pvm

Seimo Darbo partijos frakcija kritikuoja valdančiuosius dėl sprendimų, susijusių su PVM mokesčiu, ir lygina situaciją su kaimynine Lenkija.  Pranešime spaudai teigiama, kad nieko nebestebina lietuvaičiai, tūkstančiais plūstantys į Lenkijos parduotuves apsipirkti. Ten – pigiau.

Lenkijoje nuo vasario šešiems mėnesiams atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, taip pat trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23 proc. iki 8 proc., pranešė Lenkijos radijas. „Tai bus esminiai kainų pokyčiai. Lenkai išvys dar mažesnes degalų kainas degalinėse. Tikiuosi, kad tai įvyks po trijų, daugiausiai – po keturių savaičių.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Akcizai ir mokesčiai šios sritims galėtų būti mažinami, tačiau tam reikia bendro visuomenės sutarimo, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Infliacija toliau šiepia nasrus. Gruodį ji tapo dviženklė, pasiekė kone 11 procentų, – praktiškai tiek, kiek kitąmet didės pensijos. Valdantieji toliau aiškina, kad pensijos ir algų augimas kompensuos kainų didėjimą. O kaimynai lenkai suka kitu, gan drastišku keliu. Jų vyriausybė užsimojo nuo vasario pusmečiui naikinti ir šiaip nedidelį pridėtinės vertės mokestį maisto produktams.

Seime randasi naujų pasiūlymų, kaip gyventojams padėti įsigyti mažiau taršių transporto priemonių. Viena iš tokių naujų idėjų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas ne tik kai kurioms prekėms, elektrai ir dujoms, bet taip pat perkant ekologišką transportą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, kuris yra ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio paskelbto vadinamojo antiinfliacinio skydo – kovos su infliacija priemonių paketo – dalis, pranešė Lenkijos radijas. Sumažinti akcizai degalams Lenkijoje įsigalios sausio 1-ąją ir galios iki 2022-ųjų pabaigos. Be to, pridėtinės vertės mokestis (PVM) nebus taikomas mažmeninėje rinkoje parduodamam benzinui, dyzelinui, biodegalams bei vidaus degimo varikliams skirtoms dujoms.

Teismui perduota viena didžiausių PVM grobstymo ir pinigų plovimo bylų šalies istorijoje, žala valstybei siekia apie 13 mln. eurų. „Šiaulių apygardos teismui perduota didelės apimties baudžiamoji byla, kuri yra viena iš didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei buvo padaryta apie 13 mln.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas  daugiabučių pastatų renovacijai nebus taikomas. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis socialdemokratai siūlo daugiabučių pastatų renovacijai numatyti lengvatinį PVM tarifą.  Už tai, kad pakeitimas būtų svarstomas, balsavo 41 Seimo narys, „prieš“ buvo 36, o susilaikė 22. Kitu balsavimu, vieno balso persvara projektas buvo atmestas.

Gyventojams nespėjant reaguoti į kasdien kylančias kainas, socialdemokratai toliau siūlo keisti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą, kad būtiniausių maisto produktų krepšelis atpigtų. Seimas svarstys pasiūlymą šį ketvirtadienį, rašoma LSDP pranešime.  „Pagal kainų šuolį Lietuva – Europos lyderė. Ir artimiausiu metu kainos nežada sustoti. Lietuvos prekybos tinkluose per metus brango 20 maisto produktų iš 52, esančių pigiausių maisto produktų krepšelyje.

Praėjo jau beveik pusė metų, kai buvo panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata siuntoms iš ne Europos Sąjungos. Tačiau ir praėjus tiek laiko Lietuvos pašto klientai skundžiasi jo veikla: esą siuntos vėluoja, o ir jas gavus reikalaujama mokesčius mokėti du kartus. Valstybės įmonė paaiškino, kad jos informacinės sistemos nerodo to, kas matosi fiziškai pažiūrėjus į siuntą.

Lenkijoje apsilankiusi ir apsipirkusi lietuvė skaičiavo, kad maisto prekių ir buitinės chemijos produktų čia įsigijo kur kas pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu vieno prekybos tinklo Lietuvoje vadovas nesutiko, kad Lenkijoje galima apsipirkti pigiau. O ekonomistas siūlo kainas suvienodinti mažinant Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtiniausiems maisto produktams artimiausiu metu nebus sumažintas iki 5 procentų. Seimas antradienį nepriėmė svarstyti „darbiečių“ inicijuotų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis jie siūlė daliai produktų mažinti PVM, kad jie šiek tiek atpigtų.   „Kad būtų patenkinti žmogaus gyvybiniai poreikiai“, – teigė pataisas pristatęs “darbietis“ Vigilijus Jukna.

