prancūzija

Vokietija ir toliau eksportuos elektros energiją į kaimyninę Prancūziją, nors savus gyventojus ragina rengtis kompensuoti energijos stygių žiemą taupant elektrą namuose, trečiadienį pranešė pareigūnai. Prancūzijoje pastaraisiais mėnesiais dėl įvairių problemų augo atominėse elektrinėse pagamintos elektros kainos, todėl kaimyninių šalių energetikos bendrovės ėmė pardavinėti elektros perteklių Prancūzijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad prasidėjusi nauja era su klimato kaita ir nestabilumu, sukeltu Rusijos invazijos į Ukrainą, gali pareikalauti aukų.   Kreipdamasis į savo ministrų kabinetą E. Macronas sakė: „Manau, kad šiuo metu išgyvename lūžio momentą arba didžiulį sukrėtimą. Pirmiausia dėl to, kad išgyvename... tai, kas gali atrodyti kaip pertekliaus laikotarpio pabaiga.

Praėjo beveik 25-eri metai nuo tragiškos princesės Dianos avarijos, tačiau pasaulį sukrėtusi mirtis vis dar yra prisimenama iki pat šių dienų. Paskutines princesės gyvenimo akimirkas prisimena ir greitųjų pagalbos tarnybų darbuotojai, kurie pirmieji atskubėjo į nelaimės vietą. Vienas jų, kuris pirmasis atsidūrė prie tragiškos avarijos Prancūzijoje, pasidalino prisiminimu, ką laikydama jo ranką, paskutinį kartą pasakė princesė Diana.

Europoje siaučia ne tik karštis ir gaisrai – Prancūzijos pietinę dalį ir Korsikos salą smarkiai aptalžė netikėta audra: tvino gatvės, virto stori medžiai ir griuvo stogai. Deja, gamtos stichija pareikalavo kelių gyvybių. Labiausiai nepasisekė stovyklautojams, ant kurių palapinių krito didžiuliai medžiai. Panašiai liūdnai stovyklavimas baigėsi ir italams – ten taip pat siautė galinga audra. Kai už lango toks galingas vėjas – geriau likti namie.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigia, kad Rusijos karas Ukrainoje atskleidė tiesą apie Europą. Jo įsitikinimu, jei Europos Sąjunga būtų pataikavusi Vokietijos ir Prancūzijos įnoriams, Ukraina būtų pralaimėjusi karą, o Rusija pultų kitas Europos šalis.

Paskutiniai Prancūzijos kariai, dalyvavę operacijoje „Barkhane“ Malyje, paliko šią Vakarų Afrikos šalį, pirmadienį pranešė prancūzų generalinis štabas. Prancūzijos pajėgos beveik dešimtmetį rėmė su sukilėliais kovojantį Malį, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) nusprendė nutraukti paramą, Paryžiui susiginčijus su Bamako chuna dėl karinio perversmo. „Šiandien 13 val. Paryžiaus [14 val.

Didžiulis gamtinis gaisras, nusiaubęs pietvakarių Prancūzijos teritoriją, daugiausia yra suvaldytas, tačiau ugniagesių laukia dar viena „sudėtinga“ diena, penktadienį pranešė vietos valdžia. 40 km aktyvus gaisro frontas Žirondos ir Lando departamentuose aplink Bordo „neišsiplėtė, tačiau oro sąlygos verčia mus būti itin budrius“, žurnalistams sakė prefekto pavaduotojas Ronanas Leausticas (Ronanas Lostikas). Jis pridūrė, kad paprašius palikti savo namus daugiau nei 10 tūkst.

Prancūzijos pareigūnai ketvirtadienį perspėjo, kad šalies pietvakariuose, kur siautė intensyviausi šios savaitės gaisrai, vienas didžiulis gaisras gali dar labiau išplisti. Premjerė Elisabeth Borne turi susitikti su pareigūnais, bandančiais suvaldyti Landiraso gaisrą į pietus nuo Bordo, o 1,1 tūkst. ten dirbančių ugniagesių turi sulaukti naujo pastiprinimo, pranešė Žirondos departamento prefektūra.

Pietvakarių Prancūzijoje gaisras, sunaikinęs tūkstančius hektarų sauso miško, vėl įsiplieskė dėl didelės sausros ir naujausios vasaros karščių bangos, trečiadienį pranešė pareigūnai. „Nuo antradienio popietės per vadinamąjį Landiraso gaisrą išdegė dar 6 tūkst. ha pušyno, todėl teko evakuoti apie 3 800 žmonių“, – sakoma Žirondos regiono pareigūnų pranešime.

Pagrindiniame Paryžiaus Charles'io de Gaulle'o oro uoste, esančiame į šiaurės rytus nuo sostinės, policijos pareigūnai trečiadienį nušovė peiliu ginkluotą vyrą, pranešė policija ir šaltiniai oro uoste. „Šį rytą Ruasi (Roissy) Charles'io de Gaulle'o oro uoste pareigūnai neutralizavo grėsmę kėlusį asmenį, kuris turėjo peilį“, – savo „Twitter“ paskyroje pranešė Paryžiaus policijos departamentas.

Prancūzijos šiaurėje Senos upėje ilgiau kaip savaitę įstrigęs baltasis banginis nugaišo per gelbėjimo operaciją, trečiadienį pranešė vietos pareigūnai. „Nepaisant beprecedentės gelbėjimo operacijos, su liūdesiu turime pranešti, kad banginis nugaišo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Normandijos Kalvadoso regiono valdžios institucijos ir pridūrė, kad iš upės ištrauktą gyvūną transportavimo metu teko užmigdyti.

Prancūzija antradienį pareiškė, kad draudimas Rusijos piliečiams lankytis kariniuose objektuose buvo taikomas per griežtai, kai dvi rusės lankytojos nebuvo įleistos į Venseno pilį – daug turistų pritraukiančią viduramžių tvirtovę Paryžiaus pakraštyje. Ši buvusi Prancūzijos karalių rezidencija ir vienas geriausiai išsaugotų tokio pobūdžio paminklų Europoje dažniausiai būna atvira visuomenei – pilyje rengiamos ekskursijos, organizuojami koncertai, spektakliai ir kiti renginiai.

Europą svilina karščio banga – Frankfurto zoologijos sode darbuotojams tenka gyvūnus laistyti vandeniu, kad šie lengviau ištvertų karštį. Šiaurės Ispanijoje dėl sausros nevaldomai plinta gaisrai. Karščio banga alina ir Prancūziją – Korsikos valdžia perspėja, kad po 25-ių dienų saloje gali nebelikti vandens. O žemyninėje šalies dalyje valdžia jau ima riboti vandens naudojimą.

Prancūzijos vyriausybė įsteigs ambasadoriaus postą LGBTQ teisėms visame pasaulyje ginti, ketvirtadienį pranešė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne. Naujasis ambasadorius koordinuos Užsienio reikalų ministerijos politiką ir bus „Prancūzijos balsas“ ginant LGBTQ teises, sakė E. Borne auditorijai, susirinkusiai paminėti 40-ųjų homoseksualius asmenis diskriminavusio Antrojo pasaulinio karo laikų Prancūzijos įstatymo panaikinimo metinių.

Vienoje Prancūzijos gamykloje, ruošiančioje mišinį, naudojamą parakui gaminti, trečiadienį nugriaudėjęs sprogimas sužeidė aštuonis žmones, vienas iš jų sužalotas sunkiai, pranešė pareigūnai. Sprogimas driokstelėjo pietvakariniame Dordonės regione, Beržerako mieste esančios „Manuco“ gamyklos pastate Fabrikas užsiima nitroceliuliozės – itin degaus, šaudmenims gaminti naudojamo junginio gamyba.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas) per derybas Paryžiuje sutarė dirbti, kad būtų mažinami karo Ukrainoje padariniai, penktadienį paskelbė prancūzų prezidentūra. „Prezidentas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis akcentavo būtinybę nutraukti šį konfliktą ir intensyvinti savo bendradarbiavimą, siekiant mažinti padarinius Europoje, Viduriniuose Rytuose ir plačiau pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Paryžiuje šiltai priėmė Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, nepaisydamas pasipiktinimo bangos, kilusios dėl to, kad jo susitikimas su prieštaringai vertinamu karalystės faktiniu valdytoju surengtas praėjus mažiau nei ketveriems metams žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per darbo vakarienę su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu kels žmogaus teisių klausimus ir kalbės apie „individualius atvejus“, sakė aukšto rango padėjėjas. „Prezidentas iškels žmogaus teisių klausimą, kaip ir kiekvieną kartą, kai [susitinka] su Mohammedu bin Salmanu“, – sakė padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Prancūzijos reguliuotoja ketvirtadienį nutraukė bylą prieš „Facebook“, nustačius, kad JAV technologijų milžinė pakeitė naudotojų duomenų rinkimo būdą, atitikdama įstatymais apibrėžtus reikalavimus. Praėjusį gruodį „Facebook“ buvo skirta 60 mln. eurų (61 mln. JAV dolerių) bauda, ​​kai Prancūzijos reguliavimo institucija CNIL nusprendė, kad socialinis tinklas nesuteikia vartotojams galimybės lengvai atsisakyti slapukų.

Brutaliai nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi sužadėtinė ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimu susitikti derybų su karalystės sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu. „Esu šokiruota ir pasipiktinusi, kad Emmanuelis Macronas iškilmingai sutinka mano sužadėtinio Jamalo Khashoggi žudiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hatice Cengiz.

Benine viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį Rusiją pavadino „viena paskutinių imperinių kolonijinių galybių“ dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą. „Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas – toks, kokie, kaip manėme, jau išnyko iš Europos teritorijos“, – sakė E. Macronas, pradėjęs kelionės po Afriką antrąjį etapą. Jo kelionės tikslas – sustiprinti Paryžiaus ryšius su žemynu, kur Prancūzija turėjo daug savo kolonijų.

Dėl besitęsiančios sausros 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų karščio ir mažo kritulių kiekio ribojamas vandens naudojimas, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Apribojimai netaikomi tik keletui „departamentų“ visoje šalyje, įskaitant Paryžiaus regioną, skelbiama vyriausybinėje interneto svetainėje „Propluvia“, pateikiančioje duomenis apie sausringumo situaciją šalyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėdamas kelionę po tris Afrikos valstybes paskelbė, kad jo šalis liks įsipareigojusi dėl šio žemyno saugumo. „Mes neatsisakysime Afrikos žemyno saugumo“, – sakė E. Macronas Kamerūne, buvusioje Prancūzijos kolonijoje ir artimoje sąjungininkėje, susiduriančioje su išpuolių problema.

Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl Rusijos oligarchams priklausančio turto, pirmadienį pranešė teisinis šaltinis. Manoma, kad tyrimo metu bus tiriamas galimas pinigų plovimas ir korupcija. Tyrimas, apie kurį pirmasis pranešė laikraštis „Parisien“, pradėtas po to, kai gegužės mėnesį su korupcija kovojanti organizacija „Transparency International“ Prancūzijoje pateikė teisinį skundą dėl oligarchų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį Irano prezidentui Ebrahimui Raisi pasakė, kad svarbaus daugiašalio 2015 metų susitarimo dėl Teherano branduolinių pajėgumų atgaivinimas „vis dar įmanomas“, bet turėtų įvykti „kuo greičiau“. E. Macronas taip pat „išreiškė nusivylimą“, kad nėra pažangos įstrigusiose derybose Vienoje, ir akcentavo būtinybę Iranui sugrįžti į susitarimą ir vykdyti savo įsipareigojimus, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

Prancūzijos naftos grupė „TotalEnergies“ ir laivybos milžinė CMA CGM penktadienį paskelbė mažinančios kainas, pasidavusios vyriausybės reikalavimams. „TotalEnergies“ pareiškė, jog mažmenines benzino ir dyzelino kainas nuo rugsėjo iki lapkričio sumažins 20 euro centų už litrą, o paskiau – 10 centų.

Prancūzijos šiaurės vakaruose antradienį vaikų vasaros stovykloje išgąsdinti poniai sutrypė 15 vaikų, iš kurių trys patyrė itin sunkių sužalojimų, trečiadienį pranešė vietos pareigūnai.   Nelaimė įvyko jojimo centre šalia Vitrė Ilio ir Vileno departamente, kai antradienio vakarą tėvų lydimi vaikai susirinko pajodinėti.  „Jojimo metu vienas iš ponių, tikriausiai vedlys, dėl neaiškios priežasties apsisuko, o kiti pasekė jo pavyzdžiu“, – nurodė regiono sostinės Reno prokuratūra.

Rytų Prancūzijoje policija trečiadienį nušovė į jauną vyrą, nužudžiusį penkis savo šeimos narius ir užsibarikadavusį namuose, naujienų agentūrai AFP sakė vietos šaltiniai. Policijos specialiųjų pajėgų grupė naktį į trečiadienį buvo pasiųsta į Duvro miestelį Alpių priekalnėse, maždaug už 50 km į rytus nuo Liono.

Smarkiai pabrangus naftai ir dujoms, Prancūzijos vyriausybė trečiadienį paragino gyventojus pasistengti taupyti energiją ir, be kita ko, vykstant atostogų atjungti nuo elektros tinklo kuo daugiau elektros prietaisų, įskaitant bevielio ryšio maršrutizatorius.

Dar šešios savaeigės haubicos „Caesar“, kurias Kyjivui birželį pažadėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, jau gabenamos į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, antradienį pranešė prancūzų užsienio reikalų ministrė. Ukraina jau yra gavusi 12 šių pabūklų, vertinamų dėl jų taiklumo ir mobilumo, o dabar „šeši kiti jau pakeliui“, ministrė Catherine Colonna sakė Senato komitetui.

Karščio bangai Prancūzijoje pasiekus piką, 64 skirtinguose šalies rajonuose pirmadienį buvo užregistruoti vietiniai oro temperatūros rekordai, antradienį patvirtino nacionalinė meteorologijos tarnyba. Dauguma karščio rekordų užfiksuoti vakarinėse Atlanto pakrantėse, kur oro temperatūra viršijo 40 Celsijaus laipsnių ir kur siaučia keli miškų gaisrai.

Dar keli tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš savo namų pietvakarių Prancūzijoje, regione toliau siautėjant gamtiniam gaisrui, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai. Ugniagesiams nepavyksta suvaldyti gaisro netoli Pilos kopos – aukščiausios Europoje smėlio kopos, kur dėl greitai besikeičiančių vėjų padidėjo gaisro išplitimo į gyvenamąsias vietoves pavojus. Pasak pareigūnų, tos vietovės atsidūrė po nuodingų dūmų debesimis.

Keliuose Prancūzijos miestuose pirmadienį užfiksuota rekordiškai aukšta temperatūra, o Jungtinėje Karalystėje besitęsianti sunki karščio banga irgi gali atnešti rekordinę oro temperatūrą. Tuo metu Pietvakarių Europoje, taip pat apimtoje sekinančios kaitros, siaučiantys gamtiniai gaisrai sunaikino dar daugiau miškų. Britų meteorologai įspėjo dėl sumaišties itin dideliems karščiams nepasirengusioje šalyje. Pareigūnai sako, kad iškilo pavojus net žmonių gyvybėms.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį paminės 80-ąsias žydų masinių areštų Prancūzijoje metines buvusioje geležinkelio stotyje, iš kurios jie per Antrąjį pasaulinį karą buvo deportuoti į Aušvico mirties stovyklą. Ceremonijoje Pitivjė stotyje, esančioje už 100 km į pietus nuo Paryžiaus, su prezidentu dalyvaus saujelė tuos įvykius pergyvenusių žmonių, deportuotų aštuoniais konvojais į nacių stovyklą.

Prancūzijos Šolė mieste Bastilijos paėmimo dienos minėjime įvyko baisi tragedija – fejerverkai pražudė 7-erių berniuką ir jo 24-erių seserį. Dar mažiausiai 7 žmonės buvo sužeisti – tarp jų ir žuvusiųjų tėvai. Nelaimė įvyko, kai fejerverkai vietoj to, kad šautų į viršų, šovė horizontaliai ir kliudė juos stebėti atėjusius žmones. Įvykio liudininkės filmuotame vaizdo įraše matyti, kaip išsigandusi minia bėga nuo fejerverkų, o tolumoje ant žemės matosi ir liepsnos.

Jei kinas būtų maistas, tai greičiausiai Hitchcocko ir Kubricko filmus laikytume sultingais kepsniais, Tarantino – aštriu troškiniu, na o romantinės komedijos keliautų į lengvų desertų kategoriją. Bet kartais gyvenime pritrūksta saldėsio, o kas puikiau išmano tiek virtuvę, tiek romantiką nei prancūzai? 2020 metais pasirodžiusi Emmanuelio Mouret juosta „Meilės reikalai“ – vienas puikiausių tokio kino pavyzdžių.

Prancūzijos premjerės Elisabeth Borne pirmadienį atlaikė savo pirmąjį balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, surengtą kraštutinių kairiųjų opozicijos iniciatyva. Partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) pateiktam siūlymui pareikšti nepasitikėjimą E. Borne, vadovaujančiai mažumos vyriausybei, priimti reikėjo mažiausiai 289 balsų, bet po beveik tris valandas trukusių debatų už jį balsavo tik 146 iš 577 Nacionalinės Asamblėjos deputatų.

Maždaug 700 ugniagesių, kuriems padeda lėktuvai, penktadienį kovoja su didžiuliu gaisru Prancūzijos pietiniame Garo regione, per naktį išdeginusiu 600 ha plotą. Operacija „tęsiama, bet ugnis plinta lėčiau ir, laimei, nebekelia pavojaus jokiems namams“, penktadienį ryte naujienų agentūrai AFP sakė vietos ugniagesių tarnybos atstovas. Jis nurodė, kad keli ugnies frontai vis dar „nepasiekiami“. Du Milano ugniagesių lėktuvai nuo ankstyvo ryto vėl pila vandenį ant ugnies, sakė atstovas.

Prancūzijos policija išardė gaują, įtariamą suklastojus šimtus tūkstančių butelių Bordo vyno per įmantrią operaciją, penktadienį informavo prokurorai. Pareigūnai, tiriantys prekybą kvaišalais Prancūzijos pietvakariniame regione, pernai rugsėjį aptiko spaustuvės stakles, naudotas butelių etiketėms spausdinti, todėl buvo pradėtas platesnis baudžiamasis tyrimas. Pirmadienį per operaciją septyniose skirtingos Prancūzijos vietose buvo sulaikyti apie 20 žmonių.

Belgijos teismas ketvirtadienį skyrė trejų metų lygtinę bausmę Abidui Aberkane'ui (Abidui Aberkanui), nuteistam už pagalbą vieninteliam gyvam likusiam 2015 metų lapkričio išpuolių Paryžiuje vykdytojui Salahui Abdeslamui. Sprendimas priimtas kitą dieną po to, kai prancūzų teismas 32 metų marokiečių kilmės Prancūzijos piliečiui S. Abdeslamui skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę be teisės būti paleistam anksčiau.

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ – juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.  Arbitražo bylos liudytojų apklausos vyko balandžio mėnesį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Prancūzijos žemieji parlamento rūmai antradienį išrinko Yael Braun-Pivet savo pirmininke, pranešė už ryšius su parlamentu atsakingas ministras Olivier Veranas. Ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia šį postą. Y. Braun-Pivet priklauso prezidento Emmanuelio Macrono partijai „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM), kuri per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus užsitikrino daugiausiai vietų, bet prarado absoliučią daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino NATO sąjungininkes pademonstruoti vienybę šią savaitę Ispanijoje vyksiančiame susitikime, kuriame bus svarstomas Suomijos ir Švedijos narystės klausimas. „Madrido [susitikimo] žinia turėtų būti vienybės ir stiprybės žinia šalims narėms, taip pat toms, kurios nori prisijungti ir kurių prašymus palaikome“, – sakė jis per spaudos konferenciją po Didžiojo septyneto (G-7) vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Bavarijos Alpėse.

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų ministras Bruno Le Maire'as, kartu paragindamas skirti daugiau viešųjų išlaidų padėti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija. Dar visai neseniai daugelis Vakarų valstybių galėjo skolintis itin palankiomis sąlygomis, nes investuotojai joms noriai skolindavo pinigus. Visgi išaugus infliacijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, išaugo palūkanų normos.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzai pristatė naują išradimą, kuris žmogui esą padeda išsirinkti tobulai tinkančius kvepalus. Kūrėjai tikisi, kad šis išradimas taps neatsiejama apsipirkimo dalis. Aparačiukas ant galvos – tikras išsigelbėjimas tiems, kurie niekaip negali išsirinkti jiems patinkančių kvepalų. Ši naujovė veikia paprastai – kol išradimas skenuoja smegenis, klientui reikia uostyti kvepalus. „Jis matuoja emocijas, kai žmogus uosto skirtingus kvapų akordus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio partija neteko parlamentinės daugumos, trečiadienį sakė, kad opozicinės grupės užsiminė apie pasirengimą dirbti su jo vyriausybe „pagrindinėmis temomis“. E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštut...

Prancūzijos ginkluotosios pajėgos surengė iš anksto neskelbtas karines pratybas Estijoje, kuriose dalyvavo daugiau kaip 100 desantininkų, trečiadienį pranešė prancūzų gynybos ministerija. Antradienio vakarą surengta oro desanto operacija „Thunder Lynx“ „leido per labai trumpą laikotarpį išmesti apie 100 desantininkų“ iš Prancūzijos 11-osios oro desanto brigados „virš Estijos karių saugomos teritorijos“, sakoma ministerijos pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį tęsė pastangas išspręsti politinę krizę, kilusią jam praradus daugumą parlamente, tačiau kol kas nematyti jokios išeities iš aklavietės, keliančios grėsmę jo antrosios kadencijos reformų planams.