prezidentūra

Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ypatingas dokumentas, pralenkęs laiką, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Lietuva, šį dokumentą patvirtinusi kartu su Lenkija 1791 metų gegužės 3-iąją, turi kuo didžiuotis.

Prezidentūra tarė žodį apie Lietuvos žvalgybos organų paskelbtą ataskaitą, kurioje minimos grėsmės nacionaliniam saugumui. „Vertinti vien 2021 metus būtų sudėtinga, turint omenyje ir matant įvykius jau 2022 metais ir karą pradėtą prieš Ukrainą, bet tai, ką matėme į 2021 metais turbūt buvo įžanga ir įvadas į dabar vykstančius procesus.

Neradus sutarimo su Prezidentūra, kaip spręsti dėl migrantų krizės išaugusį krūvį, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) bylų nagrinėjimas atsilieka beveik metus, nagrinėjamos vien užsieniečių bylos, sako jo pirmininkas Gintaras Kryževičius. LRT jis teigė, kad problema dėl augsiančio krūvio buvo keliama dar praėjusių metų vasarą. Jau tuomet, pasak pirmininko, krūvis teisme buvo maksimalus. Jis kreipėsi į Teisėjų tarybą, siūlydamas suformuoti dvi papildomas teisėjų kolegijas.

Vykstant karui Ukrainoje, pirkti rusiškas dujas ir naftą yra amoralu, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji kalbėjo Bendrijoje ruošiantis įvesti naujas sankcijas Kremliui, tačiau į penktąjį paketą delsiant įtraukti minėtuosius energijos išteklius.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad į Lietuvą ketinant atvykti daug informacinių technologijų (IT) specialistų iš Rusijos Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla rizikų, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

NATO dėl karinės paramos Ukrainai turi ieškoti naujų sprendimų „iš kur ir kaip gauti papildomos karinės įrangos“, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje šalyje, perkeltine prasme išsivalėme sandėlius, peržiūrėję, ką mes galime duoti ir tai išsiuntę Ukrainai, tačiau tų priemonių nebepakanka“, – ketvirtadienį LRT teigė K. Budrys.

Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir negali stabdyti krovinių tranzito per jos teritoriją į Karaliaučiaus sritį, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, jog svarbu neperžengti tarptautinės teisės linijų.  „Tranzitas į Kaliningrado sritį šiai dienai turi būti užtikrintas, nes nėra kitokio sprendimo Europos Sąjungoje.

Reikėtų spartinti procesus suteikiant karo pabėgėliams iš Ukrainos laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir skiriant socialinę pagalbą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šiandien labai didelė užduotis vykdomajai valdžiai, kad socialinė apsauga, kuri skirta būtent Ukrainos žmonėms, pasiektų juos kuo greičiau“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.

Lietuvos ekonomika yra pajėgi atlaikyt Rusijos karo Ukrainoje sukeltą krizę, tačiau reikia galvoti apie priemones infliacijai mažinti, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Šiai dienai mūsų ekonomika yra pakankamai atspari, finansiškai stabili“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Trečiadienį Seimo valdyba susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti netrukus prasidėsiančios pavasario sesijos darbus. Šalies vadovo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos klausimams. Teigiama, kad išlaidos šalies gynybai netolimoje ateityje galėtų siekti 3 proc.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju ir Komunikacijos grupės vadovu nuo kovo taps Frederikas Jansonas. Iki šiol maždaug metus šias pareigas ėjo Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, F. Jansonas nuo 2019-ųjų buvo Vidaus politikos grupės patarėju, turi 28 metų komunikacijos darbo patirtį, yra dirbęs žiniasklaidoje ir tarptautinėje ryšių su visuomene agentūroje.

Šiemet planuojama paskirti 12 naujų ambasadorių, kandidatai atrinkti ir pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ketvirtadienį susitikime su opozicine socialdemokratų partijos frakcija Algirdas Sysas ministro klausė, ar nestringa ambasadorių skyrimo procesas. G. Landsbergis teigė, kad „procesas didele dalimi nėra pastrigęs“, ir siekiama, kad ateityje ambasadorių skyrimas nuosekliai išsidėstytų laike, pvz.

Prezidentūroje pirmadienį rengiamas susitikimas dėl saugumo situacijos regione. Jame turėtų dalyvauti šalies vadovai, už šalies saugumo atsakingų institucijų atstovai. Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.

