prekybos centrai

Prieš savaitę atšaukusi planus atidaryti visas parduotuves prekybos centruose, Vyriausybė trečiadienį iš esmės nutarė juos atverti, tačiau jie negalės veikti savaitgaliais.  Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti ketvirtadienį.    Pirmiausia būtų atnaujinta parduotuvių, veikiančių dideliuose prekybos centruose ir neturinčių įėjimo iš lauko, veikla, tačiau jie negalės veikti šeštadienį ir sekmadienį. Kiek vėliau galėtų pradėti veikti uždari turgaviečių paviljonai.

Beveik keturis mėnesius uždaryti prekybos centrai ir prekybos vietos skaičiuoja nuostolius ir karantino neišgyvenusius nuomininkus, rašoma pranešime spaudai. Ieškodami būdų veikti prieš keletą savaičių Vyriausybei prekybos centrai (PC) pristatė beveik dešimtį papildomų saugumo priemonių, kurios mažintų bet kokias viruso rizikas, tačiau ketinimas atidaryti prekybą nuo balandžio 12 d. buvo atšauktas.  „Prekybos centrai vienareikšmiškai turėtų būti prilyginti prekybos maistu vietoms.

Socialdemokratai kritikuoja Vyriausybės sprendimus dėl karantino. Kritikos strėlės skriejo vėl persigalvojusiai Vyriausybei dėl tolimesnio karantino švelninimo. Parduotuvių atidarymą prekybos centruose atidėjo neribotam laikui. Socialdemokratai pabrėžia, kad iš pandeminės krizės vėliau ar anksčiau reikės išeiti, tačiau jau dabar reikėtų pagalvoti, ar išeisime su tūkstančiais bankrotų, ar tik su šiek tiek nukraujavusiu verslu.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkus šokiravo Vyriausybės sprendimas atidėti planuotą prekybos atidarymą. R. Vainienė Vyriausybės posėdyje tikino, kad koronaviruso židinių prekybos vietose yra mažai, o prekybos centrai patys pasiūlė saugumo priemones. „Mums truputėlį šokas.

Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo žadėta jau atverti didžiuosius prekybos centrus ir juose dirbančias prekybos įmones, trečiadienį ministrų kabinetas persigalvojo ir nusprendė, kad šios prekybos vietos bus toliau uždarytos. Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pripažino girdinti ir suprantanti prekybininkų nusivylimą. Tačiau dėl trečiosios koronaviruso bangos ir didėjančių susirgimų skaičiaus atidaryti prekybos centrų dabar esą negalima.

Vyriausybė trečiadienį sprendžia karantino pakeitimus. Tarp jų turėtų atsidurti ir siūlymas atverti visas likusias parduotuves. Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 12 dienos svarsto atidaryti prekybos centrų parduotuves. Prezidentūros atstovai siūlo diskutuoti, kad prekybos ribojimai galėtų būti diferencijuojami savivaldybėse pagal sergamumo rodiklius.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti visų likusių parduotuvių atvėrimą, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad jos visoje Lietuvoje turėtų atsiverti vienu metu, o ne skirtingai, kaip siūlo Prezidentūra. „Šiandien Vyriausybėje ant stalo bus prekybininkų ir iš esmės visos prekybos sugrąžinimo į veiklą klausimas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad dar anksti galvoti apie prekybos centrų atidarymą ir toliau kai kuriose Europos valstybėse blogėjant situacijai dėl koronaviruso. „Šiandien mano žinutė yra ta, kad artimiausios dvi trys savaitės parodys, kas bus su sergamumu. Tiesiog norėtųsi, kad visi turėtų tą istorinę atmintį – prisiminkime, kur Lietuva buvo gruodžio viduryje.

Sveikatos ekspertai siūlo Vyriausybei švelninti karantiną ir atidaryti net ir didžiąsias ne maisto prekių parduotuves, jei šios turi atskirą įėjimą iš lauko. Į parduotuves ekspertai siūlo neįleisti su medžiaginėmis kaukėmis ar skydeliais – žmonės galėtų įeiti tik su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais. Sostinėje įsikūrusi sporto prekių parduotuvė jau ruošiasi atidarymui. Žiemos rūbų, avalynės kolekcijas keičia vasaros prekės.

