Jų vyriausybė užsimojo nuo vasario pusmečiui naikinti ir šiaip nedidelį pridėtinės vertės mokestį maisto produktams. Dar ji mažina akcizus degalams, elektrai ir visa tai vadina „antiinfliaciniu skydu“. Tačiau toks pavyzdys Lietuvos valdžios nežavi, esą pirkėjai kainų mažėjimo nepajustų, o biudžetui tai kainuotų šimtus milijonų.
Pora metų dėl pandemijos kelius į pigesnes Lenkijos parduotuves primiršę, prieš šias didžiąsias šventes lietuviai Suvalkuose vėl krovėsi pilnus vežimus pirkinių: „Ką perkam? Viską. Ir pieną, ir jogurtą, ir saldainių, mėsos pripirkom. Jau antrą kartą išvažiuojam iš parduotuvės.“
Gali būti, kad netrukus lietuvaičių vežimai čia dar labiau pilnės. Nuo vasario Lenkijos Vyriausybė kyla į kovą su infliacija ir dabar galiojantį penkių procentų pridėtinės vertės mokestį maisto produktams naikina. Tiesa, laikinai, tik pusmečiui, ir tam dar reikės Europos Komisijos leidimo. Tačiau tai dar ne viskas.
Nuo sausio Lenkija mažina ir akcizą degalams. Pusmečiui buitiniams vartotojams ji naikina ir akcizą elektros energijai. Visas šias priemones Lenkijos Vyriausybė vadina „antiinfliaciniu skydu“.
Lenkai žada nulinį pridėtinės vertės mokestį maistui, kai mūsų šalyje jis siekia net 21-ą procentą. Neva laikinai Kubiliaus Vyriausybės padidintas per praėjusią krizę, lietuviškas PVM‘as gerai įrodė, kad nėra nieko pastovesnio už politikų žadamą laikinumą.
Lietuvos gyventojai svarsto:
„Lietuvai reiktų sekti pavyzdžiu, kad suvienodintų kainas, nebevažiuos niekas į Lenkiją.“
„Lenkai daug daro dėl savo žmonių – ir akcizus, ir maistui mažina, kad lengviau būtų išgyventi. O mūsų valdžia nesistengia.“
Žmonės mano, kad bent kiek sumažinus PVM‘ą, maistas atpigtų:
„Jeigu bus 9 proc., tai be abejo. Aš neturiu žodžių, žinokit, nieko nebenoriu galvot. Duos pensijos 50 eurų, o viskas pabrango labai.“
„Mažėtų, bet labai didelė tikimybė, kad mažėtų ne tiek, kiek galėtų mažėti.“
Visgi Lietuvos valdantieji sekti lenkų pavyzdžiu nemato jokio reikalo. Finansų ministrė kartoja tai, ką sakydavo ir buvusi, ir dar ankstesnė Vyriausybės.
„Didžioji naudos dalis tenka ne pirkėjams, bet gamintojams ir perpardavėjams. Tai reiškia, kad lengvatos didžiausios naudos gavėjai būtų didieji prekybos centrai, Lietuvos atveju“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ekonomistai mano, kad lūkesčiai, jog PMV‘o naikinimas Lenkijoje maistas atpigs ženkliai, nepagrįsti. Penkiais procentais kainos esą nekris.
„Atpigs būtiniausios prekės 3-4 proc. Tai panašiai gali susvyruoti zloto kursas per mėnesį, ką matėm pastaraisiais mėnesiais“, – sako ekonomistas Tadas Povilauskas.
Gera žinia kaimynams – kad maistas pusmetį galbūt bent jau nebrangs, skirtingai nei Lietuvoje.
„Gali būti priemonė padėti toms įmonėms nedidinti kainų, nekelti jų sparčiau. Tai matėme ir Lietuvoje, kai buvo laikinai pasiūlytas lengvatinis tarifas maitinimo įstaigoms, niekas nesitikėjo, kad kainos sumažės. Tiesiog netiesioginė parama to sektoriaus įmonėms“, – komentuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kadangi Lietuvoje maistas ir toliau brangs, o Lenkijoje – galbūt kiek atpigs, ekonomistai neatmeta, kad tautiečiai vėl gali plūstelti pas kaimynus. Tiesa, masinių srautų į Lenkiją jie neprognozuoja. Ekonomistas Tadas Povilauskas aiškina, kad bus netgi sudėtinga apskaičiuoti, ar kainos Lenkijoje keitėsi dėl PVM‘o panaikinimo, ar dėl nuolatinių žaliavų kainų pokyčių.
„Per metus Lietuvoje maisto kainos padidėjo 8 proc. Lenkijoje – 6-7 proc. Trumpalaikiu laikotarpiu tendencijos panašios. Jeigu pabrango grūdai, pabrango ir Lietuvoje, ir Lenkijoje“, – teigia T. Povilauskas.
Opoziciniai socdemai, Darbo partija neseniai siūlė ir Lietuvoje maistui įvesti lengvatinį, devynių procentų PVM‘ą vietoje dabartinių 21-o. Tačiau valdantieji beda į biudžetą.
„Tuo metu skaičiavimai rodė, kad praradimai būtų apie pusė milijardo eurų. Jeigu būtų nustatomas nulinis tarifas, kaip siūloma Lenkijoje terminuotai taikyti, atitinkamai netekimai biudžetui būtų dar didesni“, – sako G. Skaistė.
„Kokios kitos alternatyvos? Kažkuriuos mokesčius padidinti? Ar nedidinsime mokytojams, gydytojams atlyginimų, skolinsimės ir iš jų finansuosime? Nė viena iš tų alternatyvų nėra labai patraukli. Patrauklu tik sakyti, kad sumažinkime PVM maisto produktams, kol pradedi diskutuoti, o iš kur paimti pinigus“, - komentuoja N. Mačiulis.
Be to, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas maistą šiek tiek atpigintų visiems pirkėjams, taip pat – ir turtingiesiems, kuriems tai neaktualu. Lietuvos valdantieji aiškina, kad geriau pinigus iš biudžeto nukreipti tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. Visgi nuolatiniai raminimai, kad algos ir pensijos kitąmet augs sparčiau nei kainos, netenka prasmės. Statistikos departamentas skelbia, kad gruodį infliacija pasiekė kone 11 procentų. Kai pensijos nuo sausio didės 12 procentų, o minimali alga – beveik 14.
„Sudėtingiausia bus tiems, kurie gauna truputį mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį ir kurių algos nebus peržiūrimos kitų metų pirmą pusmetį“, – aiškina T. Povilauskas.
Infliaciją toliau pučia brangstančios dujos, elektra. Ir metų pradžioje kainų pasiutpolkė nenuslops.
„Tarptautinės institucijos prognozuoja, kad energijos kainos turėtų nusistovėti ateinančių metų pirmą ketvirtį ir tikėtina, kad antroje metų pusėje infliacijos lygis bus mažesnis“, – teigia G. Skaistė.
Lapkritį infliacija Lenkijoje buvo pusantro procento mažesnė nei Lietuvoje. Dar net nesumažėjus akcizams, gerokai Lenkijoje pigesni ir degalai. Jei mūsų šalyje litras benzino kainuoja maždaug 1,4 euro, kaimynai moka 15 centų mažiau.
