„Vertinti vien 2021 metus būtų sudėtinga, turint omenyje ir matant įvykius jau 2022 metais ir karą pradėtą prieš Ukrainą, bet tai, ką matėme į 2021 metais turbūt buvo įžanga ir įvadas į dabar vykstančius procesus.
Autoritarinės valstybės ima labiau į kumštį savo visuomenes ir atakuoja laisvąjį pasaulį, ir siekia naujos tvarkos visoje žemėje“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys.
Penktadienį jis aptarė Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtą kasmetinę grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.
„Iš kaimyninių valstybių priešiškumas išlieka. Intensyvumas padidėjo, transformacija padidėjo į technologinių priemonių naudojimą, jis intensyvesnis. Užsienio šalys: Rusija, Baltarusija ir jų tarnybos investuoja į technines priemones, kad galėtų vykdyti žvalgybą šičia, persekioti Baltarusijos, Rusijos opoziciją. Ar vykdyti operacijas prieš mūsų piliečius, mūsų pareigūnus“, – kalbėjo K. Budrys.
Nausėdos patarėjas: Rusijai reikia totalinės valstybių kontrolės
„Tai, ką matėme 2021 m. buvo įžanga ir įvadas į dabar vykstančius procesus. <...> Matome, kad vyksta šalia autoritarinių valstybių, šalia Rusijos, Kinijos. Turėjome plačią įvykių patirtį su Baltarusija. Žvalgybos institucijos akcentuoja Kinijos pastangas keisti nusistovėjusią tvarką visose srityse, taip pat ir skaitmeninėje erdvėje“, – sakė K. Budrys.
Jo teigimu, VSD ataskaitoje gausu požymių, kad autoritariniai šalių režimai darosi vis agresyvesni. Jis detaliau apibūdino, kas vyksta Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje ir kuo tai gresia kaimyniniams regionams.
„Padaryti nuotrauką šiai dienai yra viena, pažiūrėti į procesus giliau ir priežastis yra kita. Turbūt intrigų ir razinų turėtume išvysti šiandienos nuotraukoje, bet tokių pamatinių pasižiūrėjimų žvalgybos institucijos mums suteikė“, – pažymėjo jis.
„Pirmiausia, Rusijos režimas naikina politinę opoziciją, laisvą žiniasklaidą, didina agresyvumą kaimynų atžvilgiu, o patys labiau užsidaro. Tai reiškia, kad vis labiau linkęs bus naudoti karinę jėgą prieš kaimynus savo tikslams pasiekti. O Lukašenkos režimas tampa vis labiau izoliuotas ir priklausomas nuo Rusijos, manipuliuojamas Rusija – tai pamatėme šiais metais“, – teigė jis.
„Kinijos elgesys šiandieną yra nulemtas paties režimo pobūdžio. Tai autoritarinis režimas, savyje užsidaręs, grasinantis kaimynėms. Pasekmės Azijos regionui priklausys nuo karo baigties Ukrainoje. Nuo to priklausys, kaip rutuliosis padėtis su Taivaniu. Tai, ką matome, yra didžiulis globalus virsmas“, – teigė jis.
Žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijai niežti nagai užgrobti ne tik kaimynines teritorijas.
„Ar reikia Rusijai daugiau teritorijų? Čia klausimas, kuris neturi aiškaus atsakymo. Ko reikia Rusijai – jai reikia politinės, totalinės valstybių kontrolės. Jeigu tai kontrolei reikia užsitikrinti ir valstybių kontrolę, ją valdyti, tada eis ir tokiu keliu“, – sakė K. Budrys.
Šalyje veikia ekstremistai: gali rengti teroro aktus
Lietuvos žvalgyba paviešino ataskaitą, kurioje skelbiama, kad dešinieji ekstremistai šalyje kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, gali bandyti surengti teroro aktą.
Apie tai rašoma penktadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.
„Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą“, – nurodoma dokumente.
„(...) neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus“, – teigiama jame.
Anot žvalgybos, Lietuvoje gyvena kelios dešimtys dešiniojo ekstremizmo ideologiją skleidžiančių žmonių, jie savo idėjas daugiausia skleidžia socialiniuose tinkluose.
Lietuvai kyla grėsmių iš išorės
VSD įžvelgė ir kitų grėsmių nacionaliniam saugumui. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Baltarusijai surengus tūkstančių migrantų antplūdį į Lietuvą, ši šalis labai aktyviai naudojo techninės žvalgybos priemones prieš sieną saugančius Lietuvos karius bei pasieniečius.
Tai reiškia, kad Baltarusija perėmė dalies mobiliojo ryšio telefonų komunikacijų metaduomenis ir juos naudojo, siekdama daryti psichologinį poveikį, o identifikavusi konkrečius pasienyje dirbusius pareigūnus siuntė grasinančius pranešimus iš suklastotų paskyrų.
Be to, žvalgybai abejonių kelia Kremliaus informacija apie Baltijos šalis, o ypač apie tranzitą į Kaliningradą. Neoficialiais žvalgybos pareigūnų vertinimais, Rusija iš tiesų tiki, kad Lietuva galėtų ryžtis Kaliningrado srities tranzito uždraudimui ir tai potencialiai galėtų tapti problema.
Pareigūnų teigimu, Rusijos galimybės rinkti informaciją Lietuvoje yra apribotos, ypač Rusijai užpuolus Ukrainą, kai buvo pažemintas diplomatinio atstovavimo lygmuo, išsiųsta dalis diplomatų ir uždarytas konsulatas Klaipėdoje.
Valstybės saugumo departamentas metinėje veiklos ataskaitoje nurodė, kad praėjusiais metais buvo nustatyta daugiau nei 100 Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar mezgė ryšį užsienio žvalgybos tarnybų atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti. Bet jeigu apie tai žino žvalgyba, tai reiškia, kad šie bandymai buvo nesėkmingi.
Plačiau apie šiuos žvalgybos pastebėjimus galite skaityti šiame tv3.lt straipsnyje.
Ir KGB sarasinius reiktu paskelbti. maza KAS ???