Priversti Rusiją sėstis prie derybų stalo yra viena iš esminių Ukrainos prezidento V. Zelenskio komandos taikos plano dalių.
Paskutinis taškas
Iš pradžių DNR (Donecko Liaudies Respublika) iš Petrovskėje gyvenvietės paleido baltos spalvos raketų salvę. Tai buvo sutartinis ženklas dėl numatyto karinių dalinių atitraukimo. Ukrainos kariuomenė atsakydama taip pat paleido žalios spalvos salvę. Tai reiškė karinių pajėgų atitraukimą paskutiniame sąlyčio taške Donbase.
Būtent Petrovskėje gyvenvietė tapo paskutine fronto linijos vieta, iš kurios buvo privaloma atitraukti karinius dalinius pagal Minsko derybų susitarimus. Tai nereiškia, kad karo veiksmai yra nutraukti – beveik 400 kilometrų ilgio fronto linijoje vis dar vyksta susišaudymai. Tačiau šie trys taškai buvo numatyti ankstesnių derybų metu, kaip kertiniai, siekiant tęsti derybas toliau.
Kijevui pasirašius „Steinmeierio formulę“ ir atitraukus kariuomenę visuose trijuose fronto taškuose, nelieka formalių trukdžių surengti „Normandijos formato“ susitikimo, kuriame Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos vadovai iš naujo pabandys užbaigti karą Donbase.
Dėl pajėgų atitraukimo iš Stanica Luhanska, Zolotoja ir Petrovskės gyvenviečių Minsko kontaktinė derybininkų grupė susitarė dar 2016-aisiais, tačiau užbaigti procesą pavyko tik dabar.
Iš Luhanska Stanica dalinius pavyko atitraukti jau vasarą, Zolotaja – spalio mėnesį, o dabar vyksta paskutinio dviejų kariuomenių susidūrimo taško atitraukimas.
Nebemato vieni kitų
Ukrainos „Visuomeninės Donbaso TV“ reportaže skelbiama, kad netrukus po kariuomenių dalinių atitraukimo iš Zolotaja, atstumas tarp jų išaugo iki 2 km. Tai reiškia, kad kariai fiziškai nebemato vieni kitų ir nebegali šaudyti iš turimų ginklų.
Petrovskės gyvenvietėje iki karo gyveno apie 200 žmonių. Dabar dauguma jų paliko savo gimtuosius namus. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis šią vietovę apibūdino taip: ten – stepės. Petrovskėje, ten, kur išdėstyti daliniai, nėra nė vieno žmogaus. Ten žmonių nėra“.
Ukraina taip pat reikalavo, kad karinių dalinių atitraukimą turėtų lydėti savaitė „tylos“ fronte. Dėl nuolatinių teritorijos apšaudymų ir savanorių dalinio „Azov“ pasipriešinimo Rusijos reguliuojamiems daliniams pajėgų atitraukimas nuo fronto linijos Zolotaja gyvenvietėje užtruko.
Apšaudymai ir pasitikėjimas
Panašus scenarijus pasikartojo ir šalia Petrovskės. Spalio 31-ąją ESBO stebėtojų misija užfiksavo Ukrainos pajėgų apšaudymą iš DNR pusės.
Todėl, kuomet spalio 4-ąją Rusijos kontroliuojamos nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos atstovai paleido į orą balto spalvos raketų salvę, ukrainiečiai iškart pareiškė, kad tą dieną jokio pajėgų atitraukimo nebus. Ukraina jau anksčiau reikalavo, kad iki pajėgų atitraukimo bent savaitę neturi būti paleista nė vieno šūvio.
Rusijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida tuo pasinaudojo apkaltindama Kijevą bandymu nutraukti taikos derybas.
„Jeigu Kijevas negali užtikrinti pajėgų atitraukimą viename jau seniai sutartame taške, tai tik eilinį sykį patvirtina, kad juo negalima pasitikėti“, – tvirtino neformalus Rusijos prezidento patarėjo Vladislavo Surkovo atstovas, politologas Aleksejus Česnakovas.
