raulis castro

Kuboje rinkėjai sekmadienį balsuos už savo pasirinktus kandidatus į naująją Nacionalinę Asamblėją; tai laikoma svarbiu žingsniu, žengiant prie naujo prezidento rinkimų per beveik 60 metų, kai bus renkamas asmuo ne iš Castro šeimos. Mat naujieji Nacionalinės Asamblėjos nariai rinks iš posto kitą mėnesį pasitrauksiančio 86-erių prezidento Raulio Castro įpėdinį. 86 metų Raulis Castro 2006-aisiais valdžią perėmė iš savo brolio Fidelio, revoliucijos lyderio, pašlijus jo sveikatai.

Kubos prezidentas Raulis Castro (Raulis Kastras) iš prezidento pareigų pasitrauks 2018 metų balandį, iš karto po jo įpėdinio rinkimų tą patį mėnesį, paaiškėjo ketvirtadienį po Nacionalinio Susirinkimo balsavimo. Anksčiau planuota, kad jis pasitrauks vasarį, kaip numatyta komunistų valdomos šalies rinkimų kalendoriuje. Vis dėlto rinkimai buvo atidėti dėl rugsėjį salą nusiaubusio uragano. Tai reiškia, kad 86 metų R. Castro valstybės vadovo poste praleis dviem mėnesiais ilgiau nei planuota.

Kubos valstybinė televizija JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šeštadienį išsakytus teiginius apie „žiaurų despotizmą“ šioje Karibų jūros valstybėje ir raginimą plėtoti demokratiją pavadino „juokingais“. D.Trumpas kalbėjo Kubos nepriklausomybės dienos proga, kai minima prieš 115 metų laimėta pergalė prieš Ispanijos kolonijinę valdžią. Savo kalboje jis ragino Kubą užtikrinti ekonominę laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms.

Velionio Kubos lyderio Fidelio Castro kremuotų palaikų pelenai sekmadienį buvo atvežti į kapines rytiniame Santjago de Kubos mieste, jo vadovautos revoliucijos lopšyje, šaliai žengiant į naują epochą be dešimtmečius jai vadovavusio komunistinio veikėjo. Per ceremoniją, vainikuojančią savaitę trukusį atsisveikinimą su F.Castro, paženklintą masinių mitingų, nuaidėjo 21 pabūklo salvės, o katafalką tempiantis džipas atvežė kedro medienos urną su pelenais į Šv.Ifigenijos kapines.

Kuboje viešintis JAV prezidentas Barackas Obama tiki, kad saloje „įvyks permainos“; šis jo pareiškimas buvo paskelbtas pirmadienį, prieš retą jo susitikimą su savo kolega Rauliu Castro Havanoje. B.Obama, kuris į Kubą atvyko sekmadienį su savo šeima, yra pirmas JAV prezidentas, kuris lankosi šioje saloje po 88 metų pertraukos. Vizitas vyksta praėjus daugiau nei metams nuo 2014 metų gruodžio, kai B.Obama ir R.Castro netikėtai paskelbė pradėsiantys santykių tarp jų šalių normalizavimą.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį atvyko į Kubą su istoriniu vizitu, kurio metu jis vėl iškels žvaigždėtą ir dryžuotą vėliavą virš naujai atidarytos JAV ambasados šalies sostinėje, įtvirtindamas ilgai atidėliotą dvišalių santykių atkūrimą, kuris buvo įšaldytas dešimtmečius po Šaltojo karo pabaigos. J.Kerry, kurio viešnagė kaimyninėje saloje tetruks vieną dieną, yra pirmasis nuo 1945 metų Amerikos diplomatijos vadovas, apsilankęs Havanoje – komunistinės Kubos sostinėje.

