pvm

Seimo praėjusį gruodį nustatytas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) koronaviruso testams, preliminariais skaičiavimais, naudos žmonėms neatnešė, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas. Prekybininkai tvirtina, kad testų kainos dėl didelės konkurencijos nuolat krenta.   „Kol kas nematyti prošvaisčių testų kainų sumažėjimui, tačiau analizuosime Mokesčių inspekcijos duomenis ir kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo, sporto, kino bei kultūros sektoriams. Lengvatos svarstymas Seime numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – po Velykų. 9 proc. PVM tarifą pasiūliusius valdančiuosius parėmė ir kai kurie opozicijos frakcijų atstovai, paramą išreiškė ir opozicijos lyderis „valstietis“  Saulius Skvernelis. Pataisos numato, kad 9 proc.

Valdantiesiems konservatoriams siūlant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui, prezidentas Gitanas Nausėda abejoja jos tikslingumu. Pasak šalies vadovo, vertėtų svarstyti tikslingesnes, į labiausiai nukentėjusias visuomenės grupes, adresuotas priemones.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad Seimui priimant sprendimą, ar pritarti valdančiųjų siūlymui sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo įmonėms, būtų nustatyti saugikliai.  „Reikėtų išsigryninti ir išsiaiškinti dėl to, kaip turėtų būti traktuojamas maistas, kuris yra išsinešimui ir tas, kuris pagamintas ir vartojamas vietoje.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo ir gėrimų tiekimo paslaugoms. Jų teikėjai norėtų, kad lengvata būtų ne laikina, o nuolatinė. Tiesa, ir ministrė pirmininkė, ir verslininkai pripažįsta, kad gyventojams nuo to geriau nebus, nes paslaugų kainos nesumažės. Vietoje įprastinio 21 proc.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms galėtų būti taikomas laikinai – metus ar pusantrų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Kalbėtume apie laikiną sprendimą. (...) Metų, pusantrų metų laikotarpį. Tikrai ne apie permanentinę lengvatą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį nepratęsė suėmimo pagrindiniu stambaus masto PVM sukčiavimo schemos organizatoriumi laikomam Mindaugui Žalimui.  Teismo sprendimu, jam skirta intensyvi priežiūra trijų mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad jis namuose privalo būti 22 valandas per parą, o nuo 13 iki 15 valandos nuo namų gali nutolti ne daugiau kaip dviejų kilometrų atstumu, išskyrus su gydymu ar baudžiamuoju procesu susijusius atvejus.

Šimtai įmonių, dėl pandemijos gaunančių valstybės paramą, jau kelia įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspektoriai kaltina verslininkus, kad šie ima paramos subsidijas – atidėlioja mokesčių mokėjimą, tačiau tuo pat metu išsimoka milijoninius dividendus. Inspektoriai tokiems verslininkams jau grasina botagu – lieps grąžinti dividendus, nebeskirs paramos. Tuo metu verslo atstovai teisinasi, kad milijonai sąskaitoje ar išsimokėti dividendai dar nereiškia, kad įmonei nereikia paramos.

Socialdemokratės moterys pateikė kontraversišką siūlymą. Jos ragina sumažinti PVM moterų higienos prekėms, neva taip turėtų šie produktai atpigti. Valdančiųjų atstovai į tokį siūlymą šnairuoja, mat žada lengvatas naikinti, o ne įvedinėti naujas. Ekonomistai sako, kad siūlymas labiau naudingas ne moterims, o verslininkams, mat sumažinus pridėtinės vertės mokestį didžiausią naudą paprastai susižeria gamintojai ir pardavėjai, o ne pirkėjai.

Organizuota aferistų grupuotė prisidengdama aliejaus ir dyzelino prekyba tarp fiktyvių įmonių vos per pusmetį sugebėjo nuslėpti daugiau kaip milijoną eurų pridėtinės vertės mokesčio. Sulaikyti 5 asmenys, tarp jų ir trylika kartų teistas pagarsėjęs finansinių machinacijų mėgėjas ir milijonierius, buvęs „Dujotekanos" vadovas Rimandas Stonys. Pastarojo vienintelio prokurorai neprašo suimti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė, kad energetikos srityje veikiančiam verslininkui Rimandui Stoniui bei dar keturiems asmenims pateikti įtarimai dėl stambaus masto PVM sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad sektorių tenkina dabar galiojantis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Evalda Šiškauskienė ragina valdžią nekaitalioti jo tarifo.   „Mums gerai toks, koks yra – 9 proc. Tik būtų gerai, kad būtų pastovus, nejudinamas ir įteisintas įstatymais“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė E. Šiškauskienė.    Ji tikisi, kad mokestines lengvatas peržiūrinti Vyriausybė PVM tarifo apgyvendinimo verslui nekeis.

