pozicija

Austrijos pareigūnai  patvirtino, kad Lietuvos prokurorams praėjusį penktadienį buvo duotos mažiau nei keturios valandos sukonkretinti įtarimus Sausio 13-osios byloje įtariamam Michailui Golovatovui. Nors praktikoje kartais leidžiamas ir 40 dienų terminas, lietuviai duomenis pateikė nepraėjus nė penkioms valandoms, bet nespėjo, ir M. Golovatovas buvo paleistas, – rodo teisėsaugininkų pateikti duomenys.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, susitikusi su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusiu Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu, padėkojo svečiui už jo šalies išreikštą palaikymą dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą – įteiktą notą. „Dėkojame, kad išreiškėte aiškią poziciją dėl Austrijos veiksmų ir palaikymą Lietuvai. Tai mums yra labai svarbu, tai labai svarbu ir visos Europos Sąjungos ateičiai“, – sakė I. Degutienė.

Rinkimai Rusijoje nepasižymi novatoriškomis vizijomis, galinčiomis palenkti elektoratą, nes svarbiausia čia parodyti, kas yra bosas. Šiame kontekste dabar vykstanti rinkimų kampanija yra paini. Ir ne todėl, kad vis dar neaišku, ar prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasinaudos savo nedidele proga būti išrinktas antrą kadenciją. Daug kas priklauso nuo premjero Vladimiro Putino, kurį žmonės laiko tikruoju šalies vadovu, nors jam nepavyksta išspręsti biurokratijos problemos.

Premjeras jau yra aiškiai išdėstęs savo poziciją. Pasak jo, mūsų šalyje per nepriklausomybės metus dalis visuomenės narių tapo išlaikytiniais. „Per dvidešimt metų Lietuvoje atsirado per daug išlaikytinių mentaliteto: kai kas bando piktnaudžiauti ir nesąžiningai pasinaudoti valstybės parama – ar tai būtų nedarbo, ar socialinių išmokų atvejis“, – nuomonę dėstė premjeras Andrius Kubilius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriumi paskyrė Feliksą Dobrovolskį. Radiofiziko išsilavinimą Vilniaus universitete įgijęs F. Dobrovolskis Ryšių reguliavimo tarnyboje dirba daugiau negu 10 metų, o pastaruoju metu ėjo šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Prezidentės teigimu, svarbiausia užduotis naujam vadovui - užtikrinti konkurenciją telekomunikacijų rinkoje ir garantuoti vartotojui geriausias kainas ir kokybę.

1. Istorinės realijos. Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės, kurių protėviai Lietuvoje apsigyveno įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais dėl įvairių istorinių aplinkybių ir priežasčių. Lenkai, žydai, rusai, gudai, karaimai, totoriai,  latviai, vokiečiai bei kitų tautų mažesnės ar didesnės etninės grupės Lietuvoje gyveno ir sovietinės okupacijos metais, ir po nepriklausomybės atstatymo 1990 metais.

Antradienį posėdžiavusi Seimo Socialdemokratų frakcija nutarė prašyti Seimo valdybą peržiūrėti visų parlamento komitetų ir komisijų sudėtį. ,,Buvo iškeltas klausimas, kad kai kurių frakcijų atstovai, dalyvaujantys atskiruose komitetuose, nesilaiko kvotų. Ir mes norim kompleksiškai peržiūrėti šį klausimą: ne vien Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, bet ir kvotų atitikimą komitetuose pagal frakcijų dydžius“, – „Balsas.

Seimo narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, reikalaudamas atnaujinti Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos darbą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pakartojo šalies poziciją dėl Kurilų salų susitikime su Japonijos ministru pirmininku Naoto Kanu, teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Naotui Kanui išreiškus nusivylimą dėl (Medvedevo) vizito į Kunaširo salą, mes situaciją vertiname taip: prezidentas pats sprendžia, kuriame Rusijos regione lankytis, – pareiškė S. Lavrovas.

Ne kartą tvirtinau, kad dabartinės Vyriausybės veikla yra Lietuvos valstybės nelaimė. Deja, tokiam nemokšiškam valstybės valdymui atrišo rankas ir bedantė, nesolidi, tarpusavyje kovojanti Seimo opozicija. Taip teigiu matydamas bergždžias opozicijos pastangas, dažniausiai panašias į viešųjų ryšių spektaklius, norint tiesmukiškai priminti rinkėjams apie save, o kartu ir pažeminti tas politines jėgas, kurios galėtų padėti veikti opozicijai ir už Seimo sienų.