Kuba ir Jungtinės Valstijos pirmadienį oficialiai atnaujina diplomatinius santykius, o abiejų šalių sostinėse vėl atsidarys jų ambasados, Vašingtonui ir Havanai siekiant užbaigti nuo Šaltojo karo laikų dešimtmečius tvyrojusį priešiškumą. Šis istorinis posūkis, įamžinantis itin svarbų JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politikos pasiekimą, įvyko stulbinamai greitai – praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai abi šalys susitarė pagerinti ryšius ir laikyti viena kitą lygiateisėmis partnerėmis.

Kubos prezidentas Raulis Castro sekmadienį Vatikane padėkojo popiežiui Pranciškui už jo svarbų vaidmenį tarpininkaujant dėl draugiškų santykių tarp Havanos bei Vašingtono atkūrimo ir pareiškė, kad pontifikas jam padarė tokį įspūdį, kad jis, prisiekęs komunistas, gali net sugrįžti į Bažnyčią.

Barackas Obama (Barakas Obama) ir Raulis Castro (Raulis Kastras) šeštadienį Panamoje surengė pirmąsias tiesiogines derybas tarp Jungtinių Valstijų ir Kubos lyderių ir pažadėjo imtis istorinių pastangų palaidoti Šaltojo karo eros tarpusavio priešiškumą. Abiem lyderiams sėdint salėje, kurioje buvo patiestas mėlynas kilimas, B.Obama padėkojo R.Castro už „atvirumo ir mandagumo dvasią“ jų bendravimo metu. Tuo tarpu komunistų lyderis pabrėžė, kad deryboms reikės kantrumo.

JAV ir Kubos prezidentai Barackas Obama (Barakas Obama) ir Raulis Casro (Raulis Kastras) paspaudė vienas kitam rankas ir atsisėdo netoli vienas kito penktadienį per istorinį Amerikos šalių viršūnių susitikimą, pažymėdami naują gairę pastangose atsikratyti dešimtmečius trukusio priešiškumo.

Jungtinės Valstijos ir Kuba ketvirtadienį pasibaigus istorinėms dviejų dienų deryboms dėl santykių normalizavimo nepaskelbė datos, kada bus iš naujo atidarytos ambasados abiejų šalių sostinėse, bet nurodė, jog buvo sutarta tęsti susitikimus siekiant užbaigti pusę šimtmečio trunkantį priešiškumą Kubos pareigūnai ir JAV delegacija gyrė diskusijų, kurios surengtos šalims mėginant atkurti 1961 metais nutrūkusius ryšius, atmosferą, tačiau nesutarė dėl žmogaus teisių ir pripažino, kad abi šalis skiria...

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tegyvuoja revoliucija. Tik šį kartą geopolitinė. Laisvės salą ir laisvės šalį teskiria 100 kilometrų, ir šią savaitę šis atstumas staiga tapo truputį mažesnis. Metai kruopščių slaptų derybų – tiek jau penki pastarieji Amerikos prezidentai nebuvo ėmęsi – ir dar valandos pokalbis telefonu. Tada vienu metu didžiųjų priešininkių prezidentai kreipiasi į savo šalis, skelbdami apie istorinį suartėjimą.

Kubos parlamentas penktadienį vienbalsiai ratifikavo Havanos ir Vašingtono susitarimą dėl santykių normalizavimo po pusės šimtmečio priešpriešos. „Kubos parlamentas šiandien išreiškė vieningą palaikymą“ dvišaliam atšilimui, kurį trečiadienį savo kalboje apibrėžė prezidentas Raulis Castro (Raulis Kastras), pranešė Kubos naujienų agentūra „Prensa Latina“, sesijai prasidėjus.

Šių metų liepos mėnesį V. Putinas aplankė keletą Lotynų Amerikos šalių, o jo kelionę vainikavo finalinių pasaulio futbolo pirmenybių rungtynių stebėjimas Rio de Žaneiro Marakanos stadione ir dalyvavimas BRIKS grupės valstybių vadovų pasitarime Brazilijos mieste Fortalezoje. Rusija jau seniai yra aktyvi Lotynų Amerikos regione.