Iš naujo perskaičiuotos nekilnojamo turto mokestinės vertės sukėlė nepatogumų daugeliui Lietuvos gyventojų, tačiau jau kalbama apie visuotinį nekilnojamo turto mokestį.  Ekonomistas Nerijus Mačiulis TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių jau yra visuotinis arba beveik visuotinis nekilnojamo turto mokestis.  „Labai mažai išimčių.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą socialdemokratai siūlo nustatyti būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, o jų sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Taip pat sumažintą PVM tarifą siūloma taikyti maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais. Tokia lengvata maitinimo paslaugas teikiančiam verslui padėtų atsitiesti atlaisvinus veiklas, suvaržytas dėl koronaviruso.

Jau visai netrukus keisis Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas, kuriuo Seimas panaikino lengvatą mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių.  Jei, pavyzdžiui, po liepos 1-osios sulauksite siuntos iš Kinijos, kuri kainavo 1 eurą, siunta pabrangs iki 1,21 euro, mat bus pritaikytas PVM. Todėl norintiems nemokėti PVM už siuntas iš trečiųjų šalių, užsisakyti jas vertėtų gerokai anksčiau, kad siuntos spėtų atkeliauti iki liepos 1-osios.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Vakcinoms ir testams nuo sausio bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Seimas antradienį priėmė tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, trys susilaikė.   „Tai leis atpiginti testus privačiame sektoriuje, nes vakcina ir taip nemokama“, – tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų sausio vakcinų ir testų neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).  Nulinis tarifas galiotų dvejus metus, iki 2022 metų gruodžio pabaigos.  Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą registravęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad Europos Sąjungos (ES) direktyva leidžia taikyti tokią lengvatą.

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas pirmadienį, tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Dviejų Kaune veikiančių nekilnojamo turto plėtros įmonių vadovai kaltinami nuslėpę 220 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo yra pareikšti dviem paeiliui vienai įmonei vadovavusiems direktoriams ir kitos tarpusavyje susijusios įmonės vadovui.

Lietuviai kasmet iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių parsisiunčia milijonus įvairiausių pigių smulkmenų, už kurias sumoka pigiau nei jos kainuoja Lietuvoje. Tačiau netrukus už tokias 22 eurų nesiekiančias siuntas teks mokėti penktadaliu brangiau, bus sunkiau ir jas atsiimti. Europos Sąjunga naikina lengvatą ir ims taikyti pridėtinės vertės mokestį net ir pačioms pigiausioms prekėms.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą, kuriuo bus panaikinta iki šiol galiojanti mokestinė lengvata mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių. Tokiomis šalimis laikomos visos valstybės, nesančios Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Kinija, JAV, Rusija, o kitų metų pradžios – Jungtinė Karalystė ir kitos šalys. Iš jų siunčiant siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikia mokėti PVM, tad jos yra pigesnės.

Po Seimo rinkimų paaiškėjo, kad daugiausia mandatų naujame parlamente turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kartu su Liberalų sąjūdžių ir Laisvės partija. Jų rinkimų programos mokesčių srityje gerokai skiriasi. Tad ko tikėtis gyventojams ir verslui? Kandidate į premjeres įvardijama konservatorė Ingrida Šimonytė kaip prieš rinkimus, taip ir po jų gana atsargiai kalba apie mokesčius.

Daugelis Europos prekybininkų ragina daugiau neatidėlioti ir nuo kitų metų liepos panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas smulkioms siuntoms iki 22 eurų. Šiuo metu tokios siuntos iš trečiųjų šalių nėra apmokestinamos PVM.  Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) praneša remianti daugumą Europos prekybininkų vienijančios tarptautinės asociacijos „EuroCommerce“ praėjusios savaitės kreipimąsi į Europos Komisiją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė ir Seimui pateikė Finansų ministerijos parengtus Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir Muitinės įstatymų pakeitimų projektus, kuriais perkeliami ir įgyvendinami PVM direktyvos pakeitimai, susiję su nuotoline prekyba prekėmis, pardavimais per internetines prekyvietes ir smulkių siuntų importu.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus nuo kitų metų už mažos vertės siuntas iš Kinijos, JAV ar kitų trečiųjų šalių teks mokėti daugiau. Šiuo metu už siuntas iš trečiųjų šalių (tai yra, ne iš Europos Sąjungos), kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikia mokėti 21 proc. PVM. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, mokestis bus taikomas ir šioms siuntoms.