Po karantino kino seansais, greitojo maisto restoranais ir dideliais prekybos centrais galės džiaugtis ne tik didmiesčių gyventojai, bet ir regionai. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad vis daugiau įmonių jau renkasi ir rinksis regionus savo veiklos vystymui. Anot jų, ten gyvenantys jauni žmonės nori pramogų ir yra pasiryžę už jas mokėti. Įmonės „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis kalbėdamas apie prekybos centrus pastebi, kad jų plėtra iš didžiųjų miestų keliasi į regionus.

Šiuo metu plika akimi galima matyti su kokiais iššūkiais susiduria visas prekybos ir prekybinių patalpų sektorius. Pilnai uždaryti didieji prekybos centrai, ištuštėjusios miestų gatvės ir duris užvėrę prekybininkai. Vis dėlto kiekvieną mėnesį vilniečiams pranešama apie naujus būsimų prekybos centrų statybų planus. Dauguma vartotojų per karantiną išmoko ir pamėgo apsipirkti internetu, tačiau prekybininkai nerimsta ir tvirtina, kad žmonės vis dėlto išsiilgę grįš į prekybos centrus.

Vasarį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Iki“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Sudaryto prekių krepšelio kaina svyruoja nuo 30,35 iki 32,06 euro.

2020-aisiai pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ypač nukentėjo verslas. Tačiau net ir epidemijos akivaizdoje atėjus naujiesiems metams Lietuvos didieji prekybos tinklai turi planų plėtrai ir naujovėms.   Didžiųjų prekybos tinklų atstovai pasidalijo planais 2021-iesiems ir klientams žada dar patogesnį apsipirkimą.

Sausį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Anot tyrimo, krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 euro.

Prekybos centruose galime surasti skirtingų rūšių mėsos produktų. Ant daugelio tokių gaminių yra ženklai, nurodantys, kokios gi kokybės yra maisto produktas. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai meluoja ir suklastoja mėsos gaminių kokybę. Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais.

Gyvenamųjų būstų rinka pastaruoju metu klesti, tačiau komercinio NT vystytojai laukia geresnių laikų. Specialistai prognozuoja, kad jo laukia pokyčiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad biurai jungsis su prekybos centrais, viešbučiai teiks ilgalaikės nuomos paslaugas, vietoje parduotuvių atsidarys prekių atsiėmimo punktai.

Didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose nebeliko gyvos žuvies akvariumų. Paskutiniai jų atsisakė tinklai „Rimi“ ir „Maxima“.  „Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Prieš Naujuosius metus policijos atstovai teigė, kad pareigūnai stebi ne tik viešąsias erdves, bet ir prekybos centrus. Policija pastebi stipriai išaugusį apsipirkti skubančių žmonių skaičių. „Pirmiausia iššūkis šios dienos ir vakaro – tai susijęs su prekybos centrų veikla. Asmenų bandymas išnaudoti paskutinę minutę įsigyti prekių ir apsipirkti. Policija pasilieka sau teisę ir mes planuojame šitą darbą – stebėti situaciją.

Prieš Naujuosius metus lietuviai ir vėl puolė į parduotuves. Naujųjų metų stalui tautiečiai renkasi ne tik šviežią maistą – žuvį, mėsą, bet ir dairosi gurmaniškų produktų – jūros gėrybių bei brangesnio alkoholio. Pasak prekybininkų, kai kurių svaigiųjų gėrimų pardavimas, pavyzdžiui, džino, šoktelėjo kone 80 procentų, šventiniam vakarui žmonės perka ir romą, konjaką bei šampaną.

Maisto klastotės parduotuvių centrų lentynose – gana naujas reiškinys Lietuvos prekybos sektoriuje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vardija, kokie gi produktai yra klastojami dažniausiai, ir tikina, kad dalį jų pirkėjai gali įsigyti žinomų prekybos tinklų vietose.

Didieji prekybos ir pramogų centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per Kalėdas nedirbs, o vienas jų pirkėjų dar nelauks ir sausio 1 d. Jų atstovai prašo gyventojų eiti apsipirkti tik esant būtinybei ir laikytis visų saugumo priemonių. O statybinių, remonto prekių prekybos tinklai virtę prekių atsiėmimo punktais nedirbs per Kalėdas ir Naujuosius metus, sausio 1 d.  Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šventiniu prekybos tinklų ir atsiėmimo punktų darbo grafiku.

