prakaitavimas

Laidoje „Kviečiame daktarą“ žiūrovė uždavė klausimą: „Ką daryti, jei daug prakaituoju net ir vasarai pasibaigus? Ar tai gali būti kokios nors ligos požymis?“ Į šį klausimą atsakė sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Gydytojos teigimu, prieš pradedant diagnozuoti ligas ar daryti tyrimus – labai svarbu įsivertinti kontekstą.

Vasara – puikus metas pasirūpinti savo sveikata. Šiuo laikotarpiu gausu šviežių vaisių ir daržovių, o saulės spinduliai, veikdami odą, padidina vitamino D atsargas. Visgi, svarbu nepamiršti, kad ir šiltuoju metų sezonu kyla tam tikra grėsmė, galinti išbalansuoti organizmo veiklą – tai kartu su didesniu prakaitavimu prarandami mikroelementai ir vitaminai.

Prakaitavimas – natūralus ir normalus organizmo atsakas, padažnėjantis atėjus šiltajam sezonui, tačiau specialistai įspėja, kada būtina nenumoti ranka į gausų prakaitavimą, nes jis gali išduoti pavojingas ligas ir kitas sveikatos būkles.

Prasidėjus šiltajam sezonui dažnas žmogus ima skųstis padidėjusiu prakaitavimu. Vis dėlto, kai kuriais atvejais padidėjęs prakaitavimas gali signalizuoti ne tik apie kūno reakciją į šilumą, bet ir apie sveikatos sutrikimus. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas, „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė papasakojo, kada reikėtų susirūpinti dėl padidėjusio prakaitavimo.

Ekspertai perspėjo mėgstančius miegoti su pižamomis, kad tai iš tiesų gali labiau pakenkti nei padėti ir sukelti rimtų nemalonių pasekmių jums ir jūsų lovai. Kai lauke spaudžia nemenkas šaltukas, greičiausiai darote viską, ką galite, kad naktį nesušaltumėte, tačiau ekspertai perspėjo, kad pižamų dėvėjimas gali sukelti nemalonių sveikatos problemų.

Daugelis šeimų ruošiasi vilkėti kalėdines pižamas, kad būtų patogu ir šilta, nes žiemos mėnesiais temperatūra smarkiai nukrenta. Tačiau norima įspėti miegančius su šventinėmis pižamomis, nes dėl storos medžiagos jose gausiau prakaituojama, todėl lovoje gali atsirasti bakterijų. Optimali temperatūra miegoti yra 17 – 19 laipsnių, tačiau daugelis šventinių pižamų yra pagamintos iš storos medžiagos, pavyzdžiui, vilnos.

Toliau krentant temperatūrai daugelis iš mūsų, norėdami sušilti įsijungia karštą dušą. Nors tai gali atrodyti geras būdas išvengti šalčio, jis gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Vonios kambario ekspertai iš „Steam Shower Store“ atskleidė karšto dušo pasekmes – net ir per šalčius. Jie teigia, kad per karštas dušas gali pakenkti plaukams ir odai, rašo express.co.uk. Jie perspėjo, kad nereikėtų maudytis po karštu dušu ir paragino rinktis šiltą arba drungną dušą.

Simptomai, kuriuos patiriame sirgdami kokia nors liga ar sirgdami kokia nors liga, dažnai yra susiję su pažeista kūno sritimi. Pavyzdžiui, logiška, kad kosulys yra kvėpavimo takų problemos požymis arba pilvo skausmas gali reikšti skrandžio sutrikimus.  Tačiau taip būna ne visada, kai kurie simptomai gali atrodyti nesusiję. Kraštutiniais atvejais tai gali būti pavojinga, nes gali būti ignoruojamos arba klaidingai supainiojamos gyvybei pavojingos ligos.

