pietų osetijoje

Gruzija trečiadienį mini savo karo su Rusija, per kurį Maskva galutinai perėmė separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų kontrolę, 10-ąsias metines. Ant Gruzijos valstybinių pastatų vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, šaliai gedint trumpo, bet kruvino karo aukų. Trečiadienio rytą prezidentas Georgijus Margvelašvilis padėjo vainiką per konfliktą žuvusių Gruzijos karių memorialinėse kapinėse.

Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis sako, kad gruzinams būtų priimtiniau, jei lietuviai jų šalį vadintų Georgija arba Sakartvelo, nes dabartinis pavadinimas atspindi rusišką valstybės pavadinimo versiją. „Manau, kad pavadinimo pakeitimas į europietišką Georgiją ar gruzinišką Sakartvelo geriau apibūdintų mūsų santykius, nes mes bendraujame vieni su kitais tiesiogiai, o ne per Rusijos vektorių“, – interviu Lietuvos žurnalistams Tbilisyje sakė prezidentas.

Be dabartinio įvykių scenarijaus, Ukraina turi dar penkis galimus savo ateities variantus, rašo istorikas ir politologas Andreas Umlandas leidiniui „nv.ua“. Galų gale, svarbiausiu iššūkiu Kijevui artimiausiais metais išlieka aštrus Ukrainos nacionalinio saugumo klausimas dėl Rusijos hibridinio karo grėsmės. Šie šeši variantai gali būti svarstomi ne būtinai pagal šių laikų realijas.

Europos saugumo tema per pastaruosius metus įgavo naują skambesį ir, galima sakyti, naują aktualumą. Didžiausias klausimas keliamas dėl to, ar jau reikėtų kalbėti apie daugiau nei pusę amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos galiojusių principų pabaigą. Šis klausimas pirmiausia keliamas dėl įžūlių Rusijos veiksmų. Maskva akivaizdžiai ignoruoja tarptautinės teisės normas ir laužo sienų, susidariusių po Antrojo pasaulinio karo, neliečiamumo principą.

Pietų Osetijoje 2017 metais vyksta referendumas dėl nepripažintos respublikos prisijungimo į Rusijos Federaciją, teigiama marionetinės valdžios bendrame pranešime.

Moldovos socialistų partijos deputatai, kurių lyderis su delegacijos vos prieš savaitę lankėsi Maskvoje, užblokavo prie įvažiavimo į šalį JAV karinės technikos koloną, kuri vėliau dalyvaus kariniuose mokymuose „Dragon Pioneer 2016“. Apie „akciją“ Moldovos pasienyje savo „Facebook“ paskyroje pranešė pats partijos lyderis Igoris Dodonas.

 Gruzija pasveikino Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBS) pradėtą tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, padarytų per 2008 metų karą su Rusija dėl Maskvos palaikomo separatistinio Pietų Osetijos regiono. Vienintelio pasaulyje nuolatinio karo nusikaltimų teismo teisėjai trečiadienį davė leidimą prokurorams pradėti tyrimą dėl įtariamų kruvino penkių dienų konflikto nusikaltimų.

Dabartinė valdžia, sudėjusi ekonominio pakilimo pagrindus keliems dešimtmečiams, turėjo ir laiko ir resursų, kad paverstų Rusiją, jeigu ne dar viena Kinija, tai bent jau naujais Emyratais. Tačiau kas atsitiko iš tiesų? Klausia ir atsako Rusijos postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

Ar Rusija atsisakė planų susigrąžinti Baltijos šalis į savo glėbį? Kaip Rusijos žmonės ir valdžios elitas vertina Lietuvą? Šias ir kitas lietuviams mažai žinomas tiesas tv3.lt skaitytojams atskleidžia Ukrainos aneksijos planus kūrusio instituto buvęs darbuotojas, politologas Aleksandras Sytinas. Išskirti Lietuvą kaip atskirą Rusijos išorinės politikos kryptį yra ganėtinai sudėtinga. Tai susiję su keliais faktoriais.

HTarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje paprašė Rusijos pasidalinti karo nusikaltimų Pietų Osetijoje 2008-aisiais medžiaga. Apie tai pranešė Rusijos Tyrimų komiteto (TK) vadovas Aleksandras Bastyrkinas, rašoma rbc.ru. Jis pažymėjo, kad anksčiau šia byla, kurią sudaro daugiau nei 500 tomų, ir kurią tiria TK, nebuvo sukėlusi nė vienos tarptautinės instancijos susidomėjimo. „Faktiškai šiomis dienomis Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje kažkodėl susidomėjo šia byla“, – pareiškė A. Bastyrkinas.

Ukrainos ir pabėgėlių krizės bei ekstremalaus islamo terorizmo, klimato kaitos, kibernetinio saugumo ir kitų iššūkių kontekste Europos Sąjunga (ES) siekia labiau strateginės bendros užsienio ir saugumo politikos, taip pat – Europos kaimynystės politikos.

Iš Maskvos valdoma sistema Donbase bus tokia pati nesavarankiška, korumpuota ir nusikalstama, kaip ir jos prototipai Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Padniestrėje, feisbuke rašo „censor.net.ua“ vyr. redaktorius Jurijus Butusovas. Savaitgalį „DLR“ įvykdytas banditų perversmas. Tai tas atvejis, kai geriausia yra pateikti nuorodą į priešininko tinklalapį – rusų tinklaraštininką, aršų Rusijos terorizmo gerbėją.

Praėjusį savaitgalį, kol Europos lyderiai savo dėmesį skyrė išeities iš Graikijos krizės paieškoms, Rusijos kariuomenė savavališkai atitraukė keliais šimtais metrų savo pačių nustatytus riboženklius į Gruzijos teritoriją. Tokiu būdu buvo faktiškai užgrobtas „BP“ priklausantis naftotiekis, praneša „The Guardian“. Oficialusis Tbilisis netrukus pareiškė protestą, apkaltino Maskvą pažeidus tarptautinę teisę.

Gegužės 9 d. paradas Maskvoje suteikė puikią progą įvertinti Rusijos santykius su buvusiomis SSRS respublikomis, praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pradėkime nuo tų, kurie nusprendė ignoruoti V. Putino surengtą šventę. Tai, kad Raudonojoje aikštėje nebuvo Baltijos valstybių lyderių (o Lietuva net diplomato neatsiuntė), savaime suprantama. Jos vertina Didžiojo Tėvynės karo pabaigą kaip naujos savo okupacijos pradžią.

. Rusijos kariškiai ketvirtadienį pradėjo didelio masto pratybas, kuriose įvairiuose karo žaidimuose dalyvaus tūkstančiai karių visoje šalyje, taip pat ir Kryme bei pietiniame regione prie Ukrainos. Daugiau kaip 8 tūkstančiai karių pradėjo pratybas, kurios vyks iki balandžio pradžios Rusijoje – taip pat ir pietuose bei Kryme, Armėnijoje ir nuo Gruzijos atplėštose srityse – Pietų Osetijoje bei Abchazijoje, nurodė Rusijos gynybos ministerija.

 Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad ginkluotosios pajėgos pradėjo dideles karines pratybas šalies pietuose ir Gruzijos separatistinėse teritorijose.

Rusija akivaizdžiai rodo pasauliui, kad siekia išlaikyti savo įtaką posovietinėse zonose, ypač ten, kur rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą arba netoli to. Kol visų akys krypsta į kovas Ukrainoje, kaimyninėje Moldovoje kunkuliuoja kitas prorusiškas katilas. Padniestrės konfliktas – vienas iš užsitęsusių interesų susikirtimo taškų posovietinių respublikų teritorijose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją situacijos Rytų Europoje destabilizavimu. „Mūsų rytiniai kaimynai Moldavija, Gruzija ir Ukraine priėmė savarankišką sprendimą pasirašyti asociacijos ES sutartį. Ir būtent šioms šalims Rusija sudaro sunkumų,“ – pareiškė A. Merkel leidiniui „Die Welt am Sonntag“, primindama „užšaldytus konfliktus“ Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o taip pat Krymo aneksiją ir mūšius Rytų Ukrainoje.

