvusią turgaus aikštę.

Klaipėdiečiai kviečiami išlydėti burlaivį „Meridianas“. Tikimasi, kad suremontuotas burlaivis į savo vietą Danės upėje sugrįš maždaug po pusmečio. Apie pusę dešimtos pradėta kelti tiltus per Danės upę, kad pro juos „Meridiano“ link galėtų įplaukti du vilkikai, kurie ir ištemps burlaivį į įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ doką. „Meridianas“ nuo krantinės turėtų pajudėti apie pusę vienuoliktos.

Žalos restauruotai Kauno piliai pridariusi neseniai praūžusi vėtra ne vienintelė bėda – jai kliūva ir nuo vandalų. Vandalams užkliuvo Kauno pilies sieną apšviečiantys šviestuvai. Spalio gale, po vienos nakties, aptikti suniokoti 7 į žemę įmontuoti įrenginiai. Padaryta žala miestui siekia beveik 20 tūkst. litų. „Kauno pilies teritorijoje organizuojami įvairūs istoriniai, kultūriniai, pramoginiai renginiai.

Holivudo kalvose Los Andželo mieste restauruojamas garsusis užrašas „Hollywood“ („Holivudas“), pranešama „The Hollyood Sign“ tinklapyje. Užrašas restauruojamas prieš 90-ąsias metines, kurios bus minimos 2013-aisiais. Remontas pradėtas spalio pradžioje ir truks dešimt savaičių. Darbininkai valo nuo 15 metų aukščio raidžių dulkes, purvą ir rūdis, vėliau jiems teks kiekvieną iš devynių raidžių nudažyti balta spalva. Tam prireiks 400 galonų (per 1,5 tūkst. litrų) dažų.

Iš degėsių miesto puošmena vėl virstantis restauruojamas Palangos Kurhauzas ketvirtadienį pradėjo dabintis naujais langais. Darbus atliekančios bendrovės „Pamario restauratorius“ statybininkai beveik 60 langų įstatyti planuoja per savaitę. Prieš tris mėnesius restauruoti pradėtą Palangos savivaldybei priklausančią Kurhauzo dalį jau puošia naujas raudonų čerpių stogas, sutvarkyta dalis fasadų, atlikti dažymo darbai, atkurtos architektūrinės detalės.

Vėliau šiais metais bus pradėtas įgyvendinti 25 mln. eurų vertės Romos Koliziejaus restauracijos projektas, pranešė „The Telegraph“. Beveik trejus metus architektūros paminklas bus apstatytas pastoliais. Italijos kultūros ministras Lorencas Ornagis (Lorenzo Ornaghi), Romos meras Džianis Alemanas ir projektą finansuosiantis milijardierius verslininkas Diegas Dela Valė (Diego Della Valle) pristatė kontroversiškai vertinamo projekto darbų grafikus.

Beveik dešimtmetį Palangoje miestiečių bei svečių akis badę Kurhauzo degėsiai netrukus virs istorija – trečiadienį pradedamas kurorto simboliu vadinamo pastato restauravimas. Darbus atliks konkursą laimėjusi bendrovė „Pamario restauratorius“. Trečiadienio vidudienį Kurhauzo restauravimo darbų pradžią simbolinėje ceremonijoje paskelbs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Jonas Survila.

Šią vasarą planuojama pagaliau pradėti prieš dešimtmetį sudegusio Palangos Kurhauzo pastato tvarkymo darbus. Mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programa bei jai įgyvendinti Vyriausybės nutarimu numatyta 700 tūkst. litų. Dar 300 tūkst. litų Kurhauzo restauracijai skirta Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programoje. Palangos savivaldybė pastato restauracijos projektui numatė 172 tūkst. litų, restauracijai - 400 tūkst. litų.

Kultūros paveldo departamentas Palangos savivaldybei išdavė leidimą restauruoti miestui priklausančią mūrinę Kurhauzo dalį. KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, Palangos savivaldybės žingsniai, siekiant atstatyti sudegusią kultūros vertybę, vykdomi kryptingai, operatyviai ir sklandžiai. „Miesto įsipareigojimai labai nuosekliai vykdomi – užsakytas Kurhauzo restauracijos projektas, jis profesionaliai parengtas. Buvo surengta ir tarpinė projekto peržiūra.

Kitais metais turėtų prasidėti išskirtinės vertės kultūros paminklo – Sapiegų rezidencijos – restauravimo darbai. Išorės darbus numatoma baigti iki 2014-ųjų. Bus restauruotas vienintelis Vilniuje barokinis parkas, kur dabar įsikūrusi Sapiegos ligoninė. Daug ginčų kelia ir numatomas Slaugos ligoninės iškeldinimas. Iš Ūkio ministerijos administruojamų ES lėšų rūmų restauravimo darbams Kultūros paveldo departamentas (KPD) gavo daugiau kaip 8 mln. litų.