Moteris iš Jungtinės Karalystės teigia, kad nebuvo įleista į lėktuvą dėl pribloškiančios priežasties – jai buvo pasakyta, kad ji per daug prakaituoja. Helen Taylor iš Durhamo, Jungtinės Karalystės, kartu su vyru ruošėsi keliauti į Romą, kai jai buvo pasakyta, kad ji negalės lipti į lėktuvą. Pora kelionei išleido daugiau nei 3,3 tūkst. eurų ir spalio 2 dieną turėjo išskristi iš Niukaslo tarptautinio oro uosto.

Nors gerai žinoma, kad prakaitavimas – normalus organizmo atsakas, vis dėlto daugelis vengia apie tai kalbėti ir ieško priemonių, kaip jį slopinti. Vaistininkė ramina, visi žmonės prakaituoja, o diskomfortą, kurį galima patirti prakaituojant – drėgni rūbai, prastas kūno kvapas, sudirgusi oda – galima sumažinti.

Kadangi yra daugiau kaip 200 vėžio rūšių, gali būti nelengva žinoti, į kokius simptomus atkreipti dėmesį. Aišku tik tai, kad, kai kalbama apie vėžį, kuo anksčiau pastebime įspėjamuosius ženklus, tuo geriau. Kai kuriuos jų galite pastebėti pabudę po miego ir atsikėlę iš lovos.  Pastebėjus vėžį ankstyvoje stadijoje, tai gali išgelbėti gyvybę, tačiau svarbu žinoti, į kokius požymius atkreipti dėmesį.

Nors gerai žinoma, kad prakaitavimas – normalus organizmo atsakas, vis dėlto daugelis vengia apie tai kalbėti ir ieško priemonių, kaip jį slopinti. Vaistininkė ramina, visi žmonės prakaituoja, o diskomfortą, kurį galima patirti prakaituojant – drėgni rūbai, prastas kūno kvapas, sudirgusi oda – galima sumažinti.

Slenkantys plaukai, nerimas, svorio pokyčiai – skydliaukės hormonų disbalanso pranašais gali tapti simptomai, kuriuos dažnai priskiriame tiesiog nuovargiui ar pakitusiai mitybai, tačiau skydliaukė daro didelę įtaką bendrai organizmo būklei, o jos sutrikimai gali lemti nemalonius pojūčius ir net rimtas komplikacijas.

Jaudulys, aktyvi veikla ir šiltėjantys orai – tai pagrindinės priežastys, sukeliančios prakaitavimą. Sveikatos priežiūros specialistai primena, kad šiomis situacijomis prakaitavimas yra visiškai normalus reiškinys. Visgi dėl suprakaitavusių rūbų ar suintensyvėjusio kvapo kompleksuojančius žmones nuramina „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė – yra variantų, kaip sumažinti šias prakaitavimo problemas.

Dažnai žmonės negali paaiškinti, dėl ko jaučiasi nuolatos pavargę, jiems auga svoris, slenka plaukai ar didėja nerimas. Šias problemas gali lemti skydliaukės ligos – vienos labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Skydliaukės sutrikimai prasideda be aiškiai juntamų simptomų ir gali veikti beveik visas kūno funkcijas.

Turbūt ne vienas žmogus yra susidūręs su gausiu prakaitavimu, kuris dažnai pasireiškia ne tik karštomis vasaros dienomis ar intensyvios treniruotės metu, bet ir, pavyzdžiui, stresinėse situacijose. Nors prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, siekiant sureguliuoti kūno vidaus temperatūrą ir pašalinti organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas, tačiau intensyvus prakaitavimas gali būti nemalonus ir tapti rimta problema.

Nors kai kam tuberkuliozė skamba kaip liga „iš senų laikų“, statistika liūdina. Deja, Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze vis dar išlieka tarp pirmaujančių šalių Europoje. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tuberkuliozė yra viena iš 10-ies pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Radviliškyje kilus tuberkuliozės protrūkiui, medikai primena, kam ši liga pavojingiausia ir ragina skubėti išsitirti.

