pinigai

Nuo gegužės 1 d. prasidėjo ne vienas pokytis, apie kurį svarbu žinoti. Tai tvarka dėl žvejybos, pajamų deklaravimo ir kitų aktualijų. Dėl to pasidalijome tuo, ko nevalia pamiršti. Pagrindiniai pokyčiai Kas mūsų laukia nuo gegužės mėnesio, visi pakeitimai ir naujienos vienoje vietoje: Nuo balandžio 30 d., reikės paleisti pagautus ne tik mažesnius nei 50 cm, bet ir didesnius nei 65 cm sterkus. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnius kaip 45 cm sterkus.

Artėjant kelionių sezonui, didžiausias galvos skausmas – kaip nuveikti kuo daugiau išleidžiant kuo mažiau pinigų. Dėl to yra labai svarbu žinoti, kokiu būdu yra geriausia atsiskaitinėti lankomose šalyse. Ten, kuriose nėra euro, pasirinkimai dažniausiai yra trys: arba pasikeisti pinigus į vietinės valiutos grynuosius, arba atsiskaityti kortele eurais, arba atsiskaitant kortele pasirinkti mokėti vietine valiuta.

Iš uostamiesčio gyventojo sukčiai išviliojo beveik 10 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Antradienį į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1968 metais gimęs vyras. Jis tvirtino, kad iš jo išviliota 9790 eurų. Pinigus vyras prarado neva investuodamas į kriptovaliutas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys be visi didieji bankai. Kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.  Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta praėjusį penktadienį LRT televizijai sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.

Jau ne vienerius metus valstybė teikia paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tiesa, Kėdainiuose praėjusiais metais tokių asmenų ar šeimų neatsirado daug, o ir iš pateiktų prašymų ne visi buvo patenkinti. Prašančių paramos ir norinčių įsigyti būstą Kėdainių rajone jau yra ir šiais metais.

Apsipirkinėjimas internetu, ypač iš asmenų socialiniuose tinkluose, neretai apkarsta, nes pirkėjai lieka apgauti, o pardavėjai pradingsta. Vis tik kiek neįprasta, kai tokiomis aferomis užsiiminėja dešimtis tūkstančių sekėjų turinti parduotuvė. Šimtai be prekių ir be pinigų likusių klientų, grasinimais besišvaistanti parduotuvės savininkė, klastočių pardavinėjimas, galimai slepiami mokesčiai ir kitos apgavystės vyksta atvirai, tačiau ir toliau sėkmingai.

Buvusio JAV rinktinės gimnastikos gydytojo Larry Nassaro aukoms JAV teisingumo departamentas išmokės 138,7 mln. JAV dolerių kompensaciją. Prieš kurį laiką dalis L.Nassaro aukų kreipėsi į teismą, teigdamos, kad FTB per daug atsainiai žiūrėjo į medikui mestus kaltinimus. Dar 2018 m. daugiau 500 gimnasčių, prie kurių seksualiai priekabiavo L.Nassaras, prisiteisė 380 mln. JAV dolerių iš JAV gimnastikos federacijos, JAV olimpinio ir paralimpinio komitetų bei kai kurių kitų susijusių organizacijų.

Parlamentarams nusprendus, kad nuo kitų metų gegužės 1 ir 2 centų monetų bus atsisakyta, gyventojai ėmė nuogąstauti, ar prekės dėl apvalinimo nebrangs. Ekspertas patarė, kaip reikia apsipirkinėti, kad krepšelio suma apvalintųsi pirkėjo naudai.   Daugybę monetų išmėto  Seimas nutarė – nuo kitų metų gegužės nebeliks 1 ir 2 centų monetų. Atsiskaitant grynaisiais, galutinė pirkinių krepšelio kaina bus apvalinama.

Nors pavasaris šykšti šilumos, žmonės, uždirbantys rinkdami vynuogines sraiges, trina rankas – po žiemos miego ėmė busti pirmieji moliuskai, tad duris atvėrė ir sraigių supirkimo punktai. Šiemet už kilogramą moliuskų moka rinkėjams nuo 60 iki 90 centų už kilogramą. O štai surinkti ir perdirbti moliuskai daugiausiai keliauja į Prancūziją ar Japoniją, ant lietuvių stalo puikuojasi retai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, kurių pernykštis pelnas gali siekti apie milijardą eurų – nauja kritikos lavina.  Ir gyventojai, ir kai kurie politikai reikalauja, kad pelnus per metus besidvigubinantys bankai pasistengtų dėl klientų – stabdytų skyrių uždarinėjimą ir įkainių kėlimą. Tačiau bankų atstovai tokius reikalavimus atmeta, o Lietuvos banko vadovas pripažįsta, kad bankų veiksmus galėtų apriboti tik didesnė konkurencija ir ragina gyventojus keisti netinkantį banką.

