ponzi

Karolis Birgilas Tai – brangiausius nusikaltimus darantys žmonės. Jie veikia beveik nepastebimai, be pavojaus. „Baltųjų apykaklių“ savininkai XIX amžiuje pradėjo darbuotis kitaip ir nuolat bent vienu žingsniu lenkia teisėsaugą. Kriminologijoje „baltųjų apykaklių“ nusikaltimo terminas atsirado dar 1939 metais, juo buvo apibūdinama neteisėta ir nesmurtinė veikla, kurią atlieka aukšto visuomenės sluoksnio piliečiai. Apibūdinimas tiek praeities, tiek šiandienos požiūriu yra per siauras.

Šią savaitę finansų pasaulyje netyla kalbos apie Johną Paulsoną, rizikos draudimų fondo valdytoją, kuris žinomas tuo, kad sugebėjo uždirbti milijardus iš nekilnojamojo turto rinkos burbulo sprogimo. Jis „Bank of America“ prašymu turėjo pasiaiškinti investuotojams dėl prastų savo fondo rezultatų. Praėjusią savaitę „Citigroup“ nutraukė 410 mln. dolerių (1,13 trln. litų) kontraktą su J. Paulsonu ir tai sukėlė nerimą, kad šį fondą gali ištikti bankrotas.

Koks skirtumas tarp šiandienos pasaulio finansų sistemos ir Ponzi schemos? Šį klausimą Sergėjus Mavrodis, finansinės klastotės piramidės MMM kūrėjas klausia savo aukų. Baisiausa, teigia „Bloomberg“ žurnalistas Leonidas Bershidskis, kad S. Mavrodžio žodžiuose yra tiesos. 1994 metais matematikas Sergėjus Mavrodis suorganizavo Ponzi schemą, pavadintą MMM. Jis siūlė 100 proc. kasmėnesinę grąžą ir agresyviai reklamavosi per nacionalinę televiziją. Tuomet jis pritraukė per 10 mln. Indėlininkų.

2008 metų gruodžio mėnesį visas pasaulis sužinojo apie Bernardą Madoffą. Jis prisipažino vykdęs didžiausią sukčiavimo schemą pasaulio istorijoje. Prieš pakliūnant į kalėjimą B. Madoffui patikdavo bendrauti akis į akį. Tačiau 150 metų laisvės atėmimo bausmės sulaukusį B. Madoffą apleido žmona, jo vienas sūnus nusižudė, o kitas prisiekė niekada kalėjime nelankyti savo tėvo.