Mokslininkai patvirtino, kad naujausia koronaviruso atmaina, guldanti vis daugiau žmonių, pasireiškia vienu keistu simptomu, kuris jaučiamas tik naktį. Mokslininkai, tyrinėjantys Omicron BA.5 COVID-19 atmainą, sako, kad nuolat mutuojanti liga vis daugiau pacientų pasireiškia neįprastu požymiu, rašo mirror.co.uk. Koronavirusą išduoda prakaitavimas Pasak Dublino Trejybės koledžo profesoriaus Luke O’Neil, naujoji atmaina gali sukelti naktinį prakaitavimą.

Naujausia koronavirusų atvejų banga, kurią sukėlė itin užkrečiami Omicron subvariantai BA.4 ir BA.5, primena, kad kova su koronavirusu dar toli gražu nesibaigė. Kai kurie mokslininkai nustatė skirtumus tarp ligos, kurią sukelia naujausios atmainos, ir tarp jos pirmtakų. Vienas įspėjamasis ženklas atsiranda naktį, perspėjo imunologas. Paaiškėjo, kad naujausi variantai geriau nei ankstesnės atmainos išvengia vakcinų ir kitų antikūnų gydymo būdų.

Į Lietuvą atėjus šilumai, vis dažniau į vaistinę užsuka gausiu delnų ar padų prakaitavimu besiskundžiantys žmonės. Vaistininkė atsako, kada tai tik karščio ar streso pasekmė, o kada prakaitavimas signalizuoja apie rimtą sveikatos sutrikimą.

Miego ekspertė Andrea Strand iš „Eachnight Mattresses“ paaiškino, kodėl prakaituojame naktį, taip pat kaip to išvengti ir gydyti. Ji sako: „Prakaitavimas miego metu yra dažnas reiškinys ir nutinka daugiausia dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra jūsų aplinka. Nors malonu atsigulti po sunkia antklode ar vilkėti šiltą pižamą, tačiau dėl šių dalykų dažnai galime nubusti vidury nakties apsipylę prakaitu.

Prakaitavimas – natūralus organizmo procesas, kurį dažniau patiriame užsiimdami aktyviomis fizinėmis veiklomis, taip pat esant aukštesnei lauko temperatūrai ar išgyvenant stresinę situaciją. Visgi, kai kuriems žmonėms gausus prakaitavimas ima trukdyti kasdienybėje ir gali sukelti itin didelį diskomfortą. BENU vaistinės ekspertė Inga Norkienė atskleidžia, kaip išvengti šios opios problemos ir paaiškina, kokie rimti sveikatos sutrikimai gali už to slėptis, rašoma pranešime spaudai.

Jaudulys, aktyvi veikla ir šiltėjantys orai – tai pagrindinės priežastys, sukeliančios prakaitavimą. Sveikatos priežiūros specialistai primena, kad šiomis situacijomis prakaitavimas yra visiškai normalus reiškinys. Visgi dėl suprakaitavusių rūbų ar suintensyvėjusio kvapo kompleksuojančius žmones nuramina farmacininkė Elvyra Ramaškienė – yra variantų, kaip sumažinti šias prakaitavimo problemas. Prakaitas gali suintensyvėti dėl pačių įvairiausių ir paprasčiausių priežasčių.

Kiekvienas žmogus turi savo individualų kūno kvapą ir pats jo nejaučia. Tačiau jei kūno kvapas nemalonus, tai tampa problema ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams. Nemalonus kvapas gali atsirasti dėl stipraus kūno ir pėdų prakaitavimo, šlapimo nelaikymo, lytinių organų infekcijos, nemalonus kvapas taip pat gali sklisti iš burnos.     „Kartą teko vaistinėje konsultuoti vyrą dėl lėtinio gastrito.

Menopauzė žymi moters gyvenimo momentą, kuomet jai pradingsta mėnesinės. Pereinamąjį laikotarpį lydi hormoniniai svyravimai, sukeliantys nemalonius simptomus, įskaitant emocinius sukrėtimus ir karščio bangas. Tačiau vienas paprastas įprasto gyvenimo būdo veiksmas 50 metų amžiaus moterims gali pabloginti simptomus. Menopauzė yra natūralus ir neišvengiamas gyvenimo ciklas, tačiau kai kurios moterys gali kentėti labiau nei kitos nuo simptomų sunkumo.