Trokštate sužinoti, kas jūsų laukia šią savaitę? Laidoje „Tavo horoskopai su Nagliu Šulija“ astrologas atskleidė, ką kiekvienam Zodiako ženklui šią savaitę žada žvaigždės. Saulė vis dar juda energingu ir veikliu Avino ženklu kartu ir mus skatina veikti nieko nelaukiant. Tačiau penktadienį Saulė pereis iš Avino į Jaučio ženklą ir pasidarys svarbu ne tai kokie šaunūs esame, o kokios naudos galima gauti.

Klaipėdietei Sandrai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš banko sąskaitos dingo 105 eurai. Moteris pasidomėjusi sužinojo, kad juos, be jokio įspėjimo ar pranešimo nuskaičiavo „Sodra“, nors klaipėdietė jiems skoloje nebuvo – visas reikiamas sumas jau buvo sumokėjusi. Dėl šio įvykio Sandra iš karto kreipėsi į „Sodros“ konsultantus, tačiau jie tik gūžčioja pečiais ir negali pasakyti, už ką tiksliai pinigai buvo nuskaičiuoti.

Sukčiai iš įmonės Vilniuje apgaulės būdu išviliojo beveik 305 tūkst. eurų. Policijos departamento teigimu, nusikaltimas įvykdytas laikotarpyje nuo kovo 21 iki kovo 28 dienos, Metalo gatvėje įsikūrusios įmonės finansininkei į elektroninį paštą atsiuntus suklastotą nurodymą.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Antradienį Seime planuojama svarstyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kuriomis numatomas pinigų plovimo prevencijos stiprinimas. Priėmus įstatymą, būtų įtraukiama daugiau subjektų, kurie taptų atsakingais dėl griežtesnio pinigų plovimo prevencijos procedūrų laikymosi. Tai galiotų nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), mokesčių konsultantams, apskaitos paslaugų teikėjams.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per pandemiją ribojimų suvaržyti Lietuvos gyventojai papildomai sutaupė daugiau nei 6 milijardus eurų – už šiuos pinigus būtų galima pastatyti 39 sostinės nacionalinius stadionus. O jei pinigus išdalintume visiems šalies gyventojams, kiekvienas gautų daugiau nei du tūkstančius eurų.

Vienas amerikietis per naktį tapo pasakiškai turtingas. Loterijoje „Mega Millions“ laimingasis išlošė penktą pagal dydį loterijos prizą šalies istorijoje – daugiau nei milijardą dolerių. Tikimybė tokį prizą laimėti – viena iš daugiau nei 300 milijonų. Norėdami „Mega Millions“ loterijoje laimėti pasakiškos vertės aukso puodą, kuriame 1 milijardas 100 milijonų dolerių, amerikiečiai bilietus tiesiog šluote šluoja. „Padaryk mane milijoniere, Dieve.

Dėl vykstančio plataus masto karo Ukrainoje bei ekonominių sąlygų mūsų šalyje, užsienio verslininkai baiminasi investuoti Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Dar pernai Briuselio leidinys „Politico“ išleido tekstą – pavojingiausia vieta žemėje. O ta vieta – Lietuvos-Lenkijos pasienis, vadinamasis Suvalkų koridorius.

Nedraugiškos skyrybos gali gerokai paploninti sutuoktinių pinigines. Skyrybų advokatas paaiškina, kaip sutaupyti nervų, sveikatos ir skyryboms neišleisti daugiau, negu turima turto. Išskiria, kokie ginčai dažniausiai kainuoja visą sukauptą turtą.

Dalis gyventojų net ir užauginę vaikus, toliau juos remia finansiškai. Taip pat padėti tenka ir vyresniems tėvams. Tad dalis 40–60 amžiaus gyventojų turi finansiškai išlaikyti tris kartas – save, vaikus ir tėvus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad didžioji dalis, 40–60 m. amžiaus gyventojų finansiškai remia savo vaikus arba savo tėvus. Ketvirtadalis žmonių turi remti ir suaugusius vaikus, ir tėvus.