Vakar rytą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūninko sodyboje stovėjo kranai – statybininkai iš naujo montavo malūno sparnus. Prieš daugiau nei metus audros neatlaikę sparnai pakeisti lengvesniais, autentiškos konstrukcijos. Sugrįžta prie tradicinės konstrukcijos Darbus lydėjo dargana ir vėjas. Bendrovės „Meba“ darbų vadovas Rimantas vis žiūrėjo į prognozes. Apie 11 valandą, kai buvo montuojamas pirmas sparnas, pūtė 9 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Anot jo, tai dar nestiprus vėjas.

Po beveik dvejų metų pertraukos lankytojams duris atvėrė restauruoti Dionizo Poškos Baubliai, kuriuose prieš 200 metų įsikūrė pirmasis Lietuvoje kraštotyros muziejus. Pirmąjį ąžuolą baudžiauninkai į Dionizo Poškos sodybą atgabeno 1812 metais. Pasakojama, kad rašytoją sudomino medžio baubimas, kurį sukeldavo į tuščią kamieną įsisukęs vėjas.

Seimas antradienį be didesnių diskusijų atmetė net tris projektus, kuriais siekta visiškai uždrausti arba bent apriboti produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), vartojimą. Jie grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tvarkos griežtinimui nepritaria ir lobistų bei ES spaudimo bijanti Vyriausybė.

Didžiausiame iki mūsų dienų išlikusiame dvaro pastatų komplekse - Pakruojo dvare baigiamas restauruoti šiai dvaro sodybai priklausantis senovinis sandėlis, stovintis centrinėje dvaro sodybos dalyje, šalia rūmų. Šis ūkinis pastatas pasižymi centrinių rūmų architektūrą atkartojančia stilistika, todėl jam buvo suteikta pirmenybė renkantis, ką toliau restauruoti iš 34 šio dvaro komplekso kultūros paminklinių pastatų.

Plungės dvaro rūmus restauruojanti bendrovė „Pamario restauratorius“ atliko vieną svarbiausių pastato atkūrimo projekto darbų – ant šiaurinio rūmų rizalito užkėlė ir sumontavo prieš šešetą dešimtmečių sunaikintą trijų deivių skulptūrinę kompoziciją. Ji Žemaitijos versaliu vadinamiems rūmams sugrąžino tikrąjį, istorinį, jų vaizdą. Į 15 metrų aukštį iškelta skulptūrinė kompozicija – paskutinė grandis restauratorių kruopščiai atkurtoje Plungės dvaro rūmų karūnoje.

Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelyje rasti prieš 50 metų iš kapinių koplyčios dingę piliastrai — dvi altoriaus dekoratyvinės kolonos. Jos pusę amžiaus gulėjo vienos sodybos ūkio pastate, kuriame buvo auginamos kiaulės. Koplyčios altoriaus dekoratyvinius elementus — piliastrus — rado šiaulietis Stasys Bagdonas, gimęs bei augęs Šiaulėnuose ir po tėvų mirties dažnai su šeima aplankantis savo vaikystės namus. S. Bagdonas Šiaulėnuose lankėsi ir neseniai ten vykusios miestelio šventės dienomis.

Puošniausiame ir svarbiausiame Vilniaus universiteto Didžiajame kieme tęsiami fasadų tapybos tyrimai, konservavimo bei restauravimo darbai, kuriuos atlieka Šarūno Juršėno įmonė „Senoji freska“. Bus nudažyti ir patys fasadai, praneša Kultūros paveldo departamentas. Šių metų tvarkybos darbams atlikti numatyta 238 tūkstančiai litų. Pusę šios sumos skyrė Kultūros paveldo departamentas, kitą pusę – Vilniaus universitetas.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ paskelbė apklausą Žaliojo tilto skulptūroms restauruoti, neatmesdama galimybės, kad gali prireikti jas nulieti iš naujo. Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovas kategoriškas – apie naujas skulptūras negali būti ir kalbos. „Mes remiamės specialistų nuomone, kad skulptūrų būklė yra itin bloga ir gali nepavykti jų nukelti“, – sako „Grindos“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Bernadišius.

Kražių Švč.Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje restauratoriai tęsia tvarkybos darbus. Anksčiau buvo restauruoti bažnyčios bokštai ir stogas, o dabar imamasi šventovės fasadų. Kultūros paveldo departamentas šiems darbams skyrė 285 tūkst. litų iš Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto paveldotvarkos darbų programos. Per 50 tūkst. Lt pridėjo Kelmės rajono savivaldybė ir Kražių parapija. Dar 800 tūkst.