Prakaitavimas – visiškai normali žmogaus organizmo funkcija. Tačiau vieni žmonės prakaituoja itin mažai, kitus vargina itin gausus prakaitavimas. Kartais toks gausus, jog prakaitas, vaizdžiai tariant, tiesiog srūva upeliais, kuriuos nesunkiai pastebi ir aplinkiniai ir, deja, ne tik sporto aikštelėje. Gydytojai pataria, ką daryti tokiais atvejais.

Prakaitavimas – organizmo būdas reguliuoti temperatūrą, bet tai kartais gali priversti pasijusti nepatogiai. Kai žmogui šilta, o ypač kai labai karšta, jis paprastai stipriai prakaituoja. Drėgmė nugaruoja ir atvėsina kūną – tai visiškai natūralu, bet kartais būna nelabai malonu, rašoma mirror.co.uk.

Vasara – daugelio mėgstamas metų laikas, lepinantis saule ir šiluma. Tačiau derėtų nepamiršti, kad termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, didėja rizika susidurti su sveikatos sutrikimais, vienas jų – dehidratacija. Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus organizmo – net apie 65 proc. ir atlieka daug svarbių funkcijų organizme, naujienų portalui tv3.lt aiškino „Affidea“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Menopauzė – neišvengiamas ir natūralus įvykis kiekvienos moters gyvenime. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas ginekologas-akušeris Dr. Vytautas Klimas papasakojo, kada jį įvyksta ir kokie pirmieji simptomai praneša apie artėjančią menopauzę. Menopauzė neretai yra suprantama kaip procesas, tačiau ginekologas patikslina, kad menopauzė yra momentas, o ne procesas.  „Menopauzė yra medicininis terminas, kuris reiškia paskutinių mėnesinių datą, kai jų jau metus nebėra.

Mėgstančioms natūralią kosmetiką – praktiški patarimai, kaip pasigaminti įvairios paskirties grožio priemonių iš paprastos arbatos.Ką slepia arbata Arbatoje yra daug svarbių vitaminų: provitaminas A, taip pat B grupės vitaminai, vitaminai C, K, nikotino rūgštis. Jų kiekis priklauso nuo arbatos tipo, kokia ji – juodoji, žalioji, raudonoji ar geltonoji. Juodojoje ir žaliojoje arbatoje gausu rauginių medžiagų, eterinių aliejų, alkaloidų, aminorūgščių ir kitų naudingų medžiagų.

Permaininga vasara dažnai verčia mus prisiminti pirtį ir mėgautis jos malonumais atvėsus orui. Ar tikrai žinome šių malonumų naudą sveikatai, apie pirties veiksnius ir kaip saugiai naudotis pirtimi, kad ji stiprintų sveikatą, didintų organizmo atsparumą ligoms ir neigiamam aplinkos poveikiui? Pirties atsiradimo pradžia galėtume laikyti jau akmens amžių, kai buvo naudojami garai, atsiradę ant karštų akmenų užpylus vandens.

Vasara – metas, kai ne vieną vargina gausus prakaitavimas. Daugelis su juo kovoja pačiomis įvairiausiomis ir brangiausiomis priemonėmis, tačiau vis dažniau susigundo išbandyti ir natūralius produktus. Dalijamės tinklaraštininkės Kat Springer išbandytu naminiu dezodoranto receptu, kuris, anot moters, ne tik apsaugo nuo prakaitavimo, bet ir yra visiškai natūralus, o taip pat skaniai kvepiantis.

Vyraujant karštiems orams, jaučiant jaudulį ar aktyviai sportuojant prakaituoti yra normalu, tačiau jeigu intensyviai ir nuolat prakaituojame be jokios priežasties ar tiesiog sėdint – tai gali įspėti apie rimtus sveikatos sutrikimus. „Eurovaistinės“ farmacininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad prakaitavimas yra vienas iš būdų skysčiams pasišalinti iš mūsų organizmo. Skysčių perteklių iš organizmo šaliname ne tik prakaituodami, bet iškvėpdami orą, šlapindamiesi ar tuštindamiesi.

