Už įstatymo priėmimą be jokių pakeitimų ketvirtadienį balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 10 politikų ir dar 7 Seimo nariai susilaikė.
Erzulys dėl šio įstatymo kilo ketvirtadienį iš pat ryto. Politikai akivaizdžiai nebuvo labai patenkinti, kad šalies vadovas apie veto paskelbė trečiadienį vakare. Normaliai ketvirtadienį būtų buvę oficialiai pranešta, kad prezidentas vetavo Žvalgybos kontrolierių įstatymą, tuomet kitame posėdyje, galbūt sausio mėnesį, būtų buvę balsuojama, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti nepriimtu, tuomet klausimas nukeliautų į komitetus, o galiausiai įvyktų galutinis balsavimas. Taigi viskas potencialiai galėjo išsitęsti iki kovo mėnesio, kai tradiciškai prasideda pavasario sesija.
Bet Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas susinervino. Ir suplanavo viską atlikti per vieną dieną. Kad Prezidentūrai tai buvo netikėta, liudija faktas, jog į rytinį posėdį net negalėjo atvykti nė vienas prezidento patarėjas iš Nacionalinio saugumo grupės, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pasitelkė emocijas: pradėjo kalbėti, kad Prezidentūra negerbia parlamento.
„Jūs žinote, kad mes veto gavome paskutinę dieną po darbo valandų, be jokių pasiūlymų. Tai akivaizdžiai signalas, kad kažkas bando tempti laiką. Šiandien buvo pasiūlyta Prezidentūrai pristatyti argumentus rytiniame posėdyje. Kaip matote, pristatymo nebus. Žmonės serga, bet yra ne tik vienas patarėjas, yra ir kitas patarėjas, kuris neranda galimybių atvažiuoti į rytinį posėdį. Mes siūlėme nuotoliniu būdu, net ir iš mašinos, tai irgi galima padaryti, bet nenori. Pirmiausia galvoju apie tuos, kurie nori pritarti prezidento pozicijai. Tai yra nepagarba Seimui. Didžiausia nepagarba Seimui. Taip, kad mielieji, vis tiek pasiūlymas bus, kad į popietinį eitų pateikimas, o tada eisime toliau šiandien, nes noras, matyt, yra nukelti toliau arba kad mes rinktumėmės tarpušventyje arba dar kiti variantai. Taip, kad tai yra taktiniai žaidimai, tai yra pagarbos Seimui, parlamentinės valstybės esminei institucijai, klausimas“, – iš ryto parlamentarų emocijomis žaidė L. Kasčiūnas.
Tuo metu to paties komiteto narys, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis puolė raminti kolegą konservatorių, kad kitas patarėjas Nacionalinio saugumo grupėje yra išvykęs su prezidentu į vizitą už Vilniaus ribų. Galiausiai popietiniame Seimo posėdyje prezidento veto pristatė ir į Seimo narių klausimus atsakė Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Nerijus Urbonas, o politikai žaibo greičiu atmetė prezidento veto.
Kas galės tapti super-žvalgybininku?
Sukurti atskirą įstaigą, o ne sustiprinti esamą Seimo kontrolierių įstaigą, kad ji galėtų veiksmingiau prižiūrėti žvalgybos institucijas, užsimojo jau ši valdžia, nors parengiamosios diskusijos buvo prasidėjusios kiek anksčiau. Seimo valdančiųjų poziciją stiprino tai, kad stipresnės žvalgybos institucijų kontrolės trokšta Seimo nariai ir iš pozicijos, ir iš opozicijos, bet pirmuoju smuiku grojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius L. Kasčiūnas.
Nors vieši argumentai įvairūs, bet labiausiai abi žvalgybos tarnybos ir Prezidentūra baiminasi, kad naujasis kontrolierius, norėdamas įrodyti savo naudingumą, užvers paklausimais, trikdys kasdienes operacijas ir tarnybos turės dirbti ne užkardydamos priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, o atsakinėdamos į paklausimus apie žmogaus teisių užtikrinimą.
Šiuo metu Lietuvoje, jeigu kyla įtarimų dėl neteisėtos žvalgybos institucijų veiklos, tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet žmonių skundus tiria Seimo kontrolierių įstaiga.
Per dešimtmetį Seimo kontrolierių įstaiga yra sulaukusi iš viso 16 skundų dėl žvalgybos pareigūnų ar kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų veiklos, bet grynai dėl žvalgybos pareigūnų viso labo buvo 2 skundai.
Pagal priimtą įstatymą, bus steigiama visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga su 2 kontrolieriais. Iš pradžių norėta turėti vieną kontrolierių ir vieną pavaduotoją, bet buvo susizgribta, kad pagal keliamus reikalavimus pavaduotojas nelabai skirsis nuo kontrolieriaus, todėl apsistota ties 2 kontrolieriais, kurie galėtų vienas kitą pavaduoti.
