Abu lyderiai, kurie anksčiau yra trumpai paspaudę vienas kitam rankas per buvusio Pietų Afrikos Respublikos prezidento Nelsono Mandelos atminimo ceremoniją Johanesburge 2013 metais, apsikeitė keliais žodžiais Jungtinių Tautų vadovo Ban Ki-moono (Ban Kimuno) ir kitų regiono lyderių akivaizdoje, o vėliau užėmė savo vietas Panamos suvažiavimų centre.
B.Obamos ir R.Castro buvimas toje pačioje patalpoje iš karto tapo galingu simboliu pastangose atnaujinti diplomatinius ryšius, nutrūkusius 1961 metais.
Pirmą kartą per 21-erius metus Kubos vadovas dalyvauja Amerikos šalių viršūnių susitikime. Vienas JAV pareigūnų B.Obamos ir R.Castro pasisveikinimą pavadino „neformaliu bendravimu“ bei pažymėjo, kad „tarp abiejų lyderių esminio pokalbio nebuvo“.
Labai tikėtino išsamaus judviejų pokalbio, pirmojo nuo 1961 metų, kai nutrūko ryšiai tarp JAV ir Kubos lyderių, laukiama vėliau šeštadienį. „Šiandien Kubos prezidento Raulio Castro dalyvavimas čia įkūnija lūkesčius, kuriuos reiškė daugelis šiame regione“, – pabrėžė Ban Ki-moonas.
Vėliau visi regiono lyderiai išvyko į privačius pietus.
Naujas skyrius
Aukšto rango B.Obamos padėjėjas Benas Rhodesas (Benas Roudsas) sakė, kad šeštadieninio B.Obamos ir R.Castro susitikimo mastas dar nebuvo nuspręstas, bet jie „apžvelgs“ derybas dėl ambasadų pakartotinio atidarymo ir aptars išliekančius požiūrių „skirtumus“.
B.Rhodesas sakė, kad B.Obama ir R.Castro jau aptarė vykstančias derybas per pokalbį telefonu trečiadienį – antrąjį jų tiesioginį kontaktą nuo gruodžio, kai abu prezidentai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos ir Kuba sieks normalizuoti santykius.
Pabrėždamas Vašingtono pastangas stiprinti ryšius su Lotynų Amerikos šalimis, B.Obama taip pat tikriausiai susitiks su Kolumbijos prezidentu Juanu Manueliu Santosu (Chuanu Manueliu Santosu) ir Brazilijos prezidente Dilma Rousseff (Dilma Rusef), kuri 2013 metais atšaukė planuotą kelionę į JAV, kai buvo paviešinta, kad Jungtinių Valstijų žvalgyba ją šnipinėjo.
Tačiau Havana gali suirzti dėl B.Obamos susitikimo su disidente teisininke Laritza Diversent (Larica Diversent) ir politikos aktyvistu Manueliu Cuesta Moura (Manueliu Kvesta Moura) ir keliolika kitų aktyvistų iš Amerikos šalių už uždarų durų prieš prasidedant viršūnių susitikimui.
Nors JAV lyderis tvirtino, kad jo šalis nebesikiš į šio regiono valstybių vidaus reikalus, B.Obama žadėjo pilietinės visuomenės atstovams, kad „Jungtinės Valstijos palaikys jus kiekviename žingsnyje šiuo keliu“.
Grįždamas prie Kubos temos, B.Obama sakė, kad abiejų šalių santykiuose pradėtas „naujas skyrius“, bet „išliks nesutarimų su Kuba tarp mūsų vyriausybių daugeliu klausimų“.
R.Castro savo ruožtu surengė derybas su JAV Prekybos rūmų prezidentu Tomu Donohue (Tomu Donohju), žymėjusias vienintelio Amerikos regiono komunistinio režimo lyderio susitikimą su svarbiu kapitalizmo veikėju.
Sprendimas dėl terorizmo pagalbininkų sąrašo
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas (Brunas Rodrigesas) ketvirtadienio vakarą surengė aukščiausio lygio nuo 1958 metų dvišales derybas, kurias abi pusės vadino konstruktyviomis.
Tačiau B.Rhodesas sakė, kad dar nepriimtas joks sprendimas dėl vienos iš pagrindinių kliūčių diplomatinėse derybose – Kubos įtraukimo į JAV sudarinėjamą terorizmą remiančių šalių sąrašą.
„Neatmetu galimybės, kad bus kažkas paskelbta, bet ... mes dar nepateikėme galutinės rekomendacijos prezidentui, o prezidentas dar neapsisprendė“, – aiškino B.Rhodesas.
Kubos įtraukimas į tą „juodąjį sąrašą“, kuriame taip pat minimas Iranas, Sudanas ir Sirija, buvo vienas pagrindinių kliuvinių derybose.
Kai B.Obama priims sprendimą šiuo klausimu, JAV Kongresas galės per 45 dienas apsispręsti, ar jo rekomendacija turėtų būti atmesta.
Įtampa dėl Venesuelos
Nors B.Obama stengėsi pašalinti seną įtampos židinį JAV santykiuose su Lotynų Amerika, jis užrūstino Venesuelą sankcijomis prieš jos pareigūnus, siejamus su griežtais veiksmais prieš opoziciją.
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras), pagrindinis Havanos sąjungininkas šiame regione, pažadėjo surinkti 13,4 mln. parašų po peticija, kurioje B.Obama bus paragintas atšaukti sankcijas.
N.Maduro buvo sutiktas kaip didvyris šimtų savo šalininkų, susirinkusių prie paminklo Čoriljo rajone Panamos sostinėje aukoms, žuvusioms per 1989 metų JAV karinę invaziją, per kurią buvo nuverstas prezidentas Manuelis Noriega (Manuelis Norjega).
Venesuelos lyderis paskelbė, kad šio forumo kuluaruose jis susitiks su kitais kairiųjų pažiūrų prezidentas – Kubos, Ekvadoro, Bolivijos ir Nikaragvos lyderiais. „Esu tikras, kad po šio viršūnių susitikimo Lotynų Amerikos ir Karibų žmonės bus stipresni ir kad mes būsim vieningesni“, – pabrėžė jis.
Vašingtonas anksčiau šią savaitę pasistengė sumažinti įtampą dvišaliuose santykiuose, pasiuntęs savo pasiuntinį į Karakasą susitikti su N.Maduro.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