Gausus prakaitavimas gali būti labai nemalonus – matomos dėmės, nemalonus kvapas. Vasarą gausus prakaitavimas neišvengiamas. Atšilus orams daugeliui tenka nemenkas iššūkis – kova su pagausėjusiu prakaitavimu. TV3 televizijos laidoje „Būk sveikas“ Lina Mikalauskienė, klinikos „Amber Esthetic“ gydytoja dermatologė sako, kad prakaitavimas labai reikalingas mūsų organizmui, o tai, kad vasarą prakaituojame gausiau visiškai normalu.

Perimenopauzė – tai natūralus organizmo perėjimas į mažesnio estrogeno kiekio etapą. Kai kiaušidės gamina mažiau estrogeno hormono, mėnesinės pasidaro nereguliarios. Taip pat kai kuriais mėnesiais jų gali visai nebūti. Galiausiai ciklas visai baigiasi. Menopauzė pasiekiama tada, kai mėnesinių nebebūna ištisus metus. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai amerikietės menopauzės sulaukia būdamos 51–erių. Su perimenopauze siejami simptomai gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

Prakaitavimas – tai vienas iš organizmo būdų, palaikyti tinkamą kūno temperatūrą. Tačiau šis procesas gali būti kiek nemalonus, jeigu esame svarbiame susirinkime ar žygiuojame karštą dieną į ypatingą pasimatymą, rašo mirror.co.uk Karštą dieną mes prakaituojame gausiau nei įprastai. Tačiau neretai žmonės gėdijasi savo prakaituojančių rankų, veido ar delnų.

Hiperhidratacija arba pernelyg didelis prakaitavimas verčia mus jaustis nepatogiai ir gėdingai. Kai kurie produktai, pvz., pomidorai, kopūstai ar kava, padidina prakaitavimą ir paaštrina prakaito kvapą. Tačiau yra produktų, kurie gali kovoti ir sumažinti pernelyg didelį prakaitavimą. Kokosų aliejus Kokosų aliejus yra vienas iš efektyviausių produktų, kuris gali suteikti jūsų kūnui malonų aromatą. Jo antimikrobinės savybės riboja bakterijų augimą, o rūgštis sunaikina aštrų prakaito kvapą.

Prakaitavimas yra įprasta reakcija į šilumą: jis atvėsina kūną ir išskleidžia toksinus. Tačiau pernelyg didelis prakaitavimas gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Pateikiame jums priežastis, dėl kurių galite kęsti didelį prakaitavimą.  Stresas Pernelyg didelį prakaitavimą gali sukelti stresas ir nerimas, šie veiksniai ne tik neigiamai veikia jūsų kūną, bet ir pasireiškia prakaito forma.

Higieninius įklotus šiandien galima rasti kiekvienos moters namuose. Tačiau įklotai gali pasitarnauti ne tik tomis dienomis, bet ir puikiai padėti namų ruošoje ir išsisukti iš keblių situacijų. Štai jums keletas būdų, kurių anksčiau tikrai nežinojote. Stalčių gaiviklis Higieninius įklotus išpurkškite savo mėgstamais kvepalais arba užlašinkite kelis lašus mėgstamo eterinio aliejaus ir padėkite jį tarp drabužių, rankšluosčių ar apatinių stalčiuje.

Pagausėjęs prakaitavimas arba hiperhidrozė – viena tų ligų, kurios sukelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Vis tik dažnas mano, kad pagausėjęs prakaitavimas nėra liga, todėl hiperhidroze sergantys žmonės kompleksuoja apie tai kalbėti, nedrįsta kreiptis į medikus. Apie tai, kas būdinga hiperhidrozei ir kokios priemonės gali padėti sumažinti pagausėjusį prakaitavimą, pasakoja „Perfectus clinica“ gydytoja dermatovenerologė Raimonda McGlone.