Kaip galėjo nutikti, kad vienoje turtingiausių naftos išteklių valstybių pasaulyje, kai barelis naftos kainuoja apie 100 JAV dolerių, trūksta net tualetinio popieriaus? – Venesuelos spaudoje klausia šios šalies analitikai. Nuo vasario vidurio Venesuelą krečia didelės protestų akcijos, per kurias jau žuvo mažiausiai 28 žmonės ir šimtai buvo sužeista. Nors Venesuela turi didžiulius naftos išteklius, ši šalis niekuomet negalėjo pasigirti klestinčia ekonomika.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas atvyko į Kubą, kur jam bus atlikta dar viena operacija. Pranešta, kad prezidentui atsinaujino vėžys, skelbia BBC. H. Chavezą sostinės Havanos oro uoste pasitiko Kubos prezidentas Raulis Castro, informavo valstybinė žiniasklaida. H. Chavezas savaitgalį pirmą kartą pasisakė apie tai, kas turėtų užimti jo vietą, jei jam kas nors nutiktų. Jis sakė, kad jo šalininkai turėtų balsuoti už viceprezidentą Nicolas Maduro.

Kubos prezidentas Raulis Castro ketvirtadienį apkaltino JAV dėl bandymo nuversti Kubos vyriausybę, kaip buvo arabų pavasario šalyse, tačiau akcentavo valdžios norą dalyvauti diskusijose su Vašingtonu. „Aš jau pranešiau jiems per diplomatinius šaltinius. Jeigu jie nori diskutuoti, mes pasikalbėsime (...), tačiau kaip lygūs (...). Mes kalbėsime tomis pačiomis temomis (demokratija ir žmogaus teisės) JAV“, – sakė R. Castro.

Kubos valstybės tarybos vadovo Raulio Castro duktė Mariela gavo JAV vizą ir jau kitą savaitę ketina dalyvauti Lotynų Amerikos tyrimų asociacijos konferencijoje San Franciske, praneša „ABC News“. Televizijos kanalo žiniomis, M. Castro taip pat lankysis Vašingtone. Pranešime pažymima, kad Kubos ir Amerikos politikai jau sukritikavo planuojamą dabartinio „laisvės salos“ lyderio dukters vizitą į JAV. M. Castro vadovauja Kubos lytinio auklėjimo institutui.

Kuba niekada neatsisakys vienpartinės sistemos, per valdančiosios Komunistų partijos nacionalinę konferenciją sakė prezidentas Raulis Castro. „Mes giname vienpartinę sistemą (...). Mes niekada neatsisakysime vienos partijos koncepcijos, kuri atitinka penktąjį Kubos konstitucijos straipsnį. Jam pritarė 97,7 proc. rinkėjų per referendumą, per kurį buvo surengtas laisvas, tiesioginis ir slaptas balsavimas, – sakė aštuoniasdešimtmetis prezidentas.

Vienas iš jų yra aršus Vašingtono priešas jau daugiau nei 50 metų, kitas – sąlyginai naujokas šioje srityje, bet abu juos vienija didžiulė neapykanta Jungtinėms Valstijoms. Pirmasis yra Fidelis Castro, antrasis – Mahmoudas Ahmadinejadas. Žymusis Kubos revoliucionierius ir Irano prezidentas susitiko ir pareiškė, kad yra sąjungininkai, kovojantys tame pačiame fronte.

Kubos vadovybei praėjusį penktadienį paskelbus apie amnestiją beveik 3 000 kalinių, maždaug 2 000 jų jau atgavo laisvę, praneša agentūra AFP. Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, dauguma paleistų kalinių buvo kalinami dėl smulkių nusikaltimų. Laisvę atgavo ir vienas politinis kalinys – gydytojas Carlosas Martinezas. Jis dėl „valstybės paslapčių atskleidimo“ buvo nuteistas 20 metų kalėti ir ketverius metus jau praleido kalėjime.

