Miestui atsirado reali galimybė vietoj pramoninio parko turėti mokestinėmis lengvatomis gerokai patrauklesnę laisvąją ekonominę zoną. Tik pirmiau reikia išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma padaryti.
Savivaldybėje jau vyko pora pasitarimų su specialistais ir verslininkais dėl galimybės Panevėžio pramonės parkui tapti laisvąją ekonomine zona (LEZ). Kol kas sutariama, kad miestui laisvoji ekonominė zona praverstų. Ji padėtų pritraukti daugiau investuotojų, nes taikomos mokestinės nuolaidos patrauklios. Tačiau stengiamasi aptarti ir tokio žingsnio privalumus bei trūkumus.
Pasak Panevėžio vicemerės Gemos Umbrasienės, kol kas bandoma nedrąsiai plėtoti savarankiškos laisvosios ekonominės zonos galimybę – tai yra, be tiesioginės priklausomybės nuo Kauno LEZ.
„Gal tai mažai tikėtina, tačiau reikia bandyti siekti pačių geriausių sąlygų“, – sakė vicemerė.
Visa tai turėjo būti aptarta su Ūkio ministerijos atstovais dar prieš Kalėdas, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių susitikimas buvo perkeltas. G. Umbrasienės teigimu, jei vis dėlto išaiškėtų teisiniai aspektai, neleidžiantys to daryti, tuomet reikėtų įvertinti galimybę Savivaldybei daryti įtaką priimamiems sprendimams, aptarti finansinius klausimus ir derybos, mero pavaduotojos manymu, būtų gana sudėtingos.
„Mes norime iki galo patikrinti atskiros laisvosios ekonominės zonos galimybę, o paskui žiūrėsime, kokios teisinės galimybės. Svarbus ir laiko klausimas“, – sakė G. Umbrasienė.
Panevėžys jau seniai nori turėti laisvąją ekonominę zoną, tik iki šio laiko vis gaudavo neigiamą atsakymą. Dabar atsirado galimybė pabandyti įšokti į šį traukinį, mat Lietuva nėra įvykdžiusi įsipareigojimo Briuseliui turėti numatytą laisvųjų ekonominių zonų plotą.
Laisvoji ekonominė zona miestui atvertų gana dideles perspektyvas. Pasak G. Umbrasienės, tokiose zonose paprastai įsikuria pelningos, rinkoje gerą vietą susiradusios gamybos, kur darbuotojams mokami didesni atlyginimai, o įmonės gauna dideles mokestines lengvatas. Be to, atsiranda naujų darbo vietų.
Šiuo metu miesto Savivaldybė derasi su dviem potencialiais skandinavų investuotojais, svarstančiais galimybę kurtis Panevėžio pramonės parke. G. Umbrasienė neslėpė, kad, atsiradus galimybei parko statusą pakeisti į LEZ, investuotojai lengviau apsispręstų investuoti būtent Panevėžyje.
Pyktis nieko nepakeitė
Ūkio ministerijos Investicijų ir valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėjas Marius Umbražiūnas teigė, kad šiuo atveju būtų kalbama ne apie Panevėžio pramonės parko tapimą atskira laisvąja ekonomine zona, o apie jo integraciją į Kauno LEZ.
Ministerijos atstovo tvirtinimu, mūsų šalyje numatytos tik dvi laisvosios ekonominės zonos. Jos šiuo metu yra, tačiau su Briuseliu buvo suderėta, kad Kauno laisvoji ekonominė zona įsikurs 1000 hektarų plote, tačiau taip nenutiko. Įvertinus visas aplinkybes paaiškėjo, jog dalis žemės yra pelkėta ir fiziškai neįmanoma joje kurti įmones. Tad buvo numatyti 534 hektarai. Kad būtų įvykdytas įsipareigojimas, trūksta dar beveik 500 hektarų.
„Dėl to Briuselis labai pyko, nes suderėta buvo ne tiek, bet taip viskas ir liko“, – pasakojo M. Umbražiūnas.
Pradėjęs eiti dabartines pareigas, M. Umbražiūnas teigė pasidomėjęs, ar būtų galimybė laisvosios ekonominės zonos žemę perkelti į kitą vietą. Iš Briuselio gautas teigiamas atsakymas. Reikėjo, kad LEZ neišeitų iš regiono ribų. Kadangi Lietuva Europos Sąjungos laikoma vienu regionu, LEZ žemę iš esmės mūsų šalyje galima kelti bet kur, tai yra, oficialiai vadintųsi Kauno LEZ, bet įmonės kurtųsi Panevėžyje ar kitame mieste, su kuriuo būtų sutarta. Tad pradėtos diskusijos su keturiomis savivaldybėmis, turinčiomis pramonės parkus. Jie, pasak M. Umbražiūno, šiuo metu stovi pakankamai tušti – investuotojai nesiveržia.
Godiems būti nepataria
Tiesa, kaip išsirutulios ši idėja iki galo, nėra aišku. Mat tik visai neseniai pradėti oficialūs susitikimai. Dėl to turės apsispręsti savivaldybės – įvertinti, kiek joms būtų naudinga savo teritorijoje turėti Kauno LEZ. Viena, ką jos laimėtų, pasak M. Umbražiūno, nuo savo pečių nusiimtų investuotojų paieškos naštą. Jų ieškoti imtųsi Kauno LEZ operatorius. Jam šis procesas dabar pakankamai puikiai sekasi. M. Umbražiūnas spėjo, kad greičiausiai bus deramasi, jog darbuotojai naujoje LEZ teritorijoje dirbtų iš tos vietovės savivaldybės. Kokią finansinę naudą iš to gautų savivaldybė, taip pat būtų derybų objektas.
Kol kas, M. Umbražiūno žiniomis, savivaldybės tokiu pasiūlymu yra susidomėjusios. Tiesa, kai kurios jų nepakliuvo į pirmą derybų ratą, kitos net siūlo savo parkus atiduoti kone už dyką, o yra ir tokių, kurios norėtų gauti kuo daugiau naudos.
„Jei bus gobšūs, neišdegs, – iš karto perspėjo M. Umbražiūnas. – Reikia rasti kompromisinį vidurkį, kad visiems būtų gerai.“
Laimėtų visi
Tiek valstybei, tiek Kauno LEZ toks sprendimas taip pat būtų gerai. Mat dabar investuotojams ne visada gali pasiūlyti tinkamą sklypą, yra ir kitokių problemų. Mat tik pakankamai nedidelė dalis iš minėtų 534 hektarų yra naudojama LEZ. Didžioji dalis jam numatytos žemės vis dar priklauso savininkams. Dalis jų priešinasi iškeldinimui. Šis procesas trunka ilgus metus ir neaišku, kada baigsis. Beje, M. Umbražiūnas neatmetė galimybės, kad dalis dabar gyventojams priklausančios Kauno LEZ teritorijos ateityje gali būti iškelta kitur.
„Atiduos protėvių žemes ir gyventojai bus patenkinti“, – svarstė jis.
Tačiau tie, kurie norėjo pasipelnyti iš tos situacijos, M. Umbražiūno teigimu, gali likti prie suskilusios geldos. Jis teigė norintis tikėti, kad pavyks iškeldinti bent pusę gyventojų, tačiau nematė priežasčių, kodėl dar didesnė dalis LEZ negalėtų būti kitur.
Beje, šiuo metu jau baigiami rengti įstatymų pakeitimų paketai ir, jei neužstrigs, Seimas geriausiu atveju juos palaimins birželį. Tad šis procesas kol kas juda pakankamai sparčiai.
