putinas

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį suteikė malonę izraelietei Naamai Issachar, Rusijoje nuteistai pusaštuntų metų kalėti už kanapių gabenimą. „Vadovaudamasis humaniškumo principais nutariu: suteikti malonę Naamai Issachar atleisdamas ją nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo“, – rašoma Kremliaus išplatintame valstybės vadovo įsake.

Kremlius antradienį piktai sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad sovietų slaptas sandoris su nacistine Vokietija lėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią. „Mes kategoriškai nesutinkame su šiuo pareiškimu“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kaltindamas V. Zelenskį palaikant „labai klaidingą“ Lenkijos poziciją istorinių įvykių atžvilgiu.

Konstitucijos pataisas, kurias 2020-ųjų pradžioje pasiūlė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praktiškai visų buvo suvoktos vienodai – 20 metų Kremliuje praleidęs vadovas atskleidė, kokiu būdu ruošiasi pasilikti valdžioje, o tuo pačiu ir užtikrinti savo aplinkos valdymą dar daugeliui metų į priekį. Rinkosi iš trijų scenarijų Politologė Jekaterina Šulman mano, kad V. Putinas rinkosi iš 3 scenarijų – „kinų“, „baltarusių“ ir „kazachų“. Ir pasirinko pastarąjį.

Rusijos komikas Aleksandras Dolgopolovas išvyko iš šalies, praneša jo atstovai. Vienas iš perspektyviausių šalies humoristų nusprendė nerizikuoti po to, kai jo darbu susidomėjo teisėsauga. Dėl pasirodymų turinio buvo pradėtas policijos tyrimas, renkama informacija. Maskvos srities policijos atstovai televizijai „Current Time“ patvirtino, kad, gavus skundą dėl „tikinčiųjų religinių jausmų įžeidimo“, buvo pradėtas A. Dolgopolovo veiklos patikrinimas.

Seimo narys Arvydas Anušauskas pakliuvo į Kremliaus propagandos ruporo Dmitrijaus Kiseliovo akiratį. Konservatorius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pastebėjimu apie tai, kaip Rusijos D.  Kiseliovas savo laidoje „Savaitės apžvalga“ iškraipo Lietuvos istoriją ir nevengia į tai įvelti ir parlamentarą bei istoriką A. Anušauską.

Rusiją sudrebino neregėti politiniai pokyčiai. Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie būtinybę surengti referendumą, kurio metu būtų pakeisti kai kurie konstitucijos straipsniai. Daugiausiai dėmesio sulaukė siūlymas „stiprinti prezidentinį Rusijos valdymą“, tačiau tuo pat metu siūlomi konstitucijos pakeitimai gerokai praplečia kitų valdžios institucijų galią.

Dmitrijus Medvedevas, netekęs ministro pirmininko posto atsistatydinus jo vyriausybei, vieną kadenciją dirbo prezidento poste, o paskui užleido Vladimirui Putinui kelią sugrįžti į Kremlių 2012-aisiais. Vėliau 54 metų politikas ėjo ministro pirmininko pareigas, o jo įgaliojimai ir autoritetas ilgainiui sumenko. Apklausų agentūros FOM duomenimis, pastaraisiais mėnesiais jo populiarumo reitingas tesiekė 28 procentus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasiūlė Valstybės Dūmai apsvarstyti Rusijos federalinės mokesčių tarnybos vadovo Michailo Mišustino kandidatūrą į ministro pirmininko postą, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. Pasiūlymas paskirti premjeru 53-ejų M. Mišustiną, palyginti menkai žinomą veikėją, nuo 2010 metų vadovaujantį mokesčių tarnybai, pasirodė po netikėto ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo atsistatydinimo, V. Putinui pristačius virtinę konstitucinių reformų.

Rusijos Vyriausybė pateikė atsistatydinimo prašymą, skelbia TASS, remiantis Dmitrijaus Medvedevo pranešimu. Susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu jis pareiškė, kad toks sprendimas yra logiškas po to, kai šalies vadovas paskelbė savo siūlymus keisti konstituciją. Rusijos vadovas padėkojo D. Medvedevo vyriausybei už darbą ir nurodė vykdyti savo pareigas, kol nebus sudarytas naujas ministrų kabinetas. Anot V. Putino, jis yra patenkintas tais rezultatais, kurie buvo pasiekti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasiūlė surengti referendumą dėl šalies konstitucijos pataisų parlamento galioms sustiprinti, tuo pačiu išsaugant stiprią prezidentinę sistemą. „Mano nuomone, būtina surengti šalies piliečių balsavimą dėl viso siūlomų šalies konstitucijos pataisų paketo“, – sakė V. Putinas savo metiniame pranešime parlamentarams. Referendumo datos jis nenurodė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį stebėjo didelio masto karines pratybas prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų, per kurias buvo atlikta sparnuotųjų raketų ir hipergarsinių raketų bandomųjų paleidimų.