Karantinas netrukus baigsis, tačiau daugeliui įmonių ir jų darbuotojų toliau bus mokamos subsidijos, teikiama kitokia pagalba iš valstybės biudžeto – mūsų visų pinigų. Dabar nemažai verslininkų guodžiasi dėl patiriamų sunkumų, vis dėlto iki krizės kai kurie iš jų gudravo. Už įmonės lėšas asmeninėms reikmėms pirko prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar net sklandytuvą ir dėl to, galimai, nesumokėjo nemažai mokesčių.

Po to, kai dėl karantino buvo uždarytos sienos, į Lietuvą negali patekti ne tik užsienio gyventojai, bet ir nelegali mėsa. Nelikus turistų, uždarius viešbučius ir restoranus, oficialiai jos turėtų būti suvalgoma mažiau, bet iš tiesų yra kitaip. Bent jau tokius duomenis Vyriausybėje vykusiame pasitarime pristatė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Jos atstovai skaičiuoja, kad šiemet karantino mėnesiais (kovą ir balandį) šviežios ir atšaldytos kiaulienos parduota 4,5 proc.

Europos Komisija penktadienį paskelbė laikinai atšauksianti importo mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį įvežamai medicinos įrangai, labai reikalingai kovai su naujojo koronaviruso pandemija. „Dėl to taps finansiškai lengviau gauti medicinos įrangos, kurios desperatiškai reikia gydytojams, slaugytojams ir pacientams“, – sakoma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pranešime.

Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne kaimynai iš Rytų, o valdančiųjų vadovybė, kuri nedaro nieko, kad mūsų šalyje įgyvendintų reikalingas reformas. Dėl to nepakankamai finansuojama socialinė apsauga ir kitos viešojo sektoriaus sritys, o kai kas gali nemokėti mokesčių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria, jog sostinės įmonės vadovė nuslėpė per 200 tūkst. eurų PVM. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad nuo 2015 metų sausio iki 2016 metų gegužės įmonės direktorė galimai apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą bei teikė klaidingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai leido išvengti pridėtinės vertės mokesčio – 236,5 tūkst. eurų.

Šiemet valdantieji užsimojo papurtyti vairuotojų kišenes registruojant mašinas. Daugiau tautiečių teks mokėti ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau ekonomistai pirštais beda į kitas sritis, kur slepiasi milijardai eurų. Daugiau kaip 1 mlrd. eurų į biudžetą kasmet nesurenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ekonomistai kaltina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad šios nesistengia susirinkti pinigų.

Lietuvoje siūlomiems prekybos, bankų mokesčiams alternatyva galėtų tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, šio mokesčio bazės išplėtimas, ekspertę cituoja „Verslo žinios“.  „Derėtų apsvarstyti mokestinę bazę didinančius sprendimus, pavyzdžiui, peržiūrėti galutinio vartojimo prekių apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu“, – teigia Tarptautinio mokesčių politikos centro analitikė Elke Asen.  Ji siūlo atsisakyti PVM lengvatų, sumažinti 45 tūkst.

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su šiuo reiškiniu bandoma aktyviai kovoti, sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.     „Paskutiniais skaičiavimais, 2017 metais dėl PVM atotrūkio į biudžetą nesurinkta 1,1 mlrd. eurų pajamų, kurias galėtume panaudoti įvairiems tikslams“, – pareiškė ji penktadienį Seime surengtoje konferencijoje apie kovą su šešėliu.

150 eurų būtų galima didinti kiekvieno pensininko pensiją, jeigu tik Lietuvoje būtų surenkamas visas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau metai iš metų to padaryti nepavyksta. Dėl to ekonomistai siūlo keisti mokesčius ir stiprinti jų administravimą, o VMI teigia, kad vien griežtesnė priežiūra ir baudos nepadės. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio įprastinis tarifas 21 proc., yra įskaičiuotas į daugelio prekių ir paslaugų kainą, sumokamą galutinio vartotojo.

Grupė Seimo narių siūlo naujų elektromobilių įsigijimui, neviršijant 35 tūkst. eurų sumos, taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Pasak įstatymo iniciatoriaus, socialdarbiečio Petro Čimbaro, šis siūlymas padėtų įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl klimato kaitos kontrolės. Anot parlamentarų, PVM lengvata elektromobiliams padėtų greičiau atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimo Lietuvoje.