Koncerno „Icor“ valdomos bendrovės „City Service“ antrinėms įmonėms suteiktų paskolų palūkanos turi būti apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), nes kreditavimas yra „City Service“ savarankiška veikla, galutinai nutarė teismas.

Vilniaus apygardos teismui perduota tarptautinė PVM sukčiavimo byla, kurioje septyniems asmenims pareikšti kaltinimai dėl 4,9 mln. eurų sukčiavimo ir 23 mln. eurų pinigų plovimo, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). BNS žiniomis, byloje figūruoja uždaroji akcinė bendrovė „Viner“ ir jos vadovas Antonijus Živialo bei jo brolis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nubaudė 87 iš 100 tikrintų įmonių dėl piktybiško pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nemokėjimo. Šioms įmonėms per pirmą šių metų pusmetį skirtos baudos siekė 1,2 mln. eurų, jos dar įpareigotos sumokėti 4,41 mln. eurų bandyto nuslėpti PVM. „Mokestinis patikrinimas yra griežčiausias veiksmas, kai jau mokesčių mokėtojas nebendradarbiauja (su VMI – BNS) geranoriškai“, – teigė VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.

Spalio mėnesį bus gautas naujas masinis mokestinių pakeitimų paketas, kuris apims itin daug sričių ir dalimi sprendimų neišvengiamai bus keliami mokesčiai. Kokie siūlymai pasieks Seimą, dar nėra aišku, nes kalbama tik gairėmis ir laiko visuomenei susipažinti bus duota „net“ trys savaitės.

Seimas spręs, ar didinti baudas už vengimą mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Seimas antradienį priėmė svarstyti 10 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma baudas pažeidėjams didinti iki 50-100 proc. nesumokėtp mokesčio.   Už pataisų svarstymą balsavo 68 Seimo nariai, o susilaikė 10 parlamentarų. Toliau pataisų  Seimas imsis lapkritį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Mobiliaisiais telefonais ir buitine technika prekiavusi bei PVM sukčiavimo schemas organizavusi ir įgyvendinusi grupė kaltinama išvengusi daugiau nei 4,5 mln. eurų mokesčių valstybei.

Penki asmenys ir dvi įmonės kaltinami išvengę per 500 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ketvirtadienį skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Jos teigimu, didelės apimties ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad gerai organizuota bendrininkų grupė už atlygį – sutartą procentą nuo PVM sumos dydžio – klastoja dokumentus, jog realiai veikiančios įmonės galėtų išvengti privalomo mokėti PVM.

Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai įtaria, kad fiktyviai prekiaujant naftos produktais valstybei buvo nesumokėta beveik 77 tūkst. eurų.   Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Mažeikiuose gyvenantis, teisėsaugai gerai žinomas ir ne kartą dėl didelės vertės PVM grobstymo teistas schemos organizatorius įtraukė dar du bendrininkus. Vienam jų priklausė dvi schemose dalyvavusios įmonės.

Jau šį mėnesį brangiau kainuoja dujos ir elektra. Energetikai didina kainas aiškindami, kad patys jas perka išaugusiomis pasaulinėmis kainomis. Tačiau gyventojus kylančios kainos piktina. Štai opoziciniai socialdemokratai jau siūlo mažinti dujoms ir elektrai pridėtinės vertės mokestį. Valdančiųjų atstovai tokio projekto neatmeta ir žada svarstyti.

Praėjo beveik dvi savaitės, kai visoje Europos Sąjungoje (ES) siuntoms iš trečiųjų šalių panaikinta PVM lengvata. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, vis daugiau siuntų atkeliauja su pirkimo metu apmokėtu PVM – jų deklaravimo procesas greitas ir paprastas. Tačiau net pusė visų gautų siuntų laukia kol gavėjai atliks reikiamus veiksmus siuntos deklaravimui pradėti. „Dėl itin trumpo duomenų tarp LR muitinės ir mūsų apsikeitimo sistemos testavimo naujų procesų startas buvo gana lėtas.