Pastarąjį dešimtmetį Rusijos vystėsi daug greičiau už technologijas. 2010-ieji: šypsenos, atlapoti marškiniai ir žydri džinsai, Baltieji rūmai atsiveža Rusijos prezidentą į Vakarų pakrantę, kad pademonstruotų „santykių perkrovą“. Dmitrijus Medvedevas prisijungė prie abiejų šalių administracijos narių kelionės po Silicio slėnį metu.

Sausio 3-ąją Irake JAV pajėgų nukautas generolas Qassemas Soleimani buvo vienas iš įtakingiausių Irano politinių veikėjų, 2015-aisiais suvaidinęs svarbų vaidmenį Rusijos karinės operacijos Sirijoje.

Premjerui Sauliui Skverneliui tv3.lt eteryje konservatorius išvadinus „antivalstybine partija“, europarlamentaras Andrius Kubilius premjerą viešai palygino su Vladimiru Putinu. A. Kubiliui premjero žodžiai skamba apgailėtinai ir, jo manymu, S. Skvernelį apėmė politinė desperacija. „METŲ SUTAPIMAI.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi pakurstant Antrąjį pasaulinį karą, ir teigė, kad šiuo melu siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių. Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl V. Putino pareiškimų ir primintų, jog Antrasis pasaulinis karas, per kurį Lenkija neteko apie 6 mln.

Jungtinės Tautos penktadienį patvirtino Rusijos vadovaujamą iniciatyvą parengti naują kovos su kibernetiniu nusikalstamumu konvenciją, nors žmogaus teisių grupės ir Vakarų šalys baiminasi, kad gali vesti prie interneto laisvės suvaržymo. JT Generalinė Asamblėja patvirtino Rusijos parengtą ir Kinijos palaikomą rezoliuciją, numatančią, kad 2020 metais bus įkurtas šios srities tarptautinių ekspertų komitetas.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Varšuvoje pasiaiškinti dėl pastarosiomis dienomis prezidento Vladimiro Putino pažertų kaltinimų Lenkijai dėl veiksmų, susijusių su Antrojo pasaulinio karo pradžia. Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad ambasadorius Sergejus Andrejevas buvo „skubiai“ iškviestas į URM Varšuvoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė esąs tikras, kad šalis išsaugos suverenitetą kuriant sąjunginę valstybę su Rusija.   „Nėra jokios prieštaros. Mes esame dvi suverenios nepriklausomos valstybės – Baltarusija ir Rusija. Dabar vykdome integraciją, kuri nė kiek nemažina nei Rusijos, nei Baltarusijos suvereniteto“, – sakė A. Lukašenka radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje.     „Kas yra suverenitetas? Tai valdžia teritorijos atžvilgiu.

Vakaruose ir liberalai, ir konservatoriai, panašu, sutinka su tuo, kad Rusija ir vėl tapo galios valstybe su globaliu užmoju. O pačioje Rusijoje žymūs užsienio politikos ekspertai tvirtina, kad Vakarams būtų geriau susitaikyti su jų valstybės atgimimu.

Rusija apkaltino pagrindinį Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) liudininką, kuris pranešė apie dopingo naudojimą Rusijoje, pakeitus svarbius laboratorinius duomenis, bet jo advokatas tai vadina nesąmone. Rusijos tyrimų komitetas teigia, kad buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas esą nuotoliniu būdu pakeitė tyrimų rezultatus iš užsienio po to, kai 2015 metais pabėgo į Jungtines Valstijas.