Įprastai kovoti su padidėjusiu prakaitavimu šiltuoju laikotarpiu lietuviai renkasi įvairius dezodorantus ar antiperspirantus. Tačiau vis labiau Lietuvoje tampa populiarus ir kitas būdas, galintis sumažinti prakaitavimą – botulino toksino injekcijos pažastyse. Bet ar šis būdas yra nekenksmingas mūsų sveikatai? Norint sumažinti itin didelį prakaitavimą – hiperhidrozę, žmonės vis dažniau renkasi botulino toksino injekcijas į pažastis.

Atėjus šiltajam sezonui vis dažniau susiduriama su padidėjusio prakaitavimo problema. Tampa nemalonu, kai drabužiuose ties pažastimis išryškėja prakaito dėmės, o gėdos jausmas užklumpa, kada atėjus į svečius ir nusiavus batus jaučiamas stiprus prakaito kvapas. Tai ne tik sugadina mums nuotaiką, bet ir sukelia psichologinių sutrikimų.

Prakaitas – problema, kuri kankina beveik kiekvieną. Dar mūsų promočiutės, norėdamos išvengti šios problemos, pažastis trynė actu arba geriamąja soda, sumaišyta su krakmolu. Kaip sumažinti prakaitą bei kokias priemones naudoti, jog būtų pasiektas norimas rezultatas? Gali išduoti apie diabetą Mūsų kūnas turi apie 3-4 mln. prakaito liaukų, kurios išskiria prakaitą. Prakaitas – tai natūrali organizmo būsena, kurios metu kūnas valosi, vėsinasi.

Hematidrozė - tai labai retas sutrikimas, nuo kurio kenčiantys žmonės prakaituoja krauju. Kai kurie mokslininkai aktyviai domisi šia keista liga, tačiau kiti netiki net ir jos egzistavimu. Kodėl taip yra? Naujas tyrimas parodė, kad prakaitavimą krauju gali sukelti ir depresija.

Ar galite apibūdinti jausmą, kuris apima perpildytame autobuse ar parduotuvėje užuodus nosį riečiantį prakaito kvapą? Kiekvienas iš mūsų turime savo specifinį kvapą. Tačiau nesiprausęs, prakaituotas žmogus skleidžia nemalonų kvapą, kuris tikrai nepadeda susirasti draugų bei atrodyti šauniai. Dar blogesnis įprotis – prakaito kvapo maskavimas įvairiomis kvėpinimosi priemonėmis. Stiprų ir nemalonų prakaito kvapą sukelia odos paviršiuje besidauginančios bakterijos.

Šiltuoju metų sezonu ypač išryškėja prakaitavimo problemos. Drėgnos dėmės ant drabužių bei nuolatinis gėdos jausmas persekioja su padidėjusiu prakaitavimu – hiperhidroze – susiduriančius asmenis. Kaip su tuo kovoti? Švedijos Upsalos universiteto profesorius Carl Swartling teigia, kad hiperhidroze serga apie 3 proc. žmonių visame pasaulyje. Remiantis epidermiologiniais duomenimis, Lietuvoje tokių asmenų yra daugiau nei 90 tūkst.

„Padidėjęs prakaitavimas yra ne tik fiziologinė liga, tačiau ir didelė psichologinė problema, sukelianti nuolatinį gėdos jausmą ir trukdanti žmonėms jausti gyvenimo pilnatvę“, – sako Švedijos Upsalos universiteto profesorius Carl Swartling, kuris ne vienerius metus vadovauja padidėjusio prakaitavimo – hiperhidrozės – tyrimams.

Beveik kas antras Lietuvos gyventojas susiduria su kasdieniu problematišku diskomfortu, kurį nulemia padidėjęs prakaitavimas pažastų srityse. Sudrėkusios pažastys dėl gausaus prakaitavimo ir yra vienas pagrindinių hiperhidrozės požymių. Su šia problema teigia susidūrę beveik 40 proc. lietuvių.  Problematišku, diskomfortą keliančiu prakaitavimu lietuvių dažniausiai laikomos kasdien sudrėkusios pažastys (50 proc.), stresinių situacijų metu sudrėkusios pažastys (15 proc.