Alytaus pramonės parkas – kol kas patraukliausias iš visų, esančių Lietuvoje. Apie norą įsikurti jame pareiškė jau ketvirtas investuotojas.Kitiems pramonės parkams Lietuvoje sekasi prasčiau. Kapitalo vis neprisiviliojanti Panevėžio savivaldybė parko statusą nori keisti į laisvosios ekonominės zonos.
Kaune registruota bendrovė šešiuose Alytaus pramonės parko hektaruose per dvejus metus žada pastatyti sulčių ir vaisvandenių gamyklą, įdarbinti apie 20 žmonių, vėliau plėstis. Iš viso investicijos turėtų siekti 60 mln. litų.
Kur investuoti, verslininkai rinkosi tarp Kauno ir Klaipėdos, bet galiausiai apsistojo ties Alytumi. Su savivaldybe jau pasirašyta sutartis.
„Kauno laisvoji ekonominė zona siūlo tikrai žymiai sudėtingesnes sąlygas, reikia įnešti tam tikrą pinigų sumą, o kaina nėra maža už žemę. Pradedant verslą bet kuris litas yra svarbus“, – sako Mantas Kišonas, „Juice & water group“ direktorius.
„Pas mus jie gauna lengvatas ir gana nemažas. Tai yra du mokestinius periodus, imant nuo statybos leidimo, yra atleidžiami nuo žemės nuomos mokesčio. Po to jeigu investuoja į hektarą 2,5 mln., atleidžiami tris mokestinius laikotarpius nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių“, – teigia Alytaus meras Feliksas Džiautas.
Be sulčių ir vaisvandenių gamintojų parke numačiusios įsikurti žvėrienos, jautienos ir avienos perdirbimo bendrovė, kokoso aliejaus gamykla bei modernių namų demonstravimo centras.
Iš viso bus sukurta apie 100 naujų darbo vietų. Baigti tvarkyti pramonės parko infrastruktūrą žadama rudenį, po to iš karto galės prasidėti gamyklų statybos. Parengti 26 žemės sklypai.
„Mano prognozės yra 2–3 metai ir šitas parkas bus užpildytas. Viskas turėtų būti ir šiame mieste, ir šitoje valstybėje padaryta taip, kad verslas kurtųsi“, – mano Dalia Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė.
Kitiems pramonės parkams šalyje sekasi prasčiau. Realių investuotojų nesulaukia Panevėžio parkas. Tie, kurie planavo ateiti, pasuko į Latviją.
Savivaldybė ne pirmi metai derasi su verslininkais iš Norvegijos, tačiau šie kelia reikalavimus. Miesto valdžia pageidautų pakeisti pramonės parko statusą – į laisvosios ekonominės zonos (LEZ).
„Jie norėtų įsikurti LEZ'e. Norime, kad tas investuotojas, kuris žada sukurti per 200 darbo vietų ir investuoti didelius pingius, liktų Panevėžyje“, – sako Panevėžio vicemeras Petras Narkevičius.
Šiaulių pramonės parke žada kurtis dvi įmonės, Kėdainiai sudomino vieną investuotoją. Iš vietos išvis nejuda Marijampolės pramonės parkas – čia savivaldybė tik nupirkusi žemę.