Siekiant kovoti su oro tarša ir klimato kaita, vis dažniau kalbama ne tik apie taršių automobilių apmokestinimą ar jų eismo ribojimą. Vis dažniau kalbama ir apie naują aviacijos mokestį. Skaičiuojama, kad dėl to vidutinė bilietų kaina išaugų nuo 6 iki 9 proc. Už kiekvieną iš šalies išskrendantį keleivį – 7 eurų, o už kiekvieną toną oru gabenamo krovinio – iki 3,85 euro mokestis. Kol kas jis bus įvestas tik Nyderlanduose.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir toliau sieks 21 procentą. Seimas atmetė liberalų iniciatyvą nuo 2020 metų jį sumažinti trimis procentiniais punktais iki 18 proc., kaip buvo iki 2009 metų krizės. Už tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas pradėtų svarstyti, balsavo 22 Seimo nariai, prieš – 18, o susilaikė 33. Konservatorius Edmundas Pupinis mano, kad PVM mažinimas ir mažesnės įplaukos į biudžetą sustabdytų viešojo sektoriaus darbuotojų, ypač mokytojų atlyginimų augimą.

Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas sako, kad frakcija nepalaikys liberalų iniciatyvos nuo 2020 metų trimis procentiniais punktais iki 18 proc. sumažinti ir į ikikrizinį lygį grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Ramūnas Karbauskis sako, kad sumažinus PVM, kainos nesumažės, valstybė neturės pinigų pensijoms, biudžetininkų atlyginimams ir socialinėms išmokoms.

Seimui teikiama liberalų inicijuojamas siūlymas nuo 2020 metų trimis procentiniais punktais – iki 18 proc. sumažinti ir į ikikrizinį lygį grąžinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar priimti svarstyti tokias liberalų parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas. Paskutinis bandymas Seime sumažinti PVM tarifą iki 18 proc. buvo 2017 metų lapkritį. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet, bet Seimas tam nepritarė.

Nors Seimas atmetė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys svarsto, gal verta nukopijuoti broliukus latvius ir įvesti PVM lengvatą lietuviškiems vaisiams bei daržovėms. Teigiama, esą atpigus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms, tautiečiai imtų jų daugiau vartoti. Tačiau tuo abejoja net patys ūkininkai – pasak jų, daržovių ir vaisių kainas lemia derliaus gausumas, o ne PVM dydis.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pritaria lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimui kai kuriems maisto produktams. Ministras sako, kad pirmiausia PVM galėtų mažėti vietinėms daržovėms arba ekologinei produkcijai. „Asmeniškai aš pritariu. Ministerijos pozicija visą laiką išeina šitam klausimui tokia, kad galbūt ne visiems (maisto produktams sumažinti PVM – BNS), gal tik vietinėms daržovėms, ką turi latviai, gal ekologinei produkcijai.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada Seime palaikyti prie valdančiųjų prisišliejusių „tvarkiečių“ siūlymą kurui naudojamoms malkos ir kitoms panašioms medienos prekėms taikyti tokį patį lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, koks yra nustatytas centriniam šildymui. „Derybose su „Tvarka ir teisingumu“ suderinome, kad galime tą padaryti“, – BNS teigė R. Karbauskis. Anot jo, „valstiečių“ frakcijoje yra sutarimas dėl „tvarkiečių“ teikiamų pataisų parėmimo. „Tvarkiečiai“ 9 proc.

Eurostat duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,3 proc. – daug kukliau, nei prieš pusmetį. Europos Sąjungos šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvą iš lyderių pozicijos jau kurį laiką yra išstūmusios Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Estija. O liepos mėnesį ES rikiuotėje nukritome dar žemiau ir tik 0,1 proc. punkto viršijome ES vidurkį (2,2 proc.). Kad infliacija šiandien lietuvių nebaugina, rodo ir operatyvieji vartojimo duomenys.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarsto, jog siekiant sumažinti arba stabilizuoti kainas, galėtų būti išbandytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas tam tikriems būtiniausiems maisto produktams. „Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vadovas.

Per savaitę 50 tonų rafinuoto rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir cukraus iš Lenkijos buvo įvežama vilkikais į Lietuvą, slapti susitikimai vyko nuošaliose vietose ar degalinėse, kuriose tarptautinės organizuotos grupės nariai pasikeisdavo klastotais krovinio finansiniais dokumentais. Preliminariai skaičiuojama, kad minėtų produktų apyvarta galėjo siekti 1 mln. eurų.

Rusijos parlamento žemieji rūmai (Valstybės Dūma) antradienį per trečiąjį, galutinį svarstymą priėmė vyriausybės parengtą įstatymą, kuriuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2019 metų didinamas nuo 18 proc. iki 20 procentų. Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, jog PVM tarifo padidinimas dviem procentiniais punktais biudžeto įplaukas papildys maždaug 620 mlrd. rublių (8,4 mlrd. eurų) per metus.

Seimo „tvarkiečiai“ antrą kartą per pastaruosius metus siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Socialdemokratai siūlo tokį patį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti gyventojams, besišildantiems ne tik malkomis, medienos pjuvenomis, bet ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.