renaldas augustinavičius

Vyraujant lietingiems orams, sostinės Gedimino kalno būklė yra stabili, tačiau išlieka nuošliaužų pavojus dalyje kalno vietų, jos atidžiai stebimos, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Kol kas visos drenažo sistemos dirba šimtu procentų, aišku, tie ruožai pavojingi yra, bet jie yra nuolat stebimi, tos priemonės jau yra pritaikytos ir jos veikia. Katastrofiškos situacijos visiškai nėra“, – BNS sakė R. Augustinavičius.

Vilniečių ir sostinės svečių džiaugsmui, daug nerimo kėlusio Gedimino kalno pirmasis tvarkymo darbų etapas baigtas, praneša Kultūros viceministras. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį žurnalistams pristatė Gedimino kalno situaciją ir informavo apie atliktus darbus. Baigė pirmąjį etapą Pirmasis Gedimino kalno tvarkymo darbų etapas sėkmingai baigtas. Jo metu, kaip ir planuota iš pradžių, pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį žiniasklaidai pristatys Gedimino kalno situaciją, informuos apie atliktus darbus. Gedimino kalnas dėl nuošliaužų uždarytas ir tvarkomas nuo 2016-ųjų gruodžio, Vyriausybės komisija 2017-ųjų gruodį paskelbė ekstremalią situaciją, atliekant tvarkymo darbus, lankytojai čia iki šiol neleidžiami.

Gedimino kalno paviršių sparčiai išvagojusios nuošliaužos sukėlė masinę paniką o dėl kalno būklės paskelbta ekstremali situacija valstybės mastu. Tačiau už kalno tvarkymą atsakinga Kultūros ministerija ramina, kad visos prevencinės priemonės įgyvendintos ir kalnas galės ramiai žiemoti. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį Seimo Kultūros komitetui pristatė Gedimino klano tvarkymo darbus Jo teigimu, ekstremali situacija išlieka, bet galime lengviau atsipūsti.

Siekiant išvengti nuošliaužų pavojaus ant Gedimino kalno esantiems Kunigaikščių rūmų fragmentams, svarstoma nugriauti dalį neautentiškos, praėjusio amžiaus pabaigoje atstatytos sienos, sako viceministras Renaldas Augustinavičius. „Iš esmės šią savaitę turime iki galo išsidiskutuoti, ar mes įrenginėjame polius šioje vietoje, norėdami stabilizuoti pietrytinį kampą, ar mes vis dėlto šią gynybinės sienos dalį nugriauname, t.y. demontuojame. Svarstome.

Iš esmės sutvarkyti sostinės Gedimino kalną Vilniuje užtruks iki penkerių metų, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Norime apeiti su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru. Tai manau, kad dar užtruks iki penkerių metų, kol apeisime su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru, bet šlaitas, kurį mes matome, gražų, žole apaugusį šlaitą, tai 2019 metų antrojoje pusėje tikrai turėtų būti“, – ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos nariams sakė viceministras.

Ketvirtadienį į Vilniaus savivaldybės tarybos posėdį kviečiamas kultūros viceministras, su kuriuo tarybos nariai nori aptarti klausimus dėl Gedimino kalno būklės ir tvarkymo darbų. „Į miesto tarybos posėdį yra kviečiamas kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, kuriam tarybos nariai nori užduoti klausimus dėl Gedimino kalno ir jo šlaitų būklės, apie kalno šlaitų stabilizavimo darbus, šių darbų grafikus ir atlikimo terminus“, – BNS sakė Vilniaus mero atstovas Aleksandras Zubriakovas.

Dėl grunto įtrūkimų ir besiformuojančių nuošliaužų Gedimino kalne kyla pavojus pagrindiniam pėsčiųjų takui ir po nepriklausomybės atkūrimo atstatytam gynybinės sienos fragmentui, tačiau Gedimino pilies bokštui grėsmės nėra, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Šiandien istoriniams pastatams tikrai nėra grėsmės. Realiausia grėsmė iš statinių kyla pagrindiniam takui ir pietinės gynybinės sienos fragmentui, pietrytiniam sienos kampui.

Antradienį šaukiamas Vilniaus miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Pasak savivaldybės administracijos vadovo Povilo Poderskio, dėl Gedimino kalno situacijos ketinama skelbti ekstremalią situaciją nacionaliniu mastu. P. Poderskis, vadovaujantis šiai komisijai, BNS tvirtino, jog teisės aktai numato, kad jei paskelbta ekstremali situacija nėra išsprendžiama per pusmetį nuo jos paskelbimo, ji automatiškai skelbiama Vyriausybės lygmeniu.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sako, kad kol kas darbai Gedimino kalne atsilieka nuo grafiko, bet iki gruodžio 1-osios kalno viršus bus izoliuotas, kad kritulių vanduo nesisunktų į žemę ir neskatintų nuošliaužų. „Šiandien klausimas kilo, ar ne per lėtai dirbame.