Prekybos centrai šiomis dienomis sulaukia padažnėjusių inspektorių vizitų. Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai tikrina, ar parduotuvės laikosi sugriežtintų karantino taisyklių – ar riboja pirkėjų srautus, ar užtikrina, kad jie laikytųsi atstumų. Sekmadienį inspektoriai kai kurioms parduotuvėms turėjo pastabų dėl dezinfekcinio skysčio.

Karantino akivaizdoje prekybininkams kilo papildomų iššūkių – suvaldyti per pandemiją padidėjusius ilgapirščių srautus. Baltijos šalyse atliktame tyrime paaiškėjo, kad nuo vagysčių nukenčiančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybininkų patiriami nuostoliai sudaro daugiau nei 100 mln. eurų per metus. Tyrimą atlikusi agentūra praneša, kad įtakos aktyvesnei vagišių veiklai turi ir dėl Covid-19 pandemijos įvesti ribojimai prekybos vietose – vagysčių skaičius auga ir galimai dar augs.

Lietuvai tęsiant kovą su koronaviruso protrūkiu, šį savaitgalį ir ateinančią savaitę stiprinama kontrolė prekybos centruose. Nereguliuojantys pirkėjų srautų prekybininkai sulauks griežtų sankcijų, šeštadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  Atsižvelgdami į šalyje sugriežtintas karantino sąlygas inspektoriai tikrina, kaip, likus kelioms dienoms iki švenčių, maisto parduotuvės užtikrina privalomų reikalavimų įgyvendinimą.

Po kelias dienas trukusios parduotuvių apgulties – prekybos centruose štilis. Tiesa, prekybininkai sukasi kaip išmano – vieni prie parduotuvių atidarė prekių atsiėmimo punktus perkantiems internetu, o štai statybinių reikmenų parduotuvės staigiai pradėjo prekiauti ir maistu. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė perspėjo verslą – jei šis bandys apeiti karantino apribojimus, bus imamasi griežtesnių priemonių. Naktiniai vaizdai užfiksuoti karantino sugriežtinimo išvakarėse.

Tūkstančiai lietuvių paskutinę dieną spjovė į pavojų užsikrėsti ir užkrėsti kitus ir toliau šturmuoja parduotuves – šluoja Kalėdines dovanas, pramogauja ir mažiausiai galvoja apie virusą. Kai kurie prekybininkai net ilgina darbo laiką, skelbia nuolaidas, iki išnaktų dirba ir kirpyklos bei grožio salonai. Policija jau gauna pranešimus apie tai, kad prekybininkai nesilaiko karantino reikalavimų, nereguliuoja žmonių srautų – tokiems pažeidėjams grasina baudomis.

Trečiadienį įsigaliojantys prekybos ribojimai maistu prekiaujančias laikinos prekybos saleles aplenks – didžiuosiuose prekybos centruose jų veikla nebus stabdoma. Atvykę į maisto parduotuvę, pirkėjai galės norimų maisto produktų įsigyti ne tik pačioje parduotuvėje, bet ir praėjimuose esančiose salelėse. Prekybos centrai praneša, kad rūpinantis lankytojų saugumu, nuspręsta veikiančias palikti tik maisto produktais prekiaujančias laikinąsias saleles.

Išnaudodami progą prieš griežtesnių karantino apribojimų įsigaliojimą, gyventojai ir toliau masiškai keliauja į prekybos centrus, daugelyje vietų susiformavo automobilių spūstys. Tuo metu policija perspėja – patikrinimai prekybos vietose vyks jau šįvakar. Kiek anksčiau antradienio popietę vairuotojai skundėsi dėl susiformavusių automobilių spūsčių prie prekybos centrų.

Įvertinus susidariusią situaciją, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teritorinių policijos įstaigų vadovams pavedė dar šiandien atlikti kontrolinius prekybos centrų patikrinimus, fiksuoti pažeidimus ir spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo prekybos centrų administracijos darbuotojams.   „Policija vykdys stebėseną dėl situacijos viduje.

Lietuvoje nuo trečiadienio nuspręsta uždaryti ne maisto prekių parduotuves, prekybos centrus ir kitas vietas. Visgi užfiksuoti vaizdai rodo, kad gyventojai stengiasi išnaudoti paskutines akimirkas prieš sugriežtintus reikalavimus, todėl užplūdo prekybos centrus, nusidriekė žmonių eilės, o stovėjimo aikštelės buvo prigrūstos automobilių. Iš nuotraukų matyti, kaip pirkėjai plūsta į parduotuves, o aplink apstatyta kelios dešimtys automobilių.