Jeigu kas ir žvelgia rimtai į akinių nuo saulės pasirinkimą, tai tikrai ne hiphopo žvaigždės ar jauni milijonų paveldėtojai. Tai, žinoma, tie, kuriuos priimta laikyti diktatoriais. Rodos, žengiant prieš savo tautiečius, jiems nereikia pridengti akių nuo saulės, tačiau diktatoriai retai kada akinius nusiima. Žurnalas „Forbes“ pasižvalgė, kokius akinius nuo saulės renkasi žymiausi pasaulyje diktatoriai.

Kubos valdžia pareiškė leisianti žmonėms pirkti ir parduoti savo namus pirmą kartą nuo 1959 metais įvykusios komunistų revoliucijos, pranešė BBC. Pastaruosius 50 metų kubiečiams buvo leista tik palikti namus savo vaikams arba apsikeisti namais, tačiau tam buvo naudojama sudėtinga ir dažnai korumpuota sistema. Toks sprendimas buvo priimtas per valdančiosios komunistų partijos kongresą, pirmąjį per 14 metų, kuriuo buvo siekiama komunistų sistemai įkvėpti naujos gyvybės.

Skolose skęstančios Europos niekas taupyti nepriverčia, o štai panašioje situacijoje atsidūrusi socialistinė Kuba, atrodo, greitai paseks Kinijos ekonomikos pavyzdžiu. Kubos sostinės Havanos gatvių vaizdas neįprastai keičiasi – čia kaip grybai po lietaus dygsta smulkieji verslai. Ne, tai ne nelegali prekyba, o didžiųjų Kubos ekonomikos reformų pradžia ir pirmasis sovietinio stiliaus ekonomikos ,,krestelėjimas" nuo praėjusio amžiaus vidurio.

Buvęs Kubos lyderis Fidelis Castro, kuris po pasitraukimo iš valdžios stengėsi kuo mažiau rodytis viešumoje, nusprendė kalbėti per šalies televiziją ir radiją. Skelbiama, kad buvęs Kubos diktatorius banys išaiškinti savo teritoriją apie tai, kodėl pasaulis stovi ant branduolinio karo slenksčio. Komunistų partijos valdomas laikraštis „Granma“ apie F. Castro netikėtą pasirodymą savo elektroninėje versijoje paskelbė tik šiandien. F. Castro nuolatos rašo komentarus valstbinei Kubos žiniasklaida.

Kuba sutiko išlaisvinti 52 politinius kalinius, skelbia BBC. Tai yra didžiausia kalinių amnestavimo akcija per visą šios komunistinės šalies istoriją. Sprendimą paleisti kalinius Kuba priėmė po ilgą laiką trukusių derybų, kuriose dalyvavo ir Ispanija bei Romos katalikų bažnyčia. Netrukus iš kalėjimų jau turėtų būti paleisti 5 pirmieji kaliniai, o likę bus išlaisvinti per kelis artimiausius mėnesius.

Kubos prezidentas Raulis Castro patikino, jog jo šalis verčiau „pradings“, nei pasiduos JAV ir ES „šantažui“, „manipuliuojant“ žmogaus teisių padėtimi saloje, rašo "elpais.es". „Ši šalis niekada nebus palaužta. Verčiau jau pranyksime, kaip kad parodėme 1962-aisais“, - kalbėjo vadovas IX-ojo jaunųjų komunistų sąjungos kongreso uždarymo metu Havanoje.

Kubos prezidentas Raulis Castro pareiškė, kad Vašingtonas mėgina pakirsti šalį valdantį komunistinį režimą. Jis teigia, kad gruodžio pradžioje Kuboje sulaikytas JAV pilietis bandė aprūpinti šalies opoziciją pažangia ryšio technika. Be to, R. Castro pareiškė, kad JAV vyriausybė pastaruosius kelis mėnesius vykdė intensyvią diplomatinę kampaniją, kuria buvo siekiama įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad Kuboje vis daugėja represijų.