Šeštadienį Gedimino kalne Vilniuje vėl nuslinko nuošliauža, įlūžo pėsčiųjų takas, BNS patvirtino kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Šeštadienio rytą rytiniame šlaite nuslinko velėna“, – teigė viceministras. Jis pripažino, kad tai viena didesnių nuošliaužų pastaruoju metu. Kadangi nuošliauža susidarė po pagrindiniu pėsčiųjų taku, jis įlūžo. Pasak viceministro, lūžo jį laikę poliai. Šis takas jau anksčiau uždarytas lankytojams.

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo planas, kaip išvengti naujų nuošliaužų, turėtų būti parengtas kitų metų pradžioje, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Anksčiau buvo planuota jį parengti rugsėjį. „Dėl Lenkijos geologų rekomendacijų reikalingi papildomi giluminiai geologiniai tyrimai, dėl tų tyrimų yra tariamasi tiek su geologais, tiek su kitais specialistais, aišku, tai gali užtrukti“, - žurnalistas trečiadienį sakė R.Augustinavičius.

Dėl prognozuotų liūčių nuo praėjusios savaitės buvęs uždarytas Gedimino kalnas Vilniuje antradienį vėl atveriamas lankytojams, tačiau kol kas bus galima lankytis tik pilies bokšte ir dalyje apžvalgos aikštelės. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, vadovaujantis kalno gelbėjimo darbų koordinavimo štabo operacijoms, sako, kad atverti vieną lankomiausių sostinės objektų nuspręsta konstatavus, kad realaus pavojaus dėl nuošliaužų šiuo metu nėra.

 Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą.

Šiandien žydų specialistai turėtų pristatyti liepą atliktų tariamų Šnipiškių žydų kapinių geofizinių tyrimų rezultatus. Už menamų kapinių paieškas, kurios pasibaigė skandalu vienam iš rabinų kumščiais paauklėjus lietuvių fotografą, Vyriausybei teko pakloti 350 tūkst.  litų, rašo trečiadienio „Respublika“. Tyrimo rezultatai, kurie turėjo atsakyti į klausimą, kur buvo tariamų Šnipiškių kapinių ribos, turėjo būti pristatyti dar praėjusį mėnesį.

Izraelio geofizikai savo išvadas apie tai, kurioje vietoje Vilniaus centre buvo žydų kapinės, paskelbs trečiadienį - neatlikus išsamių archeologinių tyrimų, kuriais tikėtasi patvirtinti geofizikų radarų parodymus. Kaip BNS pirmadienį sakė Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius, Vilniuje trečiadienį viešės geofizinių tyrimų koordinatoriaus Ariehas Kleinas, kuris ir paskelbs birželio pabaigoje - liepos pradžioje atliktų tyrimų rezultatus.

Šią vasarą žydų kapinių Vilniaus centre ieškojo ir lietuviai, ir žydai. Pastarieji žemę tyrė specialiais biofiziniais radarais. Po to darbo ėmėsi Lietuvos archeologai, tačiau ištirti spėjo tik 30 centimetrų žemės gylio, nes aptikus kaulų toliau kasinėti uždraudė žydų rabinai. Esą kapinių liekanos jau atkastos.

Nutraukti Lietuvos archeologų kasinėjimai galimose žydų kapinėse Vilniaus centre tikriausiai nebus atnaujinti ir šią savaitę. Tai BNS pirmadienį sakė Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius, kuris iš Lietuvos pusės yra paskirtas prižiūrėti tyrimus. R.Augustinavičiaus teigimu, kol kas nėra aišku, kada bus atnaujinti kasinėjimai.

Lietuvos archeologų tyrimus galimose žydų kapinėse sostinės centre stabdo prižiūrėtojų iš Izraelio religiniai įsitikinimai. Praėjusią savaitę vos tik pradėti tyrimai, kuriais siekiama nustatyti galimas buvusių žydų kapinių ribas, buvo laikinai sustabdyti. Oficialiai tokio sprendimo priežastys nebuvo nurodytos.

Šliaužiantys Vilniaus Gedimino pilies kalno šlaitai kelia grėsmę ne tik kalnui, bet ir pačiam šalies simboliui. Saugant turistus uždarytas į pilį vedantis takas, tačiau avarinės būklės statinio priežiūros kol kas niekas nesiima.Nuošliauža Gedimino kalno šlaite atsirado kovo pradžioje, tačiau ji gali būti ne vienintelė.

Rytų Lietuvos pilkapynai ir toliau plėšiami, teigia Kultūros paveldo centro (KPC) specialistai. Kaip pranešė KPC, archeologai Bronius Dakanis, Arūnas Strazdas ir Renaldas Augustinavičius prieš pora dienų lankė Rytų Lietuvos pilkapynus ir nustatė, kad senienų ieškotojai šviežiai iškasinėjo 2 Ignalinos rajone esančius pilkapynus - Dvarykščiaus - Poliankos ir Padūdžio.