Lietuviai stresą ir nerimą dėl koronaviruso malšina įnirtingai ruošdamiesi Kalėdoms ir taškydami pinigus dovanoms bei įvairiems niekučiams. Šiemet tautiečiai dairosi brangesnių dovanų nei pernai, mat karantino akivaizdoje stengiasi vyti niūrias mintis šalin, palepinti ir save, ir giminaičius.  Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami prekybos centruose ir rinkdami dovanas artimiesiems. Šiemet žmonės žada ne tik kitus palepinti brangesnėmis dovanomis, bet ir pasilepinti patys.

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino ribojimus, prekybos centrai privalo labiau riboti lankytojų bei automobilių srautus.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Vyriausybei nuo trečiadienio įpareigojus automobilių aikštelėse šalia prekybos centrų leisti užimti ne daugiau kaip penktadalį vietų, kai kurie prekybininkai teigia uždarysiantys dalį aikštelių, o kiti sprendimų dar ieško. Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ valdytoja Ina Augulienė sako, kad siekiant sureguliuoti automobilių srautus, dalis aikštelių bus uždaryta, o mokamos aikštelės sistema bus suprogramuota taip, kad įleis ne daugiau kaip 20 proc. automobilių.

Stebėdami dabartinę situaciją šalyje, prekybos centrai buvo linkę tikėtis geriausio varianto – įprasto Kalėdinių mugių organizavimo. Vis dėlto, kai sergamumo lygis šalyje nemažėja, prekybininkai priversti ieškoti alternatyvų ir stengtis savo lankytojams užtikrinti kiek įmanoma saugesnį didžiųjų metų švenčių laukimą. Nors kai kurios prekybos vietos teigė Kalėdinės mugės šiemet atsisakysiančios, didesnį pirkėjų srautą tikisi pritraukti kitais būdais.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Kol koronaviruso pandemija kelia nemenkus iššūkius tiek eiliniam žmogui, tiek verslui, bet ilgapirščiams, panašu, tai puiki proga dar labiau pasidarbuoti – šalies prekybos centruose ir parduotuvėse daugėja vagysčių. Jei žmonės kaukės saugo nuo užkrato, tai vagims jos padeda slėpti veidą. Klasikiniai vagies darbo metodai: neišsiskirti iš kitų, apsimesti, kad renkiesi prekę, apsidairius, įsidėti ją į krepšį ar kišenę.

Prekybos centrai gali būti viena pagrindinių vietų, kurioje žmonės susiduria su koronavirusu, rodo oficialūs duomenys. Tačiau specialistai kaltės mesti ant prekybos centrų neskuba ir sako, kad duomenų, kur tiksliai užsikrečiama, nėra. „Public Health England“ kassavaitinė ataskaita parodė, kad beveik 20 proc. iš 128 800 jų ištirtų atvejų per septynias dienas iki teigiamo testo rezultato lankėsi bent vienoje parduotuvėje. Tai – didžiausias procentas iš visų 16 apklausoje nurodytų vietų.

Daugelyje pasaulio šalių pastebėta, kad namų ūkių pirkimų apimtys metų pabaigoje ženkliai išauga, lyginant su kitais mėnesiais. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) mažmeninės prekybos apimtys Kalėdiniu laikotarpiu 2018 m. viršijo 1 trilijoną dolerių.

Paskelbus, kad karantiną planuojama pratęsti iki gruodžio vidurio, Seime laikinasis premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad rytoj Vyriausybė apsispręs dėl karantino pratęsimo. S. Skvernelis skambina pavojaus varpais dėl masinių žmonių susibūrimų prekybos ir laisvalaikio centruose. Jis perspėjo, jei per artimiausias dienas nebus suvaldyti srautai – tai bus taikomos griežtesnės ribojimo priemonės. „Ši savaitė, kaip jau daugelis ekspertų minėjo, yra kritinis lūžio taškas.