Darbdavių, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pirmadienį susitinka aptarti, iš kokių šaltinių reikėtų didinti finansavimą krašto apsaugai.  Darbdavių atstovai BNS praėjusią savaitę teigė, kad palaikytų siūlymą didinti pelno bei pridėtinės vertės mokesčius (PVM). Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai BNS sakė manantys, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų.

Sukčiai iš kaunietės išvilioto daugiau nei 47 tūkst. eurų. Kaip sekmadienį pranešė Policijos departamentas, 1969 metais gimusi moteris pinigų neteko nuo pernai gruodžio pabaigos iki šių metų sausio vidurio. Ji norėjo pasiimti paskolą. Dėl šio įvykio moteris kreipėsi į Kauno pareigūnus.

Banke arba kredito unijoje indėlį pasidėję turi du iš penkių šalies gyventojų, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. „Prieš keletą metų indėliai išgyveno ne patį geriausią laikotarpį, kuomet jų palūkanos buvo itin žemos.

Pasitaiko atvejų, kuomet užsiregistravus pas trenerį, kirpėją ar tatuiruočių meistrą vizitas tiesiog užsimiršta arba dėl kitų priežasčių nepavyksta atvykti sutartu laiku. Tačiau net ir negavus paslaugos gali būti reikalaujama už ją susimokėti. Tik kyla klausimas – ar privaloma? Skaitytoja Saulė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad buvo užsiregistravusi asmeninei treniruotei su trenere ir į ją nenuėjo, nes pamiršo.

Anglė Joanne Jobson  ateinančius 30 metų  kiekvieną mėnesį  gaus po 10 000 svarų sterlingų. Moteris gyveno su mama ir taupė būstui, o dabar, laimėjusi loterijoje, ieško savo svajonių namų. Slaugos darbuotoja, sužinojusi, kad laimėjo 3,6 milijonų svarų sterlingų, neskubėjo atsisakyti darbo naktinėje pamainoje. 51 metų Joanne Jobson  Nacionalinėje loterijoje ištraukė laimingą bilietą, todėl ateinančius 30 metų kas mėnesį gaus po 10 000 svarų sterlingų.

Sukčiai iš klaipėdiečio per internetinę investavimo platformą išviliojo 10,9 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. Trečiadienį į uostamiesčio pareigūnus kreipėsi 1984 metais gimęs vyras ir nurodė, minėta pinigų suma iš jo apgaulės būdu išviliota nuo vasario 18 iki kovo 13 dienos.

Kas penkioliktas iš jūsų serga reta liga, o kai kurie apie tai net nežino. Tokią statistiką įvardija gydytojai, kuriuos galima vadinti tikrais detektyvais. Pirmiausia jie turi įtarti, kokia reta liga žmogus gali sirgti, paskui tyrimais surinkti įrodymus, kad būtent ja. O tada, jei tik yra gydymas, gauti kompensavimą iš Ligonių kasų. Beje, gydyti retas ligas brangu, kartais vaistai metams žmogui kainuoja ir du šimtus tūkstančių eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Patrulių ekipažas sustabdė vėlyvu metu nuošalia gatvele riedėjusį „Mercedes“. Jiems kilo įtarimų dėl galimai turimų narkotinių medžiagų, tačiau automobilyje jie rado visai ką kito. Susitikimą įamžino laidos „Farai“ operatorius. Bendraujant su vairuotoja salone buvo jaučiamas labai stiprus specifinis marihuanos kvapas, bet ir vairuotoja, ir keleiviai kategoriškai neigė turintys draudžiamų medžiagų. „Nežinau, nieko neturime. Galite ieškoti, nieko neturime“, – tikino vyras.

Politikams diskutuojant, ar visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, lošimų verslo atstovai įspėja, kad uždraudus reklamą ir sporto rėmimą nutrūktų ir nekomercinė lošimų organizatorių parama, o sporto atstovai sako, kad tokiu atveju politikai turėtų rasti kitus sporto finansavimo būdus.

Šalies gyventojų finansinės sveikatos indeksas per metus augo 5 balais ir šiemet siekia 56 balus iš 100, teigia indeksą skaičiuojantis bankas „Swedbank“, remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa. Apklausos duomenimis, 30 proc. Lietuvos gyventojų finansinė sveikata – stabili, jų dalis per metus padidėjo 2 proc. punktais, 16 proc. gyventojų finansinė sveikata yra stipri, jų dalis augo 4 punktais.

