zenonas baubonis

Rietavo savivaldybės teritorijoje atrastas maždaug 750 metų senumo piliakalnis, antradienį pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kurio mokslininkas šį piliakalnį atrado. VDU Istorijos katedros docentas Vytenis Almonaitis piliakalnį atrado netoli Medingėnų bažnytkaimio centro, kairiajame Minijos krante.

Bražuolės apylinkėse gyventa dar bronzos amžiuje, prie kaimo yra I tūkstantmečio pr. m. e. – XIV a. senovės gyvenvietė, išlikęs IX a. – XII a. Bražuolės pilkapynas, vadinamas Kapčiais. Bražuolės upės kairiajame krante yra Bražuolės piliakalnis, kuriame buvo Bražuolės pilis, XIV a. įėjusi į Vilniaus gynybinę sistemą.

Siekiant įamžinti buvusio žydų dvasinio ir kultūrinio centro – Didžiosios sinagogos – atminimą Vilniuje, pradedami šios istorinės vietos archeologiniai tyrimai. Buvusių žydų maldos namų vietoje, Vokiečių g. 13A,  archeologo Zenono Baubonio vadovaujama tyrimo grupė kasinėjimus pradės artimiausiu metu, pranešė Vyriausybės Spaudos tarnyba. Šį darbą baigti tikimasi iki rugsėjo.

Lietuvoje daugelis archeologijos objektų sunaikinami taip ir nesurasti, teigia Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis. Nemaža dalis valstybiniams muziejams perduotų saugoti radinių – vertingų istorijos šaltinių – nekonservuojami sunyksta saugyklų lentynose. Tuo metu Vakarų Europoje, prieš vykdant plėtros projektus, teritorija, kurioje juos numatyta įgyvendinti, kruopščiai ištiriama.

Įvertinę Izraelio geofizikų tyrimo rezultatus Lietuvos geologijos tarnybos specialistai mano, kad buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribas galima nustatyti tik atlikus archeologinius tyrimus ir apibendrinus visą įmanomą medžiagą. „Geofizinis tyrimas atliktas tinkamai, naudojant šiuolaikinę techniką.

Izraelio geofizikai savo išvadas apie tai, kurioje vietoje Vilniaus centre buvo žydų kapinės, paskelbs trečiadienį - neatlikus išsamių archeologinių tyrimų, kuriais tikėtasi patvirtinti geofizikų radarų parodymus. Kaip BNS pirmadienį sakė Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius, Vilniuje trečiadienį viešės geofizinių tyrimų koordinatoriaus Ariehas Kleinas, kuris ir paskelbs birželio pabaigoje - liepos pradžioje atliktų tyrimų rezultatus.

Šią vasarą žydų kapinių Vilniaus centre ieškojo ir lietuviai, ir žydai. Pastarieji žemę tyrė specialiais biofiziniais radarais. Po to darbo ėmėsi Lietuvos archeologai, tačiau ištirti spėjo tik 30 centimetrų žemės gylio, nes aptikus kaulų toliau kasinėti uždraudė žydų rabinai. Esą kapinių liekanos jau atkastos.

Įsteigtas neformalus judėjimas Lietuvos kultūros ir paveldo sambūris prieš šalies vertybių menkinimą ketina kovoti viešumu ir narių autoritetu, o taip pat gausinant judėjimo idėjoms pritariančių bendraminčių gretas. Po Sambūrio skėčiu susivienijo garsūs šalies visuomenės veikėjai – menininkai, architektai, paveldosaugininkai, archeologai, fotografai. Tarp jų – muzikologas Donatas Katkus (nuotraukoje), saksofono meistras Petras Vyšniauskas, dailininkas Arvydas Šaltenis ir kt.

Kovo 21 d. įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto organizuoti Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių rinkimai iš visuomeninių organizacijų. Posėdyje buvo svarstomi kai kurių rinkimuose dalyvauti leidimo negavusių organizacijų siūlymai rinkimus atidėti.

Jurbarko rajone senovinį malūną įsigijęs archeologas pasiskundė, kad pastatą susprogdino nežinomi vandalai, tačiau paaiškėjo, kad pasenusį statinį teisėtai policijos prašymu nugriovė karo inžinieriai. Rupeikių kaime Šimkaičių seniūnijoje esantį senovinį malūną už 500 litų iš žemės sklypo savininko nusipirkę senienų išsaugojimo entuziastai -archeologas Zenonas Baubonis ir jo bendramintis Algimantas Galinskas - norėjo jį restauruoti ir perkelti į Vilniuje kuriamą senųjų amatų muziejų.

Jurbarko rajone senovinį malūną įsigijęs archeologas pasiskundė, kad pastatą susprogdino nežinomi vandalai (http://www.omni.lt/?rask$9359_16014$z_110761), tačiau paaiškėjo, kad pasenusį statinį teisėtai policijos prašymu nugriovė karo inžinieriai.

Jurbarko rajone archeologo įsigytą senovinį malūną susprogdino nežinomi vandalai. Rupeikių kaime retą senovinį malūną nusipirkę senienų išsaugojimo entuziastai - archeologas Zenonas Baubonis ir jo bendramintis Algimantas Galinskas - nustėro šią savaitę gavę žinią, kad jųdviejų pirkinys išlėkė į orą. Nuvykę į kaimą, vyrai malūno vietoje rado tik kelis nudegusius rąstus. Apklausti Rupeikių gyventojai vyrams tvirtino, kad malūną prieš mėnesį esą susprogdino iš Tauragės atvykę kariai.