regėjimas

Tyrimų duomenys rodo, kad vaikų amžiaus grupėje iki 17 m. beveik 19 proc. turi regėjimo sutrikimų. Daugiausia jų nustatyta 7–14 m. amžiaus grupėje (22,6 proc.).* Nuolatinis rūpinimasis savo akimis – pirmas žingsnis, galintis padėti išvengti įprastų regėjimo problemų, jo susilpnėjimo ir netekimo. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyd. oftalmologė med. dr. Dalia Krivaitienė pataria tėveliams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Pro kūną prasiskverbianti ir į gimdą patenkanti šviesa yra svarbi akių vystymuisi, nustatė JAV tyrėjai. Žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime teigiama, kad visą nėštumą tamsoje praleidusios pelės susilaukė jauniklių, kurių akių vystymasis buvo pakitęs. Tai rodo, kad norint kontroliuoti akių kraujagyslių augimą, reikia mažyčių šviesos kiekių. Tyrėjai tikisi, kad šis atradimas padės geriau suprasti akių ligas, praneša BBC.

Šiuolaikinis žmogus, lyginant su jo kadaise gyvenusiais protėviais, gyvena ilgiau, sočiau, patogiau, o neretai ir – prašmatniau. Deja, bet mato blogiau. Statistika byloja, kad daugelis akių ligų šiandien itin sparčiai jaunėja, kad akinius vis dažniau pradedama nešioti vaikystėje, o kartais net ir kūdikystėje.

Skaitant interneto forumus, tampa akivaizdu, kad lazerinės regėjimo korekcijos tema ypač rūpi moterims. Daug klausimų paprastai kyla dėl to, ar galima atlikti lazerinę regėjimo korekciją iki gimdymo ir kokios vėliau gali būti pasekmės. Į šiuos ir kitus klausimus paprašėme atsakyti žinomos akių klinikos NOVOYE ZRENIYE, įsikūrusios pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, vadovą gydytoją Olegą Kovriguine.

Skvarbus žvilgsnis ir geresnis regėjimas – tai privalumai, kuriuos jums gali suteikti akių pratimų ir masažo kompleksas. Senovės kinų ir indų medicinoje naudotus metodus galima pritaikyti ir kasdienėms veido grožio bei sveikatos procedūroms. Žvilgsnis saulės link Senovės jogai šį pratimų kompleksą naudojo kaip meditacijos formą, kad atvertų kūną, mintis ir dvasią saulės šviesai. Šiltuoju sezonu pratimai atliekami gryname ore, ryte arba vakare, kai saulė nusidažo raudona, oranžine spalva.

Akis – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Kasmet antrasis spalio ketvirtadienis (šiais metais tai spalio 11-oji) minimas kaip pasaulinė regėjimo diena. Šios dienos tikslas – didinti žmonių informuotumą apie regėjimo sutrikimus ir aklumą.

Dauguma optikos salonų lankytojų ilgiausiai svarsto, renkasi, „matuojasi“ akinių rėmelių formą, jų spalvą, medžiagą, iš kurios šie pagaminti. Tuo tarpu akinių lęšiai lieka tarsi antrame plane. Taip būti neturėtų, juk regėjimo komfortas priklauso būtent nuo jų. Ką derėtų žinoti apie akinių lęšius, ypač kai pastarųjų pasirinkimas šiandien toks didelis? Kaip ir kitose srityse, taip ir optikoje, gamybos technologijos nuolat tobulėja, o galimybės – plečiasi.

Paskutinė rugsėjo savaitė visame pasaulyje skiriama grėsmingos akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – prevencijai. Minint šią savaitę, gydytojai įspėja: AGDD pripažįstama dažniausiai vyresnio amžiaus gyventojų regėjimą pasiglemžiančia akių liga. Vyresnio amžiaus šviesiaakiai turėtų atkreipti dėmesį, kad jie turi labiau rūpintis savo akių sveikata, nes būtent šviesią rainelės spalvą nulemiantys genetiniai veiksniai ženkliai padidina riziką susirgti AGDD.