Sąskaitos faktūros prašymas parduotuvėse iš pradžių gali pasirodyti nekaltas, tačiau šis dokumentas kartais yra naudojamas sukčiavimo tikslais, kai iš to neteisėtai pasipelno darbuotojas, įmonė ar jos savininkas. Į tv3.lt portalą kreipęsis skaitytojas Deividas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad vienas jo giminaitis nuolat visų prašo, jog pirkdami didesnius pirkinius, pvz., kompiuterį ar telefoną, prie kasos prašytų sąskaitos faktūros „ant“ jo įmonės.

Vengimas duoti apsipirkimo kvitų ir reikalavimas mokėti tik grynaisiais pinigais daugeliui iškart asocijuojasi su sukčiavimu. Taip pasirodė ir vienam klaipėdiečiui. Jis piktinosi, kad didžioji dalis parduotuvių viename prekybos ir pramogų centre neva slepia mokesčius, o atsakingos institucijos nieko nesiima. Vis tik pašnekovai atkreipė dėmesį, kad prašymas mokėti tik grynaisiais nėra nusikaltimas. O kasos kvitus duoti privalo ne visi.

Patiklūs žmonės verslininkui patikėjo statybų darbus, o liko apgauti. Vyras pasisavino tūkstančius ir atšovė, kad tai jis buvo apgautas.  Buvęs žentas Linas Raimondai pasiūlė suremontuoti vonios kambarį. Vietoje to, kad naudotųsi vonios kambariu, moteris jau ruošiasi minti teismų slenksčius.  Raimonda meistrui sumokėjo 200 eurų, jis nuėmė vonios kambario plyteles ir pasiūlė nupirkti dušo kabiną, moteris sumokėjo dar 270 eurų.

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet ūkininkai nusprendžia deginti žolę, taip manydami, kad galės ne tik atsikratyti nereikalinga žole, bet ir petręšti dirvą. Specialistai atsako, kad tai – klaidingas požiūris.  Už žolės deginimo slypi daug pavojų aplinkai ir gresia baudos.  Nualina dirvą Savo „Facebook“ paskyroje Aplinkos apsaugos departamentas paskelbė įrašą, kuriame atsako, ar deginama žolė patęšia dirvą. „Ar tiesa, kad deginama žolė patręšia dirvą? NETIESA.

Lietuvoje vidutinė alga į rankas viršija 1300 eurų, skelbia naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Per 2023-iuosius šalies gyventojų atlyginimai vidutiniškai ūgtelėjo dešimtadaliu: į rankas žmonės gauna 120 eurų daugiau. Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet algos augs kukliau nei pernai.  Algas kelia kasmet Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas pasakoja, kad čia plušantiems darbuotojams atlyginimus kelia kasmet.

Kaip jaustumėtės, jei pernai vasarą būtumėte apsipirkę parduotuvėje, bet pinigus nuskaičiuotų tik dabar? Tą patyrė dalis Vilniaus rajono gyventojų, tačiau ne visi buvo apie tai informuoti. Remiantis gyventojais ir vienu iš bankų, 4 mėnesius parduotuvėje buvo sutrikęs kortelių skaitytuvas – vieniems pinigų esą nuskaitė per daug, kitiems – per mažai, o kai kam ir išvis nenuskaitė. Tad dalis pirkėjų nesąmoningai liko nesusimokėję.

Kipras per paskutinis tris praėjusių metų mėnesius sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,2 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Patikslintas įvertis – 0,1 procentinio punkto kuklesnis už praėjusio mėnesio viduryje skelbtą išankstinį. Tai buvo 12-as iš eilės augimo metų ketvirtis, nors ir vieno lėčiausių per šį laikotarpį.

Italija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,9 proc. didesnį nei 2022-aisiais bendrąjį vidaus produktą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (ISTAT). Pernai Italijos ekonomika, slėgiama aukštos infliacijos bei beprecedenčio palūkanų normų euro zonoje didinimo, augo kukliausiai nuo 2019-ųjų, gerokai lėčiau nei 2022-aisiais, kai augimas siekė 4 procentus. Kita vertus, negalutinis praėjusių metų rezultatas pranoko Italijos centrinio banko lūkesčius (0,7 proc.