Abu kontrolierius penkerių metų kadencijai skirs Seimas kandidatūrą pateikus Seimo pirmininkui ir jeigu pritars Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Žmogaus teisių komitetas. Ši nuostata buvo labiausiai kvestionuojama, nes tai suteikia teisę dviems komitetams vetuoti siūlomus kandidatus į kontrolierius.
Kontrolieriumi galės tapti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau nei 10 metų patirties vykdant su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusią veiklą. Kontrolierius taip pat turės gauti leidimą susipažinti su aukščiausio slaptumo informacija, į šias pareigas negalės pretenduoti žmogus, kuris iki skyrimo dienos 5 metus ėjo bet kokias valstybės politiko pareigas. Eidamas pareigas jis taip pat negalės būti jokios politinės partijos ar rinkimų komiteto nariu.
Žvalgybos kontrolieriai prižiūrės žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Iš esmės žvalgybos kontrolieriai turės labai plačias galimybes susipažinti su įslaptinta informacija, jei tai bus būtina pareigoms atlikti, išskyrus negalės jokiu būdu sužinoti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybės bei gauti užsienio partnerių informacijos.
Į žvalgybos kontrolierius su skundais ir pranešimais dėl nederamos žvalgybos pareigūnų ar institucijų veiklos galės kreiptis paprasti piliečiai bei patys žvalgybos pareigūnai, tyrimus kontrolieriai galės atlikti ir savo iniciatyva, bus tiriami ir Seimo narių, kitų institucijų ar pareigūnų perduoti skundai, jeigu tik jie atitiks reikalavimus.
Kas čia iš tiesų vyksta?
Lietuvoje žvalgybos institucijos yra dvi – Valstybės saugumo departamentas, užsiimantis civiline žvalgyba ir kontržvalgyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, tai yra karinė žvalgyba ir kontržvalgyba, veikianti po Krašto apsaugos ministerijos sparnu.
Tačiau gali būti, kad politikai iš tiesų siekia pažaboti ne visas žvalgybos institucijas, nes karinė žvalgyba jiems mažai rūpi, bet Valstybės saugumo departamentą. Viena vertus, departamentas išties yra gana nepriklausomas, nes departamento direktorių Seimo pritarimu skiria prezidentas, pavaduotojus – direktoriaus teikimu irgi prezidentas. Taigi atskaitomybė yra dviguba – prezidentui bei Seimui. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus ir pavaduotojų skyrimas grynai priklauso nuo krašto apsaugos ministro.
Antra vertus, tai yra tam tikras politinis ping-pongas. Prezidentas G. Nausėda, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu, prieš dvejus metus pasiūlė šiek tiek praplėsti žvalgybos institucijų galias. Šalies vadovo pasiūlytose Žvalgybos įstatymo pataisose buvo sutvarkyti kai kurie žvalgybos pareigūnų darbo, socialinių garantijų aspektai, bet taip pat atsirado siūlymas leisti žvalgybos institucijoms be teismo leidimo gauti iš bankų informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų finansines operacijas, mokėjimo kortelių panaudojimą, iškviesti žmones į prevencinius pokalbius, leisti žvalgybos pareigūnams tikrinti asmenų dokumentus, jeigu to reikia, ne tik naudoti, bet ir gaminti priedangai reikalingus dokumentus.
Anuomet, kai projektas buvo pasiūlytas, daugiausia dėmesio sulaukė leidimas iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, kuriame žmogui būtų paaiškinama situacija, jeigu jį bandoma įtraukti į valstybei priešišką veiklą. Šitoks pokalbis žmogui, beįsitraukiančiam į šnipų žaidimus, galėtų būti paskata nutraukti savo veiklą, suprasti, kad jis yra „matomas“. Panašūs pokalbiai natūraliai vyksta ir dabar, jeigu asmuo sutinka išklausyti, bet jie nėra privalomi.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas argumentuoja, jog žvalgybos kontrolierių reikia tam, kad būtų sustiprinta žvalgybos institucijų kontrolė, nes ateityje svarstoma sustiprinti ir galias.
Trečia vertus, Žvalgybos kontrolierių įstaigos įkūrimas gali būti suprantamas ir kaip „pranešėjo skandalo“ pasekmė. Kaip žinoma, 2019 metais į tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką kreipėsi dabar jau buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, kuris pateikė duomenis, kad vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones, diplomatą Vygaudą Ušacką.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis portalo 15min studijoje yra sakęs, kad aiškinantis nedraugiškų valstybių įtaką rinkimams Lietuvoje buvo tikrinamos visų kandidatų komandos, V. Ušacko bendražygiai kviesti prevencinių pokalbių, tačiau jis kategoriškai neigė, kad kas nors galėjo būti sekamas.
Tačiau politikai tai suvokė kaip didžiulę problemą: esą žvalgybos tarnybos, o konkrečiai Valstybės saugumo departamentas, yra praktiškai nekontroliuojamos.