Pirmadienio popietę į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi prekybos centre „Lidl“ A. Juozapavičiaus pr. apsilankęs kaunietis. Pavyzdingai įsisavinęs pagrindines karantino taisykles – kaukių dėvimą bei saugaus atstumo laikymąsi, skaitytojas sąmoningumo pasigedo iš vyresnio amžiaus parduotuvės klientų.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo pratęsti karantiną iki gruodžio vidurio, tiesa, sprendimą dėl ribojimų švenčių metu jis palieka naujai valdžiai. Naujais ribojimais grasina ir prekybos centrams. Teigiama, kad jei į prekybos centrus toliau plūs minios pirkėjų, o taisyklių nebus laikomasi, bus sekama latvių pavyzdžiu, kurie didesnius prekybos centrus savaitgaliai tiesiog uždarė.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie penkis naujus savo darbuotojų susirgimus COVID-19 infekcija bei per praėjusią savaitę 40 pasveikusių darbuotojų. Sekmadienį, lapkričio 22 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojoms Vilniuje ir Anykščiuose. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgusios darbuotojos, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Dėl karantino Lietuvos žmonės ėmė žymiai mažiau vaikščioti. Tokias išvadas skelbia prekybininkai pastebėję, kad rekordiškai krito kojinių, pėdkelnių, ar vaikiškų kojinaičių pardavimai. Gamintojai sutinka tik iš dalies – esą šiemet kojinių pardavimai svyruoja – per karantiną krenta, o štai jam pasibaigus, rekordiškai ima augti. Tam pritaria ir pirkėjai, esą kam reikalingos kojinės jeigu dažnas per karantiną ir dirba, ir mokosi iš namų. O ir į kelionę niekur leistis negalima.

Su koronavirusu jau gyvename daugiau nei pusę metų. Išeinant iš namų pasiimti kaukę tapo taip pat suprantama, kaip ir apsiauti batus. Tačiau prekybos tinklai pasakoja, kad atėję apsipirkti kaukes turi toli gražu ne visi. Pirkėjams apie kaukes tenka ir priminti, o nepaklususiems kartais tenka kviesti policiją. Specialistai įspėja, kad prekybos centrai gali būti pavojingi, tad laikytis visų apsaugos reikalavimų yra privaloma.

Nors už lango vasara aršiai kovoja su kalendoriniu rudeniu, verslininkai jau skelbia Kalėdas ir pirkėjus vilioja pasipuošę kalėdinėmis dekoracijomis. Senosios kultūros žinovai dalijasi į dvi stovyklas: vieni piktinasi, kad per anksti skelbiamos Kalėdos nuvalkiojamos, kiti gi viliotinį prieš pirkėjus šokančius pardavėjus gina. O štai žinovai paaiškina – už ankstyvas kalėdines nuotaikas turime dėkoti koronavirusui. Lauke vasara niekaip negali užleisti savo pozicijų rudeniui.

Šalies prekybos centrų apyvartos atsigauna ir kai kuriais atvejais netgi viršija pernai metų rodiklius, tačiau nerimo vis dar netrūksta, rašo „Verslo žinios“. Pasak prekybos centrus „Ozas", Kauno „Akropolis", „BIG Vilnius" valdančios bendrovės „Newsec“ turto valdymo paslaugų grupės vadovės Ridos Kalvaitienės, liepą srautai jau siekė apie 90-95 proc. įprastų srautų, rugpjūtį, grąžinus privalomą kaukių dėvėjimą, sumažėjo iki 80 proc., tačiau apyvartos rodiklis išaugo iki bemaž 110 proc.

Gausi lietuviško derliaus pasiūla Lietuvos prekybininkus verčia mažinti populiarių daržovių kainas parduotuvėse. Skelbiama, kad lietuviškos produkcijos kaina krito kone perpus. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė tikina, kad šių metų derlius išties gausus, todėl tai koreguoja ir lietuviškos produkcijos kainas skirtinguose prekybos tinkluose.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse trečią mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su birželiu, liepą krepšelis atpigo 0,05 euro, bet buvo 3,63 euro (6,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Pricer.lt pastebi, jog kainos nors ir mažėja, jos yra viso stebėjimo laikotarpio didžiausių kainų penketuke.

Vyriausybei nuo šeštadienio grąžinus prievolę dėvėti kaukes uždarose viešose patalpose, didieji prekybos tinklai žada neįsileisti klientų, kurie neturės veido apsaugos priemonių. Kai kurie prekybininkai nurodo, jog kaukes ar respiratorius bus galima įsigyti ir pačiose parduotuvėse.