Nacionalinės statistikos agentūros IBGE penktadienį paskelbtais duomenimis, ketvirtuoju ketvirčiu nė kiek nepaaugusi Brazilijos ekonomika 2023 m. išsiplėtė 2,9 proc. Atnaujintais duomenimis, didžiausios Lotynų Amerikos ekonomikos bendrasis vidaus produktas augo kiek lėčiau nei 2022 m., kai fiksuotas 3,0 proc. jo augimo rodiklis. Augimą praėjusiais metais pagrinde skatino žemės ūkio sektorius, kuris išaugo 15,1 proc., pramonės sektorius (1,6 proc.) bei paslaugų sektorius (2,4 proc.

Gavus pakvietimą į įvairias asmenines šventes dažnai sukirba klausimas – ką gi dovanoti? Paskutiniu metu žmonės mieliau renkasi didesnes ir įsimintinas šventes, kuriose dalyvauja didelis artimųjų ir draugų būrys: nuomojama sodyba, užsakomas maistas, kai kada netgi samdomi ir šventės koordinatoriai bei dekoratoriai. Visgi tai nemažai kainuoja, todėl artimieji, suprasdami finansinę naštą, kartais renkasi dovanoti pinigus.

Šveicarijos ekonomika 2023-aisiais, palyginti su 2022 metais, palyginamosiomis kainomis paaugo 0,8 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,3 proc. solidesnis nei ankstesnių trijų mėnesių. Ekonomikos metinis augimas spalį-gruodį siekė 0,6 procento.

Estijos prokurorai nutraukė „Swedbank“ baudžiamąją bylą dėl įtarimo įsitraukus į pinigų plovimo schemas, nes nepavyko surinkti pakankamai informacijos nusikaltimui įrodyti, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba. Pranešime primenama, jog šią baudžiamąją bylą centrinė kriminalinė policija pradėjo remdamasi Finansų inspekcijos pateikta informacija.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje šimtai tūkstančių lietuvių laukia ne tik atlyginimų, bet ir išmokų ar pensijų. Jiems svarbu žinoti, kada tikėtis pinigų, nes tai parodys, kiek ir kada jie gali išleisti, o kada dar teks palaukti ir pataupyti. „Sodra“ kaip tik skelbia, kada kovo mėnesį mokės išmokas ir nuo Naujųjų metų padidėjusias pensijas. „Sodros“ pensijos kovo mėnesį Šiuo metu senatvės pensijas gauna 622,6 tūkst. asmenų.

Euro zonos bendras ekonominių nuotaikų indeksas vasarį nukrito iki 95,4 proc. nuo 96,1 punkto sausį, rodo Europos Komisijos trečiadienį paskelbti duomenys. Gamintojų pasitikėjimo indeksas per mėnesį sumenko nuo minus 9,3 punkto iki minus 9,5 punkto, paslaugų teikėjų – nuo 8,4 iki 6,0 punkto, statytojų – nuo minus 4,6 punkto iki minus 5,4 punkto, mažmenininkų – nuo minus 5,6 punkto iki minus 6,7 punkto.

Valstybei paskyrus po 77,6 tūkst. eurų ir Konstantinopoliui, ir Maskvai pavaldiems stačiatikiams, tik sausį registruota Visuotinio patriarchato egzarchato (Konstantinopolio stačiatikių) bendruomenė dėl lėšų panaudojimo ketina spręsti visuotiniame susirinkime. Šių metų pradžioje įsteigta dar viena ortodoksų (stačiatikių) religinė bendrija – Visuotinio patriarchato Egzarchatas Lietuvoje.

Lietuviško kapitalo „Urbo“ bankas (buvęs Medicinos bankas) pernai, preliminariais duomenimis, uždirbo 8,2 mln. eurų grynojo pelno – beveik 1,6 karto daugiau, palyginti su 2022 metais (5,2 mln. eurų). Banko administracijos vadovo Mariaus Arlausko teigimu, pernai pavyko išnaudoti finansų rinkos augimą, nes ir pakilus palūkanoms klientai išliko aktyvūs. „Pelno augimą 2023 metais lėmė grynųjų palūkanų pajamų, komisinių pajamų ir paskolų portfelio augimas.

Antradienį Klaipėdos policijai moteris pranešė pasigedusi beveik 5 tūkst. eurų, kai suvedė duomenis pasinaudojusi apgaulinga nuoroda. 1958 metais gimusi moteris policijai nurodė, kad vasario 27 dieną, apie 14.50 val., el. paštu gavo neva iš banko siųstą laišką, kuriame buvo nurodyta atnaujinti savo informaciją. Paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, pareiškėja pastebėjo, jog iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu per kelis kartus buvo pasisavinti apie 4902 eurai.