receptoriai

Ar kada susimąstėte, kad didžiąją gyvūnijos pasaulio dalį sudaro rūšys, kurių individai... neturi skausmo receptorių? Mes, žmonės, kaip ir kiti žinduoliai, juntame skausmą – iš emocinio ir fizinio skausmo mokomės ir keičiame savo elgesį. Tačiau daugumos Žemės gyvūnų atvejų yra visiškai kitaip. Paprasčiau tariant, jie yra gyvi robotai, nejaučiantys skausmo, todėl ne tik nesugeba išmokti, kas yra pavojinga ir ko reikia vengti, bet ir aklai tęsiantys pradėtą veiklą net ir žūties akimirkomis.

Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkai pranešė išradę vadinamąjį skaitmeninį ledinuką – elektroninį įrenginį, generuojantį skirtingą virtualų skonį. Tokie prietaisai gali būti naudojami ne tik pramogai, bet ir medicinos tikslais, skelbia „Dailymail.co.uk“. Priliestas prie liežuvio ir įjungtas, šis įrenginys į skonio receptorius liežuvyje siunčia silpnus elektros signalus, kurie generuoja virtualų skonį.

Panašu, kad nosis gali būti ne vienintelis organas mūsų organizmuose, sugebantis justi kvapus. Uoslės receptorių tyrėjai aptiko širdyje, plaučiuose ir kraujyje, informuoja „LiveScience.

Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Studentų mokslo draugijos nariai pirmą kartą šalyje vykdė viešą gyventojų skonio jutimų tyrimą. Paaiškėjo, kad puikūs skonio jutimai vos pas 4 proc. tyrimo dalyvių. Nors 137 patikrinti laikinosios sostinės gyventojai gali džiaugtis gerai veikiančiais skonio jutimais, vienas dažniausiai pasitaikančių šių receptorių sutrikimų yra silpnas saldaus ir sūraus skonių suvokimas.

Tai, ar žmogus yra geras kitiems, priklauso ne tik nuo gyvenimiškų patirčių. Pasirodo, kad DNR taip pat vaidina itin svarbų vaidmenį. Mokslininkai teigia, kad geranoriškumas arba jo trūkumas iš dalies priklauso nuo to, ar smegenys turi tam tikros rūšies receptorius švelnumo, prisirišimo hormonams, rašo newser.com. Mokslininkai keleto šimtų žmonių teiravosi apie jų pasaulėžiūrą: ar šie pasaulį laiko praturtinančia, ar pavojinga vieta bei to, ar kiti žmonės iš esmės jiems atrodo geri ar blogi.

Mokslininkai atrado šeštą pagrindinį skonį, kurį gali jausti žmogaus skonio receptoriai – tai riebalai, rašo „telegraph.co.uk“. Daugelį metų mokslininkai manė, kad žmogaus jaučia tik keturis pagrindinius skonius: saldų, sūrų, rūgštų ir kartų. Vėliau buvo atrastas penktas skonis, kuris Rytų kultūrose nuo seno žinomas kaip „umami“. Šį skonio pojūtį sukelia baltymingame maiste esantys gliutamatai, taip pat maisto papildas natrio gliutamatas.

Mokslininkai teigia, kad lėkštės spalva, kurioje patiekiamas maistas, gali paveikti patiekalo skonio suvokimą, rašo livescience.com. Mokslininkai ir pardavėjai tvirtina, kad lėkštės spalva gali paveikti žmogaus skonio pojūčius. 1957 m. prekybininkas Louisas Cheskinas tvirtino, kad prie žalios „7UP“ gėrimo skardinės pridėjus 15 procentų daugiau geltonos spalvos, pirkėjai buvo paveikti taip, kad gerdami šį limonadą jie jautė citrinų skonį.

Sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Geriau nesiginčyti ir su skoniu. Skonis turi savo logiką. Norint tą logiką perprasti, kartais tenka pasukti galvą. Aitriųjų paprikų mįslė „Kodėl žmonės noriai valgo aštrius patiekalus su aitriosiomis paprikomis, juk nuo jų skauda burną?“ – kraipė galvas, kilnojo antakius ir visaip stebėjosi mokslininkai. Paprastai, žmogus linkęs rinktis tai, kas skanu, o skanu – kas teikia malonumą, ne skausmą.