Tyrimų duomenys rodo, kad  vaikų amžiaus grupėje iki 17 m. beveik  19 proc. turi regėjimo sutrikimų. Daugiausia jų nustatyta 7–14 m. amžiaus grupėje (22,6 proc.). Nuolatinis rūpinimasis savo akimis – pirmas žingsnis, galintis padėti išvengti įprastų  regėjimo problemų, jo susilpnėjimo ir netekimo. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyd. oftalmologė med. dr. Dalia Krivaitienė pataria tėveliams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Šį savaitgalį garsiam Lietuvos šokėjui, aktoriui ir choreografui Gyčiui Ivanauskui regos korekcijos klinikoje „Laserview“ buvo atlikta operacija, sustabdžiusi nuo 7 klasės atlikėją kamavusią trumparegystę. Jau kitą dieną atlikėjas skubėjo pamatyti du jam svarbius žmones: mamai dovanų vežė trejus turimus brangius, bet jau nebereikalingus akinių rėmelius, o Justei Arlauskaitei – Jazzu – nuoširdų „ačiū“ už tai, kad savo pavyzdžiu paskatino ryžtis trumpai, bet efektyviai procedūrai.

Nors visiems šalies vairuotojams privalomas sveikatos, o kartu ir regėjimo patikrinimas kas penkerius metus, 15 proc. jų ignoruoja šį patikrinimą. Tokius rezultatus atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta Lietuvos vairuotojų apklausa. Tuo tarpu, sociologinės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (51 proc.) šalies vairuotojų mano, kad net ir menki regėjimo sutrikimai turi įtakos vairuotojų gebėjimams ir elgsenai keliuose.

Vartotojai jau susipažino su pirmaisiais papildytos realybės žingsniais. Išmaniesiems telefonams skirtos programėlės sugeba pakeisti tikrovę ekrane, tačiau ateityje intervencija į mūsų kasdienybę bus kur kas gilesnė, rašo „Business Insider“. Rytojus priklauso išmaniems kontaktiniams lęšiams. Bendrovė „Innovega“ kuria „iOptik“ lęšius, kurie kardinaliai pakeis mūsų santykį su regimaja tikrove.

Ruošdamiesi lazerinei regėjimo korekcijai žmonės gydytojams užduota vis tuos pačius klausimus. Norėdami pagelbėti tiek pacientams, tiek gydytojams, nusprendėme šiame straipsnyje į juos atsakyti, kad ši informacija pasiektų plačią skaitytojų auditoriją. Svarbiausius lazerinės regėjimo korekcijos niuansus aptarėme su akių klinikos „Novoye zreniye“ Vilniuje direktoriumi Olegu Kovriguine.

Pagaliau atėjo sezonas, kai saulę galima matyti ne tik televizoriaus ekrane. Jos dabar gausu visur – darbo kabinete, prie ežero, lauko kavinėje, automobilyje. Ji nė kiek nesidrovėdama plieskia spinduliais tiesiai į akis. Taigi nebelieka nieko kito, kaip pasislėpti nuo jos už tamsių akinių. Metas garderobą papildyti dar vienu atributu – akiniais nuo saulės. Akiniai nuo saulės – kiekvienu metų laiku svarbus aksesuaras. Vis dėlto tikrąjį populiarumo piką jie pasiekia vasarą.

Japonijoje sukurti akiniai, pro kuriuos žiūrint atrodo, kad valgomas užkandis yra šokoladinis sausainis, o skanėstai atrodo daug didesni, nei yra iš tiesų. Tokijo universiteto mokslininkai sukūrė įrenginius, kurie iškreipia matomą vaizdą taip, kad tokių akinių turėtojai pasitenkina mažesnėmis maisto porcijomis, praneša AFP. Akiniuose įmontuota kamera siunčia matomus vaizdus į kompiuterį, kuris padidina valgomo sausainio vaizdą.

Pasibaigęs šildymo sezonas leis atsipūsti ne tik išvargintiems šildymo kainų, bet ir tiems, kurių akys tą laiką sausėjo dėl sauso oro patalpose. Tačiau beveik kas trečia moteris to palengvėjimo nepajus: dėl natūralių organizmo hormoninių pokyčių akys sausėja nėščiosioms, kūdikį žindančioms moterims, taip pat – menstruacijų ir menopauzės metu. Akių sausumui įtakos turi ir kontraceptinių preparatų vartojimas.

JAV gynybos ministerija užsakė papildytos realybės sistemos „iOptik“ prototipą, išplečiantį regėjimo lauką ir leidžiantį matyti iškart du objektus. Kompanijos „Innovega“ sukurta sistema leidžia tokių lęšių naudotojui matyti prie savęs esančius objektus ir kartu virtualiame ekrane regėti tai, kas vyksta už kelių kilometrų. Įrenginys veikia kartu su specialiais akiniais, iš kurių vaizdas transliuojamas į lęšius. Kūrėjai mano, kad ši technologija leis padidinti karių informatyvumą mūšyje.

Liaudies išmintis byloja: „Be akių – kaip be rankų“. Vargu, ar atsirastų norinčių prarasti kurią nors vieną šių kūno dalių. Deja, pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančia rega, įvairiais kitais regėjimo sutrikimais. Ar pastarieji gali grasinti aklumu, teiraujamės Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorės Angelės Daujotienės. „Maždaug 90 proc.

