Vakar rytą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūninko sodyboje stovėjo kranai – statybininkai iš naujo montavo malūno sparnus. Prieš daugiau nei metus audros neatlaikę sparnai pakeisti lengvesniais, autentiškos konstrukcijos.
Sugrįžta prie tradicinės konstrukcijos
Darbus lydėjo dargana ir vėjas. Bendrovės „Meba“ darbų vadovas Rimantas vis žiūrėjo į prognozes. Apie 11 valandą, kai buvo montuojamas pirmas sparnas, pūtė 9 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Anot jo, tai dar nestiprus vėjas.
Kai pernai rugpjūtį audra nuplėšė malūno sparnus, vėjo greitis buvo apie 20 metrų per sekundę. Sparnai buvo pagaminti iš ąžuolo, sudurstyti iš dviejų dalių, sutvirtintu metalu. Per jungimo vietą lūžo vienas sparnas, vėliau apgadintas ir kitas. Po šios nesėkmės ekspertai priėjo išvados, kad sparnai turi būti gaminami pagal seną tradiciją – iš ištisinės medienos.
„Nors oras blogas, prašėme darbų nebeatidėlioti, nes turime atsiskaityti už projektą su paramą teikusiu fondu, – sakė vakar žurnalistams „Aušros“ muziejus direktorius Raimundas Balza. – O procesui užbaigti malūnas turi būti su sparnais.“
Naujieji per 10 metrų ilgio sparnai pagaminti iš eglės, be jokių sudurstymų. Remtasi istorine ikonografine medžiaga bei išlikusių analogiškų objektų pavyzdžiais. Rangovus dabar konsulatavo geriausi paveldosaugos specialistai.
Pagal naujas technologijas Žaliūkių malūno sparnai dar sutvirtinti anglies pluošto demblių juostomis, kad būtų ir tvirtesni ir lankstesni. Jie dabar dvigubai lengvesni nei pirmieji ąžuoliniai.
„Kad geriau pagautų vėją, pavasarį dar uždėsime bures, – sakė R. Balza. – Tada ir pademonstruosime, kaip malūnas mojuos sparnais, suks girnas ir mals grūdus.“
Statybininkai – labdaringi
Sparnus savo lėšomis iš naujo gamino ir montavo malūną restauravusi UAB „Meba“. Laisvyda Matusevičienė, bendrovės „Meba“ vadovė, neatskleidžia kainos: „Tai – labdara, sutikome geranoriškai padėti „Aušros“ muziejui, nes ne dėl mūsų, o dėl projektuotojų kaltės visa tai atsitiko. O labdara negarsinama“.
Anot bendrovės vadovės, tokios pat projektuotojų klaidos padarytos ir dėl Pakruojo dvaro malūno. Žaliūkų patirtis ir ten jas padeda taisyti.
Naujieji Žaliūkų malūno sparnai, tikimasi, atlaikys ir 25 metrų per sekundę vėją. Garantija statybininkai vėl suteikia 5 metams.
Žaliūkų malūnas ir jo technologinė įranga baigti restauruoti prieš dvejus metus. Visas projektas, apėmęs ir malūninko namo bei jo sodybos atnaujinimą, kainavo per 2 milijonus litų.
Žaliūkų malūnas statytas 1875– 1880 metais. Priklausė vokiečio malūninko Danielio šeimai. Danielių palikuonis dabar gyvena Australijoje. Yra lankęsis Šiauliuose per „Aušros“ muziejaus rengiamą malūno šventę. Anot R. Balzos, senojo malūninko anūkas džiaugėsi atnaujinta senelio sodyba, ir į turto ar žemės sugrąžinimą nepretenduoja.
Rūta JANKUVIENĖ