Lapkričio 8-ąją Ukrainos pajėgos sutiko pradėti pajėgų atitraukimą „teritorijoje numeris trys“. Donecko atstovai taip pat davė sutikimą. Nepaisant to, dar lapkričio 11-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepraleido progos pakartoti, kad Ukrainos valdžia nesugeba užtikrinti kariuomenės pajėgų atitraukimo.
Pajėgų atitraukimas iš visų trijų pagrindinių fronto taškų buvo viena iš esminių „Steinmeierio formulės“ – kelio į taikos procesą Ukrainos Donbase – susitarimo dalių.
„Normandijos ketverto“ susitikimas
Paskutinis Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių susitikimas įvyko pačiame karinių veiksmų Donbase įkarštyje – 2016-ųjų rugsėjį. Tuomet Angela Merkel, Francois Hollandas, Vladimiras Putinas ir Petro Porošenka aptarė Minske derybininkų pasiektus susitarimus dėl pajėgų atitraukimo iš trijų fronto taškų. Lyderiams pavyko pasiekti tiek, kad buvo nurodyta valstybių užsienio reikalų ministrams suderinti „veiksmų planą“, kaip galėtų būti įvykdyti Minsko susitarimai.
Tačiau iki pat šių metų vasaros situacija mažai keitėsi. Ketverto susitikimų taip pat daugiau nebuvo.
V. Zelenskis nuo pat jo išrinkimo į Ukrainos prezidento postą dažnai kartojo apie savo norą surengti tokio pobūdžio susitikimą kaip įmanoma greičiau, tačiau dėl Maskvos keliamų sąlygų jos data buvo vis nukeliama.
Lapkričio 5-ąją Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, ar įmanomas „Normandijos ketverto“ susitikimas iki šių metų pabaigos, pareiškė, kad „Maskva įdėmiai stebi pajėgų Donbase atitraukimo procesą“.
Po to, kai iki šios savaitės pabaigos bus atitrauktos paskutinės pajėgos Petrovskėje, kitų formalių priežasčių tam, kad galų gale būtų surengtas „Normandijos ketverto“ susitikimas, nebeliks.
Susitikimas akis į akį
Be „Normandijos ketverto“ yra organizuojamas ir dvišalis Ukrainos-Rusijos susitikimas Kazachstane. Ukrainos lyderis iškart pareiškė, kad norėtų susitikti su V. Putinu, pastarasis kol kas vengia aiškaus atsakymo į klausimą.
Buvęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė esąs tikras, kad V. Zelenskis ir V. Putinas galės susitarti dėl „konflikto Donbase sureguliavimo“ asmeninio susitikimo metu. Jis ne tik pasiūlė jį surengti Kazachstano teritorijoje, tačiau netgi, kaip pats tvirtino, susisiekė su abiejų šalių lyderiais.
Kaip į šį siūlymą sureagavo V. Putinas, jis neatskleidė. V. Zelenskis iškart davė sutikimą.
„Aš gavau Zelenskio sutikimą „tete-a-tete“ susitikimui, apie tai informavau ir Rusijos prezidentą. Dabar žiūrėsim. Jeigu reikalinga neutrali aikštelė, aš pasiūliau Kazachstaną“, – pareiškė N. Nazarbajevas.
Ukraina suskubo pareikšti, kad N. Nazarbajevas „kiek išpūtė reikalą“. Anot jų, dar Japonijoje vykusio susitikimo metu gavęs buvusio Kazachstano prezidento pagalbos siūlymą, atsakė: „Ačiū, mums reikalinga bet kokia pagalbą, galime susitikti“. Ukrainos URM taip pat pareiškė, kad yra iš esmės patenkinti dabartine derybų sistema Minske ir kažką keisti neplanuoja.