JAV mokslininkai atskleidė dar vieną fenomenalų skorpionų sugebėjimą – šie nariuotakojai gali matyti ne tik akimis, bet ir visu kūnu. Specialistai iš Oklahomos valstijos universiteto nustatė, kad skorpiono šarvo ląstelės „apdovanotos“ regėjimu ultravioletinių spindulių diapazonu. Atlikdami tyrimus, mokslininkai specialiais akiniais uždengdavo skorpionams akis, ir šie kuriam laikui netekdavo galimybės matyti aplinkinio pasaulio. Tokiomis aplinkybėmis jie stengdavosi nejudėti.

Kasdieniame gyvenime prie šviesos esame taip įpratę, kad apie ją net nesusimąstome, šviesa yra tarsi oras. Ji yra, ir tiek. Mes tik retkarčiais atkreipiame dėmesį į šviesą ir imame grožėtis jos reiškiniais – spalvota vaivorykšte, žaibu tamsiame danguje, saulėlydžiu, saulės apšviestų bažnyčių spalvotais vitražais, romantiškus jausmus keliančiu žvakės mirgėjimu. Pačios šviesos nematome. Ji leidžia mums matyti.

Šimtų apskrityje gyvenančių regėjimo negalios žmonių užimtumas priklauso nuo politikų sprendimų. Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras, kaip ir dauguma negalios žmones vienijančių organizacijų, gyvena nežinia ir laukimu: ateinančiais metais visoms joms finansavimą skirs nebe Neįgaliųjų reikalų departamentas, o savivaldybės. Dvylikoje savivaldybių „Ar galėsime išsilaikyti iš to, ką mums skirs savivaldybės? – svarsto Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro direktorius Aloyzas Vilimas.

Akys kiekvienam iš mūsų – langas į pasaulį. Deja, artėjant Pasaulinei regėjimo dienai – ja Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi antrąjį spalio ketvirtadienį, – tenka pripažinti, kad vis daugiau žmonių šis langas pamažu veriasi.

Įrengiant moksleivio darbo vietą namuose reikia atsižvelgti į nemažai svarbių dalykų. Tai ir patogumas, ir apšvietimas, ir daugiafunkcionalumas (ir kūrybai, ir pamokų ruošai). Juk čia vaikas praleis nuo 20 iki 30 proc. laiko. Kad knygos nekristų iš lentynų ant galvos, pakaktų šviesos ir nereiktų lenktis arti prie sąsiuvinio, kad vaiko kojos jaustų atramą, o ne kabotų ore, kad kiekvienas daiktas turėtų savo vietą – tam reikia kruopščiai parinktų stalo ir kėdės.

Kuomet jautis, kurį turėjau apžiūrėti kaip veterinaras, išsilaisvino iš pančių ir piktai į mane įsistebeilijo, supratau, jog jį patraukė ne raudona spalva. Ir iš tiesų – jaučiai raudonos nemato. Jie neskiria pastarosios, žalios ir mėlynos spalvų. Taigi – visai kaip ir arenoje, kuomet bulių įsiutina ne spalva, o skraistės plevenimas – tąkart fermoje gyvūno dėmesį patraukė vėjyje besiplaikstantis paltas. Kaip rašo dailymail.co.

Geras regėjimas vairuotojams labai svarbus, jam susilpnėjus, tampa sunku užtikrinti saugų važiavimą. Trumparegystė ar toliaregystė nepatogumų sukelia tiek jauniems, tiek ir vyresniems vairuotojams, tačiau su amžiumi regėjimas labiau linkęs silpti. Štai katarakta, kuri žymiai padidina akių jautrumą šviesai ir dėl to stipriai pablogina matymą, gali atsirasti sulaukus 40 metų. „Kuo vyresnis vairuotojas, tuo dažniau jis turėtų tikrintis akis.

Vienas didžiausių gyvenimo klausimų: kas nutinka mums mirštant? Vis didėjantis skaičius žmonių, patyrusių klinikinę mirtį ir sugrąžintų į gyvenimą, skatina mokslininkus domėtis ir atlikti įvairiausius medicinos mokslų tyrimus. Keli žmonės, kurie buvo atgaivinti, pasakoja, ką jie jautė atsidūrę ant mirties slenksčio.