Praėjusį metų spalį Gitano Nausėdos komunikacijos grupę palikusi apžvalgininkė Regina Statkuvienė atvirauja, kad darbas Prezidentūroje buvo naudingas, tačiau jautėsi padariusi viską. Ji taip pat atskleidė ir darbo Daukanto aikštėje užkulisius, pirmosios šalies ponios vaidmenį.

Prezidentui siūlant kelti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neatmeta, kad tai galėtų būti daroma ateityje tačiau šiandien, jos nuomone, šis svarstymas yra per ankstyvas. „Nesakau, kad NPD didinimas yra blogas dalykas savaime. Man atrodo, kad mums reikėtų, tiesiog, nepamiršti, kad sausio mėnesį tiktai pradėjo galioti jau pakeltas NPD vieną kartą. Ir tie žmonės, kurių atlyginimuose tas pasijus, tą savo atlyginimą gaus vasario mėnesį.

Vokietijos ginklų tiekimas Ukrainai – šių šalių pokalbių objektas, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. „Tai yra Vokietijos ir Ukrainos, pirmiausia, pokalbių tema, jie turi kalbėtis ir sutarti vienaip ar kitaip. Pasakysiu, kad Vokietija dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi tam tikrą rezervaciją dėl karinio įsitraukimo užsienyje“, – LRT ketvirtadienio rytą kalbėjo prezidento patarėja užsienio politikai.

Prezidentūra keistu vadina valdančiųjų sprendimą nešaukti Seimo neeilinės sesijos, per kurią būtų galima apsispręsti dėl dar didesnės valstybės paramos gyventojams, išaugus energijos ir maisto kainoms. „Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc. keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos“, – rašoma BNS trečiadienį pateiktame Prezidento komunikacijos grupės komentare.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad prezidento siūlomos vienkartinės išmokos daliai gyventojų gali dar labiau „įpūsti infliacijos malūną“. „Tokie helikopterio pinigai iš principo galėtų dar labiau įpūsti infliacijos malūną, ir man atrodo, kad reiktų labai atsargiai į tokias priemones žiūrėti, ir sakyčiau, šiek tiek ankstyvas toks priemonės pasiūlymas“, – LRT antradienį sakė G. Skaistė.

Vargu, ar kas būtų atspėjęs, kad vos per vienerius bendro darbo valdant valstybę metus prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė įsivels į tokią galybę ginčų. Vieni jų – reikšmingesni, kiti panašesni į principų demonstravimą ir žodžių mūšį, tačiau visi jie įneša nemažai sumaišties į valstybės valdymo procesą.

Premjerė Ingrida Šimonytė įgėlė Prezidentūrai. Ji atkreipė dėmesį į pasisakymus apie pajamų augimo ir infliacijos santykį. Savo mintimis Ministrė Pirmininkė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas - didinti gyventojų pajamas.

Lietuva suklydo dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo, tačiau kitas žingsnis turi būti labai apgalvotas, o svarbiausia – sušvelninti tokio sprendimo padarinius šalies ekonomikai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, pavadinimo keitimas galėtų būti vienas būdų švelninant įtampą, tačiau reikia įsivertinti, ar jis atneštų norimų rezultatų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su naująja Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininke konservatore Laima Liucija Andrikiene. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas su Seimo komiteto pirmininke aptars „vieningos, konsensusu paremtos Lietuvos užsienio politikos vykdymą“. L. Andrikienė URK vadovo poste pakeitė atsistatydinusį kitą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narį Žygimantą Pavilionį.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar. Jos teigimu, šiuo metu testavimo pajėgumai siekia apie 20 tūkst. per dieną, tačiau jie yra „tikrai riboti Lietuvoje“. „Panašu, kad Lietuvoje galėtų būti realus poreikis nuo 50, 40 tūkst. iki 80 tūkst. viruso tyrimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.

Prezidentūra ragina Vyriausybę įvertinti, ar yra pagrindas tęsti dėl migrantų krizės pasienyje su Baltarusija įvestą nepaprastąją padėtį. „Reikia įvertinti esamą situaciją.

