Šią vasarą žydų kapinių Vilniaus centre ieškojo ir lietuviai, ir žydai. Pastarieji žemę tyrė specialiais biofiziniais radarais.
Po to darbo ėmėsi Lietuvos archeologai, tačiau ištirti spėjo tik 30 centimetrų žemės gylio, nes aptikus kaulų toliau kasinėti uždraudė žydų rabinai. Esą kapinių liekanos jau atkastos.
Archeologinius tyrinėjimus liepos mėnesį vykdžiusios Lietuvos archeologijos draugijos vadovas Zenonas Baubonis teigia, kad atkasti žmonių kaulai negali būti traktuojami kaip palaidojimai.
Jis pažymi, kad tyrimai, kuriais siekta papildyti Izraelio geofizikų surinktą medžiagą ir tiksliai pasakyti, kurioje vietoje Vilniaus centre buvo žydų kapinės, nutraukti nepasiekus geofiziniais tyrimais nustatytų anomalijų gylio, todėl jie nepatvirtino Izraelio specialistų geofizinių tyrimų duomenų ir nepatikslino Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos ribų.
Pasak archeologų, radiniai, tarp kurių - ir žmonių kaulai, aptikti 20-30 cm gylyje, tuo metu geofizinių tyrimų koordinatoriaus Arieh Kleino pateiktais duomenimis Izraelio specialistai anomalijas yra užfiksavę pusantro metro gylyje.
Šią savaitę BNS gautame Lietuvos archeologijos draugijos rašte taip pat pastebima, kad „pagal aptiktus žmonių kaulų fragmentus mirusiųjų žmonių religinę, kultūrinę bei tautinę priklausomybę nustatyti neįmanoma“ bei kad „surastas žemės sluoksnis su radiniais gali būti suformuotas iš aplinkoje buvusių žemių arba atvežtas iš kitų vietų kaip statybinės griuvenos“.
Kaip praėjusią savaitę BNS sakė Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius, archeologinius tyrimus planuojama atnaujinti rugsėjį. R.Augustunavičiaus teigimu, žydų ekspertai vis dar sprendžia, ką daryti su radiniais - vos pradėjus darbus aptiktais žmonių kaulais.
Tyrimai nutrūko radus kaulų fragmentus
Lietuvos archeologai kasinėjimus pradėjo liepos 23-ąją, tačiau jau kitą dieną juos nutraukė. Kasinėjimus atliko Lietuvos archeologai, prižiūrimi Europos rabinų konferencijos ir Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovų. Vieno iš prižiūrėtojų A.Kleino vadovaujama Izraelio geofizikų grupė šią vasarą išžvalgė galimą žydų kapinių teritoriją savo prietaisais.
Tyrimai nutrūko suradus pirmuosius kaulų fragmentus. Lietuvos archeologai, aptikę žmonių ir gyvūnų kaulų fragmentų, nebegalėjo tęsti darbų, nes tam prieštaravo jų prižiūrėtojai.
Apie nutrauktus darbus pranešęs Kultūros paveldo departamentas oficialiai paskelbė, kad 20-30 cm gylyje archeologai rado „buitinės keramikos ir stiklo šukių, metalinių daiktų dalių, pavienių žmonių ir gyvūnų kaulų, gulinčių ne anatominėje padėtyje, fragmentų“.
Tyrimai turėtų atskleisti, ar prabangūs apartamentai Neries krantinėje pastatyti ant buvusių žydų kapinių. Tuo įsitikinę žydai dar vykstant statybos darbams nepasitenkinimą galimai niekinamomis kapinėmis reiškė tarptautiniu mastu.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o žydų bendruomenė už tai gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.