Baltarusijos ir Rusijos prezidentai susitinka dar vienam varginančių derybų raundui. Šiandien Sankt Peterburge abiejų valstybių lyderiai derasi dėl galimybės susijungti į vieną politinį darinį. Politikos ekspertai įsitikinę, kad šios derybos tik dalis ilgo ir varginančio politinio maratono, iš kurio kiekviena pusė siekia išpešti kuo daugiau ir, galimai, niekada nepasiekti galutinio finišo – jungtinės valstybės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino plėtoti „konstruktyvų dialogą“ su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu, pasveikinęs jį su triuškinama pergale per parlamento rinkimus. „Esu tikras, kad konstruktyvaus dialogo plėtra ir bendradarbiavimas įvairiose srityse atitiktų mūsų šalių žmonių ir viso Europos žemyno interesus“, – sakoma Kremliaus paskelbtame pranešime.

Rusijoje pramoginė televizija TNT parodė vos vieną serialo „Liaudies tarnas“, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė vėliau Ukrainos prezidentu tapęs Volodymyras Zelenskis. Daug žiniasklaidos dėmesio sulaukusio ukrainiečių kūrinio nuspręsta neberodyti, o ir toje vienintelėje rodytoje serijoje „teko“ cenzūruoti sceną su V. Putino paminėjimu. TNT savo programoje atliko pakeitimus, praneša „Vedomosti“. Vietoje „Liaudies tarno“ serijų gruodžio 12-13 dienomis bus rodomi kiti humoristiniai serialai.

Vėlų pirmadienio vakarą baigėsi keturšalės Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos, o vėliau ir pastarųjų dviejų valstybių dvišalis susitikimas, kurio metu buvo paskelbtas sprendimas dėl „Steinmeierio formulės“ tobulinimo. Tiesa, esminio susitarimo dėl Ukrainos sienų kontrolės perdavimo pasiekta nebuvo.

Eliziejaus rūmuose Paryžiuje pirmadienį prasidėjo „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimas, skirtas padėčiai Rytų Ukrainoje sureguliuoti. Viršūnių susitikimo dalyviai susėdo prie apvalaus stalo – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priešais Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Susitikime taip pat dalyvauja Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis atvira bendradarbiavimui su NATO. „Ne kartą išreiškėme esantys pasiruošę kartu atremti realias grėsmes“, – Rusijos naujienų agentūros citavo V. Putino komentarus, išsakytus prieš prasidedant netoli Londono vykstančiam NATO viršūnių susitikimui.

Rusijos sportui gresia katastrofa dėl nesugebėjimo užtikrinti dopingo kontrolės. Situacija tokia grėsminga, kad Rusijos antidopingo agentūros vadovui telieka pripažinti: kažką pakeisti jau vargu ar įmanoma. Tarptautinių organizacijų atstovai bus priversti imtis itin griežtų priemonių ir nušalinti Rusiją nuo dalyvavimo 2020-ųjų vasaros olimpiadoje. Geriausiu atveju sportininkai gali tikėtis žaidynėse pasirodyti „neutraliu statusu“, rašoma newsru.com.

Rusija turi didelį potencialą, ir ji jau pademonstravo savo galimybes atlikti tarptautinės politikos sferoje žymesnį vaidmenį, negu subjekto, kuris tik visą gadina. Ji kelia realią grėsmę ir gana rimtą grėsmę ne tik JAV, bet ir globaliai pasaulio tvarkai iš esmės. Politologas Josephas Nye „The National Interest“ prognozavo niūrią ateitį valstybei, kuri netenka savo pozicijų faktiškai visose srityse: ekonomikos, demografijos ir globalios įtakos.

Dabartinis strateginis ir politinis kontekstas yra žymiai nestabilesnis, negu kada nors nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų, įsitikinęs Didžiosios Britanijos Generalinio štabo vadas Nickas Carteris. Jis taip pat perspėjo, kad tokios šalys, kaip Rusija, Iranas ar Kinija gali sukelti karą net to ir nenorėdamos, tiesiog nesugebėdamos sukontroliuoti savo pačių veiklos „pilkojoje zonoje“.  Grėsmės labai greitai kinta, dauginasi ir stiprėja.

Okupuotoje Donbaso teritorijoje vykstantis abiejų pusių kariuomenių dalinis atitraukimas, nors ir neišvengiantis nesklandumų, yra svarbus taškas derybose dėl taikos proceso vykdymo. Užbaigus karių atitraukimą iš trijų sutartų taškų, Maskva nebeturės formalių priežasčių ir toliau vengti „Normandijos ketverto“ susitikimo, po kurio turėtų paaiškėti tolimesnis Donecko regiono likimas ir taikos Ukrainoje klausimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva sveikina Kijevo ir separatistų pajėgų atitraukimą Rytų Ukrainoje, bet pridūrė, jog jį stebina Ukrainos vyriausybės pareiškimai apie ketinimus trauktis iš Minsko taikos susitarimų. „Gerai, kad įvyko pajėgų atitraukimas dviejuose kritiniuose taškuose – mes tai sveikiname. Sveikiname tiek Ukrainos vyriausybės, tiek nepripažintų [separatistų] respublikų veiksmus“, – žurnalistams sakė Brazilijoje viešintis V. Putinas.