Vilties ilgą laiką nepraradę čiuožėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius galiausiai sulaukė dar vieno neigiamo atsakymo iš Prezidentūros – jų pora artėjančiose Pekino žiemos žaidynėse nedalyvaus. Amerikietei A. Reed išimties tvarka nėra suteikiama Lietuvos pilietybė. Apie tai S. Ambrulevičius pats pasidalino savo feisbuko paskyroje. „Na pagaliau, žengiam pirmus žingsnius naujuose metuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš Kalėdas gavo nemalonią Seimo dovanėlę: politikai mobilizavosi ir per vieną dieną atmetė šalies vadovo veto Žvalgybos kontrolierių įstatymui. Tai reiškia, kad Lietuvoje atsiras visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga, prižiūrėsianti civilinę ir karinę Lietuvos žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.

Seimas greičiausiai atmestų prezidento Gitano Nausėdos veto dėl žvalgybos kontrolieriaus, sako parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises. „Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptarti tarptautinių sankcijų Baltarusijai įgyvendinimą. „Per susitikimą su užsienio reikalų ministru prezidentas aptars tarptautinių sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimą Lietuvoje, santykius su Kinija, saugumo situaciją regione“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas antradienį lankėsi Prezidentūroje, kur su šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjais aptarė regioninio saugumo klausimus. Šis susitikimas vyko Maskvai prie Ukrainos sienos telkiant karines pajėgas bei reiškiant reikalavimus Vakarams dėl NATO plėtros. „Prezidentūroje patarėjų lygmeniu įvyko susitikimas su Rusijos Federacijos ambasadoriumi Aleksejumi Isakovu. Aptarti saugumo regione klausimai“, – BNS nurodė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Kaip praėjusiais metais, taip ir šiemet, Prezidento kanceliarija prieš Kalėdas nusprendė atsinaujinti savo automobilių parką. Šiemet naujos mašinos mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei pernai. Šalies vadovo patarėjo teigimu, perkant naujas mašinas taupomos lėšos, nes jos pakeis taršesnes senas ir ne tokias ekonomiškas.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Kinijos žingsnis bandant pakeisti Lietuvos ambasados Pekine pavadinimą yra keistas ir neatitinkantis tarptautinės teisės. „Jis yra mažų mažiausiai keistas ir neatitinkantis Vienos konvencijų dėl diplomatinių santykių nuostatų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje. Anot jos, už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ prekių pervežimą per Lietuvą yra atsakingi politikai. „Įmonės vadovas, kuris sakosi derinęs savo veiksmus su Vyriausybe, neturėtų tapti atpirkimo ožiu, nes tai nėra atsakomybė, tai jos imitacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina valdančiuosius nepriimti karštligiškų sprendimų, sprendžiant tolesnį Vyriausybės likimą. „Įvyko tam tikrų dalykų, kurie meta šešėlį vertybinei mūsų užsienio politikai, tačiau ir vakar, ir šiandien galiu tą patį pakartoti: tikrai siūlyčiau sprendimus daryti labai gerai apgalvojus, pasvėrus“, – žurnalistams antradienį kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento patarėja sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak A. Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“. „Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją.

Žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine teisę pasirodyti iškovojusi dailiojo čiuožimo atstovė Allison Ree dar kartą kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka. Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis informavo BNS, kad trečiadienį sistemoje MIGRIS gautas prašymas buvo perduotas Pilietybės reikalų komisijai.

Prezidentūra raštu kreipėsi į konservatorių Žygimantą Pavilionį ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir teigia, kad Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis siekia daryti psichologinį spaudimą vyriausiajai prezidento patarėjai Astai Skaisgirytei bei mesti šešėlį jos reputacijai. Seimo Etikos ir procedūrų komisija planuoja po pietų šį kreipimąsi svarstyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė lūkestį, kad prieš imantis skiepyti vaikus nuo COVID-19, Lietuvoje būtų patobulinta vakcinacijos sistema. Prezidentūra pasigenda oficialiai tėvams, vaikams bei mokytojams teikiamos informacijos apie vaikų skiepijimą. G. Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais aptarti vaikų vakcinavimo klausimus.

Apmokestinant taršių automobilių savininkus dalis vadinamojo taršos mokesčio turėtų grįžti žmonėms, ypač gaunantiems mažesnes pajamas, sako prezidento patarėjas.    Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad siūlomas taršos mokestis yra elgsenos mokestis, kuriuo siekiama pakeisti žmonių elgesį, tačiau, pasak jo, svarbu nedidinti dalies visuomenės skurdo.

