prudentis

Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis? Tokios mažos, bet tokios baisios Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių. Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai.

Eksperimentas vadinamas euro zona, o triušiai – dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių. Griežti rėmėjai Daugumos ES šalių ekonomikos augimo ciklai neturi nieko bendra su didžiųjų šalių – Vokietijos ir Prancūzijos – ciklais. Bet pastarosios diktuoja pinigų politiką, pritaikytą savo ekonomikoms. ES politinė valia yra išsaugoti Baltijos šalių fiksuotus valiutos kursus.

Lietuvą valdantieji, panašu, dar tik mokosi dirbti fiksuoto valiutos kurso sistemoje. Šiuo metu vienas svarbiausių Lietuvos Banko ir Vyriausybės tikslų yra išlaikyti fiksuotą lito kursą ir kuo artimesnėje ateityje įvesti eurą. Tokia pareiga Lietuvai numatyta ir stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje. Tai galima padaryti tik atitinkant svarbiausius kriterijus: infliacija negali būti daugiau nei 1,5 proc.

Fiksuotas lito kursas: ar verta jį turėti? Ar nesame mirusio ekonomisto vergai? Visuomenė ir finansų srities profesionalai diskutuoja apie fiksuoto valiutos kurso naudingumą ir reikalingumą, jo įtaką dabartinei ekonomikos padėčiai ir galimybėms išlipti iš ekonominės duobės, kurioje šiuo metu atsirado visos trys Baltijos šalys. Ar įrodyta sąsaja? Optimalaus valiutų mechanizmo pasirinkimas yra viena iš senų ir vis dar neišspręstų ekonominių mįslių.

Klubas „Pinigų srautas“ organizavo vertybinių popierių rinkos profesionalų ir investicinių fondų valdytojų dalyvių diskusiją apie padėtį vertybinių popierių rinkoje. Finansų rinkose susiklosčiusi padėtis Lietuvos investuotojus verčia gerokai pasukti galvą. Atrodo, kad pagrindiniai pastarųjų metų greito pelno šaltiniai – nekilnojamasis turtas ir akcijų rinkos – išsikvėpė. O infliacija lyg tyčia pinigų vertę ryja itin sparčiai.

Šių metų pirmasis ketvirtis Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo niūriausias per jos gyvavimo istoriją. OMX Vilniaus indeksas sumenko 9,21 proc. - tai prasčiausias metų pradžios rezultatas nuo indekso skaičiavimo pradžios - 2OOO-ųjų, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios. Žemiausią tašką šiemet OMX Vilniaus indeksas pasiekė sausio 23 -ąją, kai jo vertė sudarė 452,76 punkto.

Šių metų pirmasis ketvirtis Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo niūriausias per jos gyvavimo istoriją. OMX Vilniaus indeksas sumenko 9,21 proc. - tai prasčiausias metų pradžios rezultatas nuo indekso skaičiavimo pradžios - 2OOO-ųjų, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios. Žemiausią tašką šiemet OMX Vilniaus indeksas pasiekė sausio 23 -ąją, kai jo vertė sudarė 452,76 punkto.

Šių metų pirmasis ketvirtis Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo niūriausias per jos gyvavimo istoriją. OMX Vilniaus indeksas sumenko 9,21 proc. - tai prasčiausias metų pradžios rezultatas nuo indekso skaičiavimo pradžios - 2OOO-ųjų, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios. Žemiausią tašką šiemet OMX Vilniaus indeksas pasiekė sausio 23 -ąją, kai jo vertė sudarė 452,76 punkto.