Buvęs dviejų skirtingų svorio kategorijų UFC pasaulio čempionas 31-erių metų airis Conoras McGregoras ketvirtadienį surengė žadėtą spaudos konferenciją Maskvoje (Rusija). Planuota, kad spaudos konferencija prasidės 11 val., tačiau C.McGregoras, kaip įprasta, nepasižymėjo punktualumu, ir vėlavo daugiau nei pusantros valandos. Galiausiai airis pasirodė salėje ir susirinkusių žurnalistų nenuvylė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį sakė pasiekęs „istorinį susitarimą“ su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu per kelias valandas trukusias derybas dėl konflikto Sirijoje. „Pagal šį susitarimą Turkija ir Rusija neleis jokios separatistinės darbotvarkės Sirijos teritorijoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su V. Putinu žurnalistams sakė Turkijos lyderis pasibaigus deryboms Juodosios jūros Sočio kurorte.

Rusija ir Vakarai ruošia tam tikrą taikos susitarimo „paktą“. Vienas iš esminių reikalavimų – V. Putino pasitraukimas iš valdžios, įsitikinęs Rusijos politologas Stanislavas Belkovskis.  Spalį diskusijų klube „Valdai“ V. Putinas kiek netikėtai pažėrė kritikos Rusijos televizijoms, kurios neigiamai pateikia įvykius Ukrainoje.  „Mes neturime savo artimiausios kaimynės ir, be jokio perdėjimo, broliškos tautos pateikinėti kažkokioje neigiamoje šviesoje.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid išsiuntė kvietimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Pasaulinį finougrų tautų kongresą Tartu mieste. Anksčiau šiais metais apsilankiusi Maskvoje Estijos prezidentė mano, kad tai padės pagerinti dvišalius santykius. V. Putinui, o taip pat Suomijos ir Vengrijos lyderiams išsiųsti kvietimai sudalyvauti renginyje, kuris numatytas Tartu mieste birželio 17-19 dienomis, rašoma Estijos nacionalinio transliuotojo puslapyje „err.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu vieši oficialaus vizito Saudo Arabijoje, kur jį karališkai pasitiko vietos lyderiai.  Pakeliui į karališkuosius rūmus jo limuziną lydėjo kavalerija, o El Rijado oro uoste rusų lyderis buvo pasitiktas artilerijos pabūklų salvėmis. Tačiau atvykus į karališkuosius rūmus, prieš prasidedant deryboms, V. Putinui teko išklausyti kažką panašaus į Rusijos himną.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Luašenka penktadienį pareiškė, kad jam kartu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu teks nuspręsti, kaip užtikrinti savo šalių saugumą per NATO didelio masto pratybas Lenkijoje. „Tai neaiškios pratybos. Mums su Rusijos prezidentu tikriausiai teks pagalvoti, kaip užtikrinti savo saugumą šiuo laikotarpiu. Dalyvių bus apie 30 tūkstančių. Tai nemažai“, – sakė A. Lukašenka Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikime Ašchabade.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas garsėja pozavimu įspūdingoms nuotraukoms, kuriose paprastai atsispindi nepaprasti pomėgiai, tokie kaip tigrų stebėjimas ar giliavandenis nardymas. Pirmadienį prezidento gimtadienio proga paskelbtose nuotraukose ilgametis Rusijos lyderis laiką leidžia gamtoje, užsiimdamas mažiau pavojinga veikla. 67 metų sulaukęs V. Putinas savaitgalį praleido grybaudamas su gynybos ministru Sergejumi Šoigu Sibiro kalnuose virš Jenisejaus upės.