Verslininkas Sergejus Rachinšteinas kol kas sulaikytas 48 valandoms.  „Dėl kardomųjų priemonių bus sprendžiama“, – BNS ketvirtadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.  Ji BNS informavo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galbūt valstybei nesumokėto ir apgaule įgyto daugiau nei 5 mln.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojams, kurie užsiima individualia veikla, siūloma panaikinti išimtį, leidžiančią naudotis 30 proc. išlaidų iš pajamų atskaitymo galimybe be jas pagrindžiančių dokumentų.    „Būtų racionalus žingsnis“, – trečiadienį pareiškė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas komitete svarstant notarų veiklos peržiūros problemas.  Pasak jo, beveik visi didžiausias pajams gavę notarai, kaip, beje, ir advokatai, naudojasi 30 proc.

Nuo 2021 m. liepos 1-osios keičiasi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas. Seimo priimtu sprendimu panaikinta iki šiol galiojusi mokestinė lengvata mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių. Tokiomis šalimis laikomos visos valstybės, nesančios Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Kinija, JAV, Rusija, ir t.t. Iki liepos 1-osios, iš jų siunčiant siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikėjo mokėti PVM, tad jos buvo pigesnės. Tačiau pakeitus įstatymą, nuo liepos 1-osios šios lengvatos nelieka.

Skausmingai nuo pandemijos nukentėjusiems restoranams, kavinėms, sporto klubams mokesčių lengvata – 9 procentų PVM tarifas. Restoranai tikina balansuojantys ant išlikimo ribos, mat jau kuris laikas gyvena iš skolintų pinigų. Tiesa, kai kurie Seimo nariai lengvatai nepritaria ir atšauna, kad ja pasinaudos tik „elitas“, o paprasti žmonės jokios naudos nepajaus. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad tai parama verslui, o ne kavinių ar restoranų lankytojams.

Vis didėjant valstybės skolai, šiuo metu Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė nagrinėja, kurias mokesčių lengvatas naikinti. Tačiau užuot naikinęs esamas lengvatas, Seimas ketvirtadienį įteisino naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Už naują lengvatą, dėl kurios į biudžetą nebus surinkta nuo 70 iki 200 mln.

9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.  Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadą. Už lengvatą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 47, o susilaikė 22.  Seimas, kaip ir BFK, nepritarė grupės Seimo socialdemokratų siūlymui plėsti PVM lengvatas.

Seimas apsispręs dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo laikinai, iki 2022 metų pabaigos, itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jei Seimas pritars, lengvata įsigaliotų nuo liepos, ji būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.

Seimas pradėjo diskusijas dėl galimybės įmonėms, perkant elektromobilius iki 50 tūkst. eurų, įtraukti pirkimo išlaidas į įmonės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaitą. Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokiai liberalų inicijuojamai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai: už balsavo 66 Seimo nariai, du – prieš, 37 susilaikė. Toliau pataisą Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Galimybė nusipirkti pigesnes prekes iš Kinijos ar Jungtinės Karalystės (JK) pamažu tampa praeitimi – štai dabar už užsakytą gaminį iš JK reikia sumokėti dar ir muito mokestį. Nors ši žinia skelbta ne pirmą kartą, panašu, kad dalis žmonių vis dar nėra įsigilinę, kaip pasikeitė mokestiniai reikalavimai. Be to, nauji pokyčiai laukia ir siunčiant prekes iš trečiųjų šalių. Skaitytojas Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Ministrų kabinetas.  Posėdyje trečiadienį Vyriausybė pateikė išvadą opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria siekiama mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Finansų ministerija siūlo nepritarti dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų pateikti išvadą šiai opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria norima mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Seimas atsisakė leistis į svarstymus dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nereceptiniams vaistams nustatymo.  Seimas antradienį nepriėmė svarstyti atitinkamų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų: už  balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 15 , o susilaukė 54.  Projektas atiduotas iniciatoriams tobulinti.  Pataisos numatė, kad mažesnis PVM būtų taikomas visiems nereceptiniams vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms.

Nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos siuntimo iš trečiųjų šalių taisyklės – nuo šios datos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės (iki 22 eurų), kurioms šiuo metu taikoma importo lengvata. Iki pokyčių likus mėnesiui Lietuvos paštas primena, kaip veiks nauja tvarka, kokie bus taikomi mokesčiai bei kitą svarbią informaciją, kuri aktuali laukiant siuntų iš ne ES šalių, pvz.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje keturi bendrininkai yra kaltinami sukčiavę Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir valstybei padarę daugiau nei 326 tūkst. eurų žalos, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak tarnybos, Rokiškio rajone veikusios aliejaus prekybos įmonės direktorius, kaip manoma, siekdamas išvengti PVM prievolės, kartu su dar viena lietuve ir dviem estais sukūrė nusikalstamą schemą, kurioje veikė dar keturios lietuviškos bendrovės.

Kelią Seime besiskinanti 9 proc. PVM lengvata gali neatnešti laukiamos naudos maitinimo sektoriui, sako dalis ekspertų, jie siūlo tobulinti įstatymo pataisų formuluotę, rašo „Verslo žinios“.  Bendrovės „PwC Lietuva“ specialistė Aušra Miltenytė sako, kad dėl ES teisės aktų ir naujausių ES Teisingumo Teismo išaiškinimų maistas išsinešti laikomas preke ir toliau liktų apmokestintas standartiniu 21 proc. PVM tarifu.

Apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių galės pasinaudoti siūloma pelno mokesčio lengvata ir pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius, teigia finansų viceministrė.  Rūta Bilkštytė pripažįsta, kad naudos gaus ir stambusis verslas, bet jos įsitikinimu, kai kurioms įmonėms lengvata leis nebankrutuoti.

Pirmadienį Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdyba posėdyje svarstė naujausius mokestinius pasiūlymus, planuojamą draudimą grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus darbuotojams ir valstybės atsigavimo finansavimo planą. Kai kurios Vyriausybės iniciatyvos sulaukė nemenkos smulkiųjų kritikos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti parlamentarų siūlomam lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui maisto produktams. Pasak jos, naudos vartotojai beveik nepajustų, tačiau valstybės biudžetas prarastų didelę dalį įplaukų. „Visos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos dažniausiai didžiąja dalimi nusėda tarpininkų arba gamintojų kišenėse, bet tikrai ne vartotojų, todėl tikimybė, kad nuo PVM mokesčio lengvatos maistui įvedimo sumažėtų maisto kainos, yra minimali.

Europos Sąjungai nuo šių metų liepos panaikinant PVM lengvatą smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos pašto laukia dar vienas didelis išbandymas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Skaičiuojama, kad dėl panaikintos lengvatos bendras deklaruojamų siuntų kiekis per šiuos ir kitus metus Lietuvoje išaugs nuo 37 tūkst. iki 10 mln.   „Nuo liepos laukiančių pokyčių suvaldymas yra įmonės vadovybės ir valdybos atsakomybė.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. Už tokį sprendimą balsavo 96 parlamentarai, 1 buvo prieš, o 10 – susilaikė. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį Seimas turės balsuoti dar kartą.

Tarpuvaldžių po Seimo rinkimų pasivėlinus gauti Europos Komisijos (EK) leidimą įmonėms nuo šių metų taip ir nebuvo padidinta registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju riba nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst.

Seimo darbo partijos frakcija ketvirtadienį, balandžio 8-ą dieną, pateikė siūlymus dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimų – siūloma nustatyti 5 proc. PVM tarifą nereceptiniams vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. „Šiuo metu nereceptiniai vaistai gyventojams parduodami su 21 proc. PVM tarifu, kadangi jiems PVM lengvata nenumatyta.

Seimo praėjusį gruodį nustatytas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) koronaviruso testams, preliminariais skaičiavimais, naudos žmonėms neatnešė, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas. Prekybininkai tvirtina, kad testų kainos dėl didelės konkurencijos nuolat krenta.   „Kol kas nematyti prošvaisčių testų kainų sumažėjimui, tačiau analizuosime Mokesčių inspekcijos duomenis ir kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo, sporto, kino bei kultūros sektoriams. Lengvatos svarstymas Seime numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – po Velykų. 9 proc. PVM tarifą pasiūliusius valdančiuosius parėmė ir kai kurie opozicijos frakcijų atstovai, paramą išreiškė ir opozicijos lyderis „valstietis“  Saulius Skvernelis. Pataisos numato, kad 9 proc.

Valdantiesiems konservatoriams siūlant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui, prezidentas Gitanas Nausėda abejoja jos tikslingumu. Pasak šalies vadovo, vertėtų svarstyti tikslingesnes, į labiausiai nukentėjusias visuomenės grupes, adresuotas priemones.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.