Ypatingo mechanizmo bionikos akiniai ateityje gali būti puikus regos tobulinimo aparatas. Oksfordo universiteto tyrėjai sukūrė akinius, kuriuose panaudotos tokios technologijos kaip video kameros ir veido atpažinimo bei judesių koordinacijos procesai. „Akiniai akliems žmonėms leis jaustis nepriklausomais – lengviau rasti kelią, kelio ženklus, jie bus įspėti apie pavojus“, – TheTelegraph pasakoja Oksfordo Universiteto neurologijos klinikos gydytojas StephenHicks.

Visiems mums bent kelis kartus gyvenime, o kai kuriems gana dažnai, trūkinėja akių kraujagyslės. Kraujosruvos būna neskausmingos, regėjimui nekenkiančios, tačiau ilgai negyjančios. Kodėl? Kiek tokie defektai yra pavojingi ir kaip jų atsikratyti, pataria akių ligų specialistai. Pasak jų, priekinį akies obuolio paviršių dengia du dangalai. Tai balta neperregima odena, arba sklera, sudaryta iš jungiamojo audinio, ir ją dengianti perregima junginė, kurią sudaro epitelio ląstelės.

Specialistai teigia, kad monitorius (vaizduoklis) – pati kenksmingiausia kompiuterio dalis. Jo poveikis vartotojams apibūdinamas CVS (Computer Vision Syndrome) sindromu. Minėtas regėjimo sutrikimas atsiranda nepertraukiamai ir ilgai dirbant su kompiuteriu ir turi šiuos požymius: galvos skausmai, ryškumo stoka (nesifokusavimas); nesifokusavimas keičiant objektus iš toli esančio į arti išdėstytą ir atvirkščiai, nekomfortiškas jausmas akyse, dirginimas, akių vokų paraudimas.

Apl.de.ap yra beveik neregys. Dabar „The Black Eyed Peas“ reperis pareiškė, kad jau tam tikrą laiką jis serga liga, kurios pavadinimas yra nistagmas – tai yra akių trūkčiojimas. Be to, pasak apl.de.ap, jis kenčia nuo stiprios trumparegystės. Nešiodamas net ir labai gerus kontaktinius lęšius, muzikantas beveik nieko nemato. Be to, jis dar neskiria spalvų. apl.de.

Mokslininkai galėjo pažvelgti, kaip bitės mato gėles ir kitus augalus visoje jų ultravioletinėje didybėje, praneša BBC. Gėlių atspindėjimo duomenų bazė (FReD) buvo įkurta tyrinėtojų iš Londono imperatoriškojo koledžo ir Karalienės Marijos universiteto Londone. Ji įgalina mokslininkus pamatyti augalų spalvas bičių ir kitų juos apdulkinančių vabzdžių akimis. Bitės, kitaip negu žmonės, gali matyti ultravioletinių spindulių spektrą.

Akimis mes įsisaviname 70 proc. informacijos apie mus supantį pasaulį. Deja, akys – tai ir pati pažeidžiamiausia žmogaus kūno vieta. Šie patarimai padės ilgam išsaugoti puikų regėjimą arba sustabdyti jo silpimą! Nekokybiška kosmetika, netinkamai parinkti akiniai ir įprotis skaityti atsigulus – tai anaiptol ne viskas, kas kenkia akims. Akys reaguoja į nervinius sukrėtimus, joms nepatinka intensyvus ir didelis fizinis krūvis, regėjimui kenkia ir užleistos lėtinės ligos.

Prie kompiuterio kasdien praleidžiate tiek laiko, kad akys jau ima maldauti pasigailėjimo. Tarytum būtų įkritęs krislas, kurio neįmanoma atsikratyti, ir tik dažnas mirksėjimas suteikia trumpalaikį palengvėjimą... Situacija turėtų būti pažįstama daugumai miestų gyventojų. Šiuolaikinė medicina net turi tokios būklės pavadinimą – sausos akies sindromas. Ir dėl jo mūsų laikais kenčia didžioji dalis miestų gyventojų.

Iš visų juslių baisiausia netekti būtų regėjimo – taip teigia 97 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu tik nepilni 2 proc. apklaustųjų labiausiai netekti bijo klausos, o lytėjimo, uoslės ar skonio – šiek tiek daugiau nei 1 proc. Nepaisant regėjimo svarbos, net 85 proc.

Norite visą gyvenimą išsaugoti gerą regėjimą? Tai gali pavykti, jei valgysite daug žuvies, turinčios sveikatai vertingų omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. JAV mokslininkų tyrė 1837 žmones su pirminiais amžinės makulos degeneracijos (AMD) simptomais. Nustatyta, kad daugiausia omega-3 rūgščių vartojusiems asmenims rizika per 12 metų susirgti sunkia AMD forma buvo 30 procentų mažesnė nei tiems, kas šių rūgščių vartojo mažiausiai.