Vyriausybės patobulintas kitų metų valstybės biudžetas yra pozityvus dėl augančių pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo, dėmesio švietimui, tačiau svarbu, kad biudžeto deficitas toliau nedidėtų, o vėliau – ir mažėtų, teigia Prezidentūra.

Penktadienį prie prezidentūros planuoja protestuoti basi tėčiai, kurie jau išplatino laišką Gitanui Nausėdai. Pateikiame visą laiško turinį: „Rūpesčio kupinomis širdimis esame priversti priminti, kad mūsų vaikai yra Lietuvos ateitis. Todėl tėvų vardu kreipiamės į Jus ne tik kaip į Lietuvos Respublikos vadovą, Konstitucijos garantą, bet ir kaip į dviejų dukterų tėvą.

Valdantiesiems su kai kuriais opozicijos atstovais sutarus kurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą bei Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako atvirai: tokio kontrolieriaus egzistavimas sudarytų prielaidas politinei įtakai, gali sukelti visuomenės ir užsienio partnerių nepasitikėjimą Lietuvos žvalgyba, tuo gali pasinaudoti mūsų šaliai priešiškos jėgos.

Referendumui surengti reikalingų parašų skaičius turėtų būti sumažintas siekiant didesnės galimybės pasisakyti piliečiams, sako prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė. „Tai yra geras klausimas, matyt, turėtų. Būtų suteiktos didesnės galimybės pasisakyti tautai, piliečiams dėl tam tikrų svarbių valstybei klausimų sprendimų, būtų geresnės galimybės“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Šovienė.

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė pradės adventininį kalėdinių giesmių ciklą Prezidento rūmų kieme, pranešė Prezidentūra. Šventiškai išpuoštas vidinis rūmų kiemas ir istorinis parkas bus atvertas vilniečiams bei miesto svečiams, čia bus įžiebtas stilizuotas advento vainikas. Keturis sekmadienius iš eilės kieme giedos skirtingi chorai, dovanodami kalėdines giesmes.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene penktadienį dalyvavo Nacionaliniuose maldos pusryčiuose. Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė šįkart pasipuošė elegantišku šviesiai rudos spalvos kostiumėliu. Savo įvaizdį ji papildė perliniais auskarais, gintarine sage, auksinio atspalvio aukštakulniais bateliais ir jau vizitine kortele tapusia šukuosena – elegantišku kuodu. Būtent sagė tapo itin maža stiliaus smulkmena, kurią pastebėjo ne visi.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene penktadienį kviečia į Nacionalinius maldos pusryčius. Ekumeninės dvasios renginyje dalyvaus Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris kun. Vitalijus Mockus.

Prezidentūroje įžiebta pagrindinė rūmų eglė. O ją prezidentui Gitanui Nausėdai ir jo žmonai įžiebti padėjo vaikai iš įvairių šalies vietovių. Beje, vaikai ir patys prisidėjo prie kalėdinės eglės puošimo.  Mažieji iš įvairių šalies vaikų dienos centrų, ugdymo įstaigų prie dar neįžiebtos prezidentūros eglutės, susėdę ant kilimo laukia šalies prezidento ir pirmosios ponios. Šių metų pagrindinės prezidentūros eglės papuošimai išskirtiniai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį apdovanojo Nacionalinio judumo iššūkio laimėtojus. Kaip pranešė Prezidentūra, iššūkyje dalyvavo beveik šimtas miestų, 125 bendruomenės, 650 organizacijų, 573 mokyklos, 38 aukštosios mokyklos ir 55 užsienio lietuvių bendruomenės. Visi kartu Nacionalinio judumo iššūkio dalyviai nuėjo 4 mln. kilometrų – tai prilygsta 106 kelionėms apie Žemės rutulį.

Neteisėtos migracijos problema Lietuvoje ir kitur prie išorinių Europos Sąjungos sienų išliks ilgą laiką, nes Minsko režimui ją spręsti nenaudinga, sako prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Anot jo, pastarosiomis dienomis kiek mažėjant apgręžtų migrantų skaičiui, situacija išlieka „stabili, bet įtempta“, nes tik nedidelis skaičius užsieniečių išskraidintas iš Minsko, o kiti siekiantieji patekti į Europos Sąjungą (ES) liko Baltarusijoje.