Rusijos agresija prieš Ukrainą, be kita ko, pagimdė ne vieną mitą. Vienas iš jų – bene labiausiai rėžiantis ausį ir verčiantis kraipyti galvą iš nuostabos bei gūžčioti pečiais – yra mitas, kad Kremlius išrado niekur ligi tol neregėtą ir netikėtą kariavimo būdą. Tiek Lietuvos, tiek Vakarų viešojoje erdvėje vadinamasis hibridinis karas, kai kariaujama neigiant, kad kariaujama, rodomas kaip supernaujas know how.

 Rusija turėtų būti viena iš labiausiai suinteresuotų valstybių kovoje su džihadistais, kurią šiuo metu vykdo JAV vadovaujamas aljansas. Vienos iš „Islamo valstybių“ karo lauko vadas Tarchanas Batirašvilis, žinomas kaip Omaras-Čečėnas, prigrasino pulti Rusijos pietinius regionus, praneša „Bloomberg“. Anot naujienų agentūros, savo ketinimus jis atskleidė kalbėdamas telefonu su savo tėvu. „Jis pasakė: „Nesijaudink, tėve.

Tarp analogijų, kurios dažnai laikomos „nepatogiomis“, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino palyginimas su nacistinės Vokietijos lyderiu Adolfu Hitleriu. Vieniems ši analogija atrodo itin vykusi.

„Nesileiskite apkvailinami ar nuginkluojami popierinių susitarimų, bet pasistenkite sukurti veiksmingą gynybą ir atgrasyti užsienio agresorius, kad ir kokie būtų agresijos pavidalai.“ Taip, vertindamas 1994-ųjų Budapešto memorandumą, turėjusį garantuoti Ukrainos saugumą, portalui LRT.lt sako Europos politikos analizės centro Vašingtone ekspertas Januszas Bugajskis.

Ukrainos vyriausybės pajėgoms liepos pradžioje įgijus persvarą konfliktą su prorusiškais separatistais, Rusijos pilietybę turintis sukilėlių lyderis Aleksandras Borodajus išvyko į Maskvą politinių konsultacijų.

Daugeliui ekspertų ir politologų buvo gana netikėtas atviras Rusijos ir Ukrainos konfliktas, pastarosiomis dienomis pereinantis į atvirą karą. Tačiau tuo tikrai negalėtume apkaltinti „The Washington Times“ apžvalgininko kanadiečio Jeffrey Kuhnerio. Jis dar 2008-aisiais „nuspėjo“ Rusijos ir Ukrainos konfliktą, negana to, aiškiai prilygino Vladimirą Putiną agresoriui Adolfui Hitleriui. Pateikiame šio pranašiško 2008-ųjų teksto „Kitas karas Europoje – tarp Rusijos ir Ukrainos?“ vertimą.

Maskva imsis atsakomųjų veiksmų, jeigu bus pažeidžiami jos interesai Ukrainoje – susiklosčius scenarijui, panašiam į padėtį Pietų Osetijoje 2008 metais, kuri nulėmė karą su Gruzija, trečiadienį perspėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jeigu būsime puolami, mes neabejotinai atsakysime.

Mane vadina Arkadijumi Arkadijevičiumi Babčenko. Man - trisdešimt septyneri, aukštasis išsilavinimas, vedęs, auginu dukterį. Kai man buvo devyniolika, Tėvynė apavė mane „kerzais“, įkišo į rankas automatą, pasodino ant šarvuočio ir pasakė: „važiuok“. Ir aš važiavau. „Konstitucinės tvarkos atstatymas“ - taip tada buvo pavadintas karas. Kai man buvo dvidešimt dveji, aš atėjau į šauktinių tarybą jau pats, savanoriškai, užsirašiau į armiją ir išvažiavau į karą dar sykį.