Plungės Mykolo Oginskio dvaro sodyboje baigiami trečius metus vykstantys tvarkymo ir renovavimo darbai pritaikant objektą turizmo reikmėms. Užbaigiant rūmų fasado restauravimą, numatyta atkurti rūmų stogo skulptūrines kompozicijas virš pietinio bei šiaurinio fasadų.

Seniausia Egipto piramidė išgelbėta nuo sugriuvimo, panaudojus milžiniškas oro pagalves paremti statinio luboms.Beveik 5 tūkst. metų senumo faraono Džoserio piramidė šiuo metu restauruojama. Taigi buvo būtina ją sutvirtinti, kad inžinieriams būtų galima tęsti taisymo darbus. Ši milžiniška konstrukcija – faraono Džoserio laidojimo vieta – nukentėjo žemės drebėjimo metu.

Pusantrų metų praėjo nuo tos lemtingos gruodžio nakties, kai liepsnos pasiglemžė ką tik baigtą restauruoti unikalų sakralinio paveldo palikimą – Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią. Ši geltona nedidukė bažnytėlė turėjo ypatingą trauką, kraštovaizdžiui suteikdavo nepakartojamo grožio. Nežinia, ar jai išskirtinumą dovanojo netoliese esanti paslaptinga Labanoro giria, ar legendomis apipintas bažnytkaimis, ar stebuklingu laikomas Švč.

Istorinių rūmų atstatymas virto politinių intrigų, istorikų ginčų ir korupcinių įtarimų simboliu. Prieš dešimtmetį tikėtasi Valdovų rūmus atstatyti iki 2009 m., Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio. Tačiau dabar abejojama, ar bent dalis jų atvers duris net 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Su rangovu darbų sutartis nutraukta, pradėtas tyrimas dėl galimo lėšų švaistymo. O dar nepradėtame naudoti statinyje jau skilinėja tinkas, sienos, ryškėja drėgmės dėmės.

Išsiaiškinus grybelio savybes, galima įveikti be nuodų ir didelio griovimo. Švedų restauratoriai paviršius rekomenduoja dezinfekuoti karščiu. Pavojus kartais perdedamas Pasak švedų restauratorių Kristerio Bergreno ir Pedro Gandros, norint įveikti pastatus gadinančius grybus, nebūtina juos visus pažinti ir įsidėmėti jų botaninius vardus (yra mažiausiai 200 rūšių). Pakanka žinoti sąlygas, kurios palankios šiems grybams plisti. Viena svarbiausių sąlygų – didelė santykinė drėgmė.

Vertingais antikvariniais dirbiniais, turtinga biblioteka ir net šilkverpiais garsėjusiame Renavo dvare darbuojasi restauratoriai. Dvarui atkurti skirta daugiau kaip 2 mln. litų Manoma, kad rūmus statė baronas Antanas Renne. Prieš 130 metų iškilęs pastatas – neorenesansinio stiliaus, vienaaukštis, su dviejų aukštų fligeliais.

Baigiantis pirmajam Kauno pilies restauravimo darbų etapui, miesto vadovai sulaukė Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės Dianos Varnaitės pasiūlymo įsteigti Kaune visuomeninę patariamąją tarybą. Toks pasiūlymas, anot departamento vadovės, gimė dėl nuolatinių visuomenininkų draugijos „Pilis“ atstovų nepasitenkinimų, skundų ir keliamų diskusijų, reikalaujant, suteikti visuomenei daugiau galių priimant sprendimus ginčytinais viešais klausimais.

Vienas labiausiai turistus traukiančių Didžiosios Britanijos miestų žymioms čia esančioms romėniškoms pirtims restauruoti skyrė beveik 21 mln. litų. Už šiuos pinigus lazeriu išvalyti baseinai, atnaujinta ekspozicija, restauruotas pastatas, tad dabar pastatai dar panašesni į tai, kaip atrodė romėnų laikais prieš 2000 metų.

Prie reto Lietuvos manieristinės architektūros paminklo – Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios – ir toliau pluša restauratoriai. Šių metų bažnyčios fasadų restauravimo projekte numatyta renesansinė fasadų apdaila ir sgrafitinio dekoro atkūrimas. Bažnyčios fasadai pradedami tinkuoti renesansui būdingu tamsiai pilku tinku su pelenais. Šiems darbams 2010 m. Kultūros paveldo departamentas skyrė 400 tūkst. Lt.

Paskutiniame šiais metais Klaipėdos savivaldybės Strateginės plėtros komiteto posėdyje kalbėta apie projektus, kurie ateinančių metų vasarą pradėtų budinti uostamiesčio senamiestį. Anot komiteto pirmininko Rimanto Cibausko, savivaldybėje sudaryta senamiesčio gaivinimo darbo grupė turėtų paruošti kitų metų senamiesčio gaivinimo priemonių planą. Šioms priemonėms įgyvendinti, R. Cibausko nuomone, reikėtų surasti apie milijoną litų.