pramonės parkas

 Vilniuje bus kuriamas dar vienas pramonės parkas. Jo steigimui ketvirtadienį pritarė Vilniaus taryba. Pramonės parkas bus įkurtas Vismaliukuose, šalia Nemenčinės plento, buvusio karinio poligono teritorijoje. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, jau anksčiau patvirtintoje 24 hektarų Vismaliukų investicijų zonos teritorijoje investuotojams bus leidžiama tiesiogiai nuomoti žemę ir joje statyti.

Penktadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta sutartis su bendrove „Krovlita“ dėl 15 mln. litų investicijų Šiaulių pramonės parke. Bendrovė „Krovlita“ priklauso vienai iš didžiausių Lietuvoje logistikos ir transporto įmonių grupių „Girteka Logistic“. Įmonių grupėje dirba daugiau nei 5500 darbuotojų, turi apie 2000 vilkikų. Įmonė išsinuomos valstybinės žemės sklypą, esanti adresu Pročiūnų g. 16, naujiems pastatams ir vilkikų stovėjimo aikštelei statyti.

Valstybei svarbiu ekonominiu projektu dar prieš šešerius metus pripažintas Panevėžio pramonės parkas – nenaudojamas 25 mln. kainavęs produktas. Ilgapirščių taikiniu tapusiam verslo inkubatoriui gyvybės turėjęs įpūsti laisvosios ekonominės zonos statusas naudos neduoda užsitęsus Ūkio ministerijos deryboms su pretendentu į jo šeimininkus. Valdyti nesiveržia Valstybei svarbiu ekonominiu projektu dar prieš šešerius metus pripažintas Panevėžio pramonės parkas – nenaudojamas 25 mln.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas atsiuntė Šiaulių miesto savivaldybei projektą dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo. Anot buvusio mero Genadijaus Mikšio, įtartina, ką slepia ši aukščiausių valdžios sluoksnių iniciatyva. Kai miestas pats norėjo – Vyriausybė tarsi neleido. Kai sutvarkė pramoninio parko infrastruktūrą – ministerija pati užsimanė steigti LEZ'ą. Vieni tai vadina lavono reanimavimu, kiti įžvelgia daug pinigų, treti mato puikią perspektyvą verslui.

Iki dviejų tūkstančių litų. Maždaug tiek tektų užsienin sparnų nepakėlusiai kiekvienai šiauliečių šeimai pinigų, kuriuos Šiaulių valdžia palaidojo po žeme Zoknių šabakštynuose. Aštuoniasdešimt milijonų litų ES bei Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų ir niekam nereikalingi tyrai su išdraskytais inžineriniais įrenginiais. Taip realybėje atrodo Pramoninis parkas, apie kurį miesto valdžia vis dar seka „sėkmės“ pasakas.

Alytaus pramonės parkas – kol kas patraukliausias iš visų, esančių Lietuvoje. Apie norą įsikurti jame pareiškė jau ketvirtas investuotojas.Kitiems pramonės parkams Lietuvoje sekasi prasčiau. Kapitalo vis neprisiviliojanti Panevėžio savivaldybė parko statusą nori keisti į laisvosios ekonominės zonos. Kaune registruota bendrovė šešiuose Alytaus pramonės parko hektaruose per dvejus metus žada pastatyti sulčių ir vaisvandenių gamyklą, įdarbinti apie 20 žmonių, vėliau plėstis.

Panevėžio savivaldybė dar šį mėnesį planuoja padėti tašką daugiau nei dvi dešimtis milijonų litų atsiėjusiose Pramonės parko statybose. Tačiau kad plynas laukas su sutvarkyta infrastruktūra veikiausiai dar bent porą metų stovės geriausiu atveju pustuštis, pripažįsta ne tik verslininkai, bet ir pati jo šeimininkė – miesto savivaldybė.

Miestui atsirado reali galimybė vietoj pramoninio parko turėti mokestinėmis lengvatomis gerokai patrauklesnę laisvąją ekonominę zoną. Tik pirmiau reikia išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma padaryti. Savivaldybėje jau vyko pora pasitarimų su specialistais ir verslininkais dėl galimybės Panevėžio pramonės parkui tapti laisvąją ekonomine zona (LEZ). Kol kas sutariama, kad miestui laisvoji ekonominė zona praverstų.

Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius priėmė potencialų investuotoją Johną Barnesą iš Anglijos, ieškantį palankios vietos naujos gamyklos statybai Lietuvoje. Susitikime dalyvavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, direktorius Visvaldas Matkevičius bei Savivaldybės Investicijų, Ekonomikos ir turto valdymo skyrių, pramonės parko projekto vadovai. Svečiui pristatytas miestas, investicinė aplinka ir projektai.