Rusijai nepriimtina Lietuvos parlamento, antradienį priėmusio progruzinišką rezoliuciją, pozicija. Tai trečiadienį Vilniuje žurnalistams pareiškė Rusijos vyriausybės pirmininko pirmasis pavaduotojas Viktoras Zubkovas, vadovaujantis savo šalies delegacijai Baltijos jūros valstybių Tarybos posėdyje. Anot V. Zubkovo, jį nustebino tas faktas, kad tokio pobūdžio dokumentas buvo priimtas prieš prasidedant Lietuvos rengiamam plačiai atstovaujamam tarptautiniam forumui.

Perskaitęs Kęstučio Girniaus straipsnį „Apkalta būtų klaida“, negalėjau susilaikyti nuo komentarų. Pastaruoju metu retai tenka išgristi blaivią ir nešališką nuomonę, ypatingai, kai kalbama apie tokį subtilų ir išpūstą dalyką, kaip apkalta Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui. Vos tik prasidėjus skandalui dėl šių dviejų Seimo narių elgesio, buvau parašęs pranešimą, kuriame išsakiau savo nuomonę dėl šios istorijos, tačiau, nenorėdamas būti nepopuliarus, anuomet jo neišplatinau.

Lietuva nepritaria atominės elektrinės (AE) statyboms maždaug 50 km nuo Vilniaus esančioje Astravo aikštelėje. Apie tai rašoma Aplinkos ministerijos parengtoje pozicijoje. Dokumente, kurį ketinama perduoti Baltarusijai, nurodoma, kad planuojamos AE poveikio aplinkai vertinimas (PAV) nėra pakankamai išsamus, prašoma pakartotinio projekto pristatymo Lietuvoje. Tačiau Baltarusija, statydama naują atominę jėgainę, neprivalo atsižvelgti į Lietuvos nuomonę.

Principinės nuostatos, jog alkoholizmo skatinti negalima, besilaikanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė neskuba sakyti "ne" tik ketvirtadienį priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios numato leidimą prekiauti alumi ir sidru kioskuose.

Kas  gali laiduoti, kad svarbiausi sprendimai buvo pasiekti darbo grupės derybose, o ne slaptuose Gedimino Kirkilo ir Žilvino Marcinkevičiaus susitikimuose?Belgų siurrealistas René Magritte‘as nutapė pypkę lyg iš tabako krautuvės reklamos, o po ja užrašė: „Tai ne pypkė“. Iš tikrųjų jis buvo teisus ir sukūrė paradoksą: pypkės atvaizdas nėra pypkė.

Valdančiajai koalicijai ėmus ieškoti naujų sąjungininkų, G. Kirkilas pareiškė nesąs patenkintas, jog paramą mažumos Vyriausybei nutraukusių konservatorių rankose liko postų, skelbia lrt.lt. Anot Premjero, Seimo komitetuose tebedirbantys konservatoriai dažnai iškraipo Vyriausybės siūlymus. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga atkerta, kad šiuo metu per daug postų priklauso būtent socialdemokratams.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas įsitikinęs, jog visuomenė privalo ištiesti pagalbos ranką tiems žmonėms, kurie nesugeba pasirūpinti savimi. Tai jis išsakė vakar kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.Seimo pirmininkas įsitikinęs, jog šiluminiuose mazguose, laiptinėse gyvenantiems žmonėms turi būti sudarytos sąlygos grįžti į visuomenę.

Premjero Algirdo Brazausko teigimu, nepatvirtinęs šių metų biudžeto perskirstymo projekto, Seimas išreikštų nepasitikėjimą Vyriausybe."Aš labai nenorėčiau ir savęs, ir kitų gąsdinti, bet, žinoma, taip būtų išreikštas nepasitikėjimas Vyriausybe", - "Žinių radijo" laidoje "Pozicija" tvirtino A. Brazauskas. Pasak jo, nepatvirtinus biudžeto perskirstymo, Vyriausybė neapgintų savo programos. "O biudžetas, sakyčiau, yra programos dalis, metinė programa", - tvirtino Vyriausybės vadovas.