 Rusija kariauja su Ukraina. Drąsiai rašau šį teiginį, nes kitos valstybės teritorijos užgrobimas yra akivaizdus karo veiksmas. Tačiau tiksliai kvalifikuoti dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą yra sunkiau. Tai nėra įprastinis ginkluotas susirėmimas. Nors ant realių karo veiksmų ribos balansuojama iki šiol, konfliktas kol kas nėra peraugęs į vadinamąją karštąją karo stadiją. Tačiau neįmanoma ignoruoti kito – propagandinio – karo, kuris įgauna vis didesnį pagreitį.

Abi priežastys „kaltos“, kodėl nedėstysiu čia elementarių dalykų, jog iš istorikų laukiama profesionalumo, o iš politikų – sąžiningumo (arba atvirkščiai; dar geriau – to ir ano kartu). Viena vertus – paprasčiausiai tingiu, o kita vertus - visi ir be manęs tai puikiai žino. Išvadas irgi pasiliksiu pabaigai. Taigi iš pradžių – tik faktai ir jų komentarai – kad būtų aiškiau ir niekas niekam kažkaip „nepasirodytų“. Faktų nėra labai daug, todėl pradėsiu nuo jų inventorizavimo. Faktas Nr.

Likus kelioms savaitėms ik parlamento rinkimų Gruzijoje opozicijos lyderis Bidzina Ivanišvilis griežtai sukritikavo prezidentą Michailą Saakašvilį. „Iš tikrųjų Gruzijoje vyrauja autoritarinė sistema“, - pareiškė milijardierius interviu agentūrai AFP. B. Ivanišvilis teigė esąs įsitikinęs, kad jo partijų koalicija „Gruzijos svajonė“ laimės spalio 1-ąją vyksiančius rinkimus. Kartui jis įspėjo, kad, „rimtų manipuliacijų“ atveju bus surengti masiniai protestai.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, jog Rusijos vadovybė prisipažino dar iki 2008 metų turėjusi karinės operacijos prieš Gruziją planą, kuris prieštaravo sudarytoms sutartims.

Pietų Osetijoje 8.00 val. ryto vietos laiku duris atvėrė rinkimų apylinkės, kur vyksta pakartotiniai prezidento rinkimai. Į aukščiausiąjį respublikos postą pretenduoja keturi kandidatai: buvęs Pietų Osetijos saugumo komiteto primininkas Leonidas Tibilovas, Pietų Osetijos žmogaus teisių įgaliotinis Davidas Sanakojevas, Pietų Osetijos pasiuntinys Rusijoje Dmitrijus Medojevas, taip pat opozicinės komunistų partijos lyderis Stanisalvas Kočijevas.

Kokia padėtis Kaukaze po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto? Koks Rusijos slaptųjų tarnybų vaidmuo? Ar tvari taika Kaukaze? Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ dalyvavo Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, vadovaujantis taikos derybų delegacijai Ženevoje Sergi Kapanadze.

Šalies krepšininkas, buvęs "Sakalų" žaidėjas Linas Kvedaravičius dovanojo politikams krepšinio kamuolį, kaip simbolį, jog konfliktus reikia spręsti ne mūšio lauke, o sporto aikštynuose. Po to, kai rugpjūčio 8 dieną prie Rusijos ambasados Liberalų sąjūdžio atstovai tvenkinyje nuskandino karo laivą, šios šalies jaunieji diplomatai nutarė susitikti su jaunaisiais Lietuvos liberalais. Susitikimas ir pokalbis vyko ketvirtadienio vakarą ambasadoje.

Autorius tęsia ciklą apie tai, kaip Kremliaus imperatoriai kuria ir naikina tautas. Taulai Nieko nuostabaus, kad dauguma ne tik Lietuvos, bet ir pačios Rusijos gyventojų net nėra girdėję apie tokią Šiaurės Kaukazo tautą – taulus. Jos pavadinimas neatsispindi nei gyventojų surašymų medžiagoje, nei autonomijų pavadinimuose; nerasime jo ir Rusijos piliečių pasų puslapiuose, kuriuose būna įrašoma asmens tautybė.