Rusija šeštadienį pareiškė šiuo metu nedislokuojanti kosmose jokių ginkluotės sistemų, bet perspėjo turinti priemonių, leisiančių pamatyti, jeigu tokį žingsnį atliktų kurios nors kitos šalys. Interviu radijui „Echo Moskvy“ Ypatingosios paskirties oro ir kosmoso pajėgų 15-osios armijos štabo viršininkas generolas majoras Anatolijus Nestečiukas sakė, kad Maskva „griežtai“ laikosi nuostatos nedislokuoti ginkluotės kosmose.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg ketvirtadienį sausu humoru sureagavo į globėjiškus komentarus apie ją, išsakytus Rusijos prezidento Vladimiro Putino. 16-metė papildė savo biografijos skiltį tviterio paskyroje fraze „gera, bet prastai informuota mergaitė“: taip V. Putinas apibūdino ją per šią savaitę Maskvoje vykusį ekonomikos forumą.

JAV ir Rusija pasirinko naujų ginklavimosi varžybų kelią, pastarosios atveju tai reiškia ne tik biudžeto perskirstymą. Rugpjūtį nuošalaus kaimelio Nionokso gyventojai atsidūrė nesėkmingų naujos branduolinės ginkluotės bandymų, vykusių Baltojoje jūroje, zonoje. Kremliaus atstovų teigimu, sprogo skystu kuru varomas branduolinis raketos variklis.

Maskvos teismas trečiadienį atmetė bylą, iškeltą pripažintam rusų teatro režisieriui Kirilui Serebrenikovui, apkaltintam valstybės lėšų pasisavinimu. Rusijos sostinės teismas, 10 mėnesių nagrinėjęs vadinamąją „Septintosios studijos“ bylą, nusprendė, kad ji turėtų būti grąžinta prokurorams dėl įrodymų stygiaus. Vadinamosios „Septintosios studijos“ baudžiamojoje byloje figūruojantiems asmenims pareikšti kaltinimai pasisavinus 133 mln. rublių (1,8 mln.

  Ukraina penktadienį paneigė anksčiau paskelbtus pranešimus apie vykstantį apsikeitimą kaliniais su Rusija.   „Kalinamų asmenų abipusio paleidimo procesas tęsiasi. Informacija apie jo pabaigą neatitinka tikrovės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė Ukrainos prezidentūra. „Kai abiejų pusių laikomų asmenų paleidimo procesas baigsis, prezidento biuras apie tai informuos oficialiais kanalais“, – priduriama pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per pirmadienį vykusias derybas sutarė, kad pokyčiai Ukrainoje gali padėti pasiekti taiką šios šalies rytuose, tačiau Sirijos klausimu jų nuomonės nesutapo. E. Macronas savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priėmė V. Putiną, atvykusį reto vizito į Vakarų šalį.

Paryžius tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigiamai sureaguos į ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio pasiūlymus, kaip užbaigti penkerius metus trunkantį Maskvos ir Kijevo konfliktą, antradienį pareiškė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą pirmadienį savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priims V. Putiną, atvykstantį reto vizito į Vakarų šalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda šiuo metu nemato pagrindo kontaktams su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. „Apie ką būtų galima kalbėti šiuo metu su ponu Rusijos prezidentu V. Putinu? Kol turime tokią situaciją Ukrainoje, kol turime tolesnį įtampos eskalacijos procesą visame regione, kalbėti tiesiog diplomatinius, malonybinius žodelius nematau pagrindo, o svarbiausia – neturiu tam moralinės teisės“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį išreiškė protestą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kelionės į Maskvos aneksuotą Krymą. „Ukrainos užsienio reikalų ministerija reiškia ryžtingą protestą dėl eilinio nesuderinto su Ukrainos puse Rusijos Federacijos prezidento V. Putino apsilankymo laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Autonominėje Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste 2019 metų rugpjūčio 10 dieną“, – sakoma ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Penktadienį sukanka 20 metų, kai tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskyrė savo ketvirtąjį premjerą per mažiau nei pusantrų metų: juo tapo Vladimiras Putinas, tuomet dar palyginti menkai žinomas saugumo tarnybų vadovas, turėjęs nedaug politinės patirties. Iš valdžios besitraukiantis B. Jelcinas tada ieškojo sau įpėdinio, bet mažai kas galėjo prognozuoti, kad po dviejų dešimtmečių V. Putinas tebevadovaus Rusijai ir įgis itin svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje.

  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad kalbėjosi telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu apie Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą, po to, kai sprogus granatai ten žuvo keturi ukrainiečių kariai.   „Nedelsdamas jam paskambinau. Pasakiau jam, kad prie taikos mūsų tai nepriartins“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją.