Ši buvusi Prancūzijos karalių rezidencija ir vienas geriausiai išsaugotų tokio pobūdžio paminklų Europoje dažniausiai būna atvira visuomenei – pilyje rengiamos ekskursijos, organizuojami koncertai, spektakliai ir kiti renginiai.
Pilyje taip pat saugoma dalis Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų istorinių archyvų, prie kurių prieiga ribojama.
Dėl šios priežasties tvirtovė formaliai yra karinis objektas, todėl joje galioja Paryžiaus įvestas draudimas Rusijos piliečiams lankytis kariuomenės teritorijose. Tokios priemonės imtasi vasarį prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą.
Vadovaudamiesi šia taisykle, Venseno pilies apsaugos darbuotojai liepos 28 dieną neleido dviem rusėms moterims patekti į monumento teritoriją.
„Apsaugininkas prie metalo detektoriaus paprašė manęs parodyti pasą“, – pasakojo viena iš moterų, 31 metų žurnaliste, jau penkis mėnesius esanti Prancūzijoje ir išvykusi iš Rusijos „būtent dėl to, kad nepritariu karui“.
Apžiūrėjęs dokumentą, apsaugininkas pranešė, kad ji negali praeiti, naujienų agentūrai AFP sakė moteris, pageidavusi likti anonimė.
Kitas apsaugos darbuotojas irgi neleido jai įeiti ir kaip priežastį nurodė „nes esate rusė“, teigė moteris. Ji pridūrė, kad negalėjo patikėti tuo, ką girdi.
Atšaukimas
Pirmadienį AFP susisiekus su Gynybos ministerija, institucija patvirtino, kad iš tiesų „apribojo Rusijos piliečių patekimą į karinius objektus“ dėl invazijos.
Tačiau po žiniasklaidos pranešimų ir komentarų socialiniuose tinkluose ministerija antradienį susisiekė su AFP ir pareiškė, kad apsaugininkai iš tiesų „beatodairiškai taikė vasarį nustatytą taisyklę dėl visų karinių objektų“.
„Ši taisyklė negali būti vienodai taikoma strateginiams objektams ir visuomenei prieinamiems objektams, tokiems kaip muziejai“, – sakė vienas ministerijos atstovas.
Pasak ministerijos, dabar apsaugos darbuotojai bus informuoti apie šį skirtumą, „kad būtų išvengta tolesnių tokio pobūdžio incidentų“.
Kasmet pilį aplanko apie 150 tūkst. žmonių. Suaugusieji už įėjimą moka 9,5 euro.
Kiti kariuomenės valdomi turistiniai objektai, įskaitant Oro ir kosmoso muziejų Le Buržė ir Invalidų rūmus Paryžiuje, taip pat įsileis rusus, patvirtino minėtas ministerijos pareigūnas.
Nuo vasario pabaigos, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą, Prancūzija priėmė apie 100 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, rodo vyriausybės duomenys.
Nacionalinio statistikos instituto INSEE duomenimis, 2021 metais Prancūzijoje gyveno apie 73,5 tūkst. rusų imigrantų.
Europos Sąjungoje tęsiasi diskusijos, ar reikėtų nustatyti tolesnius apribojimus Rusijos piliečiams, atvykstantiems į bloką turizmo ar asmeniniais tikslais.
Rusijos kaimynė Suomija praėjusią savaitę pristatė planus apriboti turistines vizas rusams, bet pabrėžė, kad šiuo klausimu būtinas ES lygio sprendimas.
Be to, antradienį Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino ES vyriausybę „nebeišduoti turistinių vizų rusams“.
