pažinimas

Šiais laikais sudominti mažuosius įvairiais užsiėmimais tikrai nelengva. Net ir pavykus vaiką įtraukti į būrelį, tėvai susiduria su kitu galvos skausmu – kaip išlaikyti mažylio motyvaciją ir susidomėjimą pasirinkta veikla? Į šį ir į kitus su mažylių ugdymu susijusius klausimus atsako profesionali pedagogų ir ugdymo specialistų komanda portalo tv3.lt ir leidyklos „Šviesa“ inicijuojamame projekte. Jei klausimų turite ir Jūs, kviečiame juos užduoti čia.

Optinius triukus kaip bebūtų keista, pastebėti pavyksta ne visiems. Vieniems trūksta įgūdžių, kitiems pastabumo. Štai šios trys iliuzijos yra bene populiariausios internete. Trečioje, buvo paskelbta paskutinė, bet jau spėjo išpopuliarėti. Pirmą kartą visus tris šiuos piešinius panaudojo Kolumbijoje knygų mugėje. Ten kiekviename plakate buvo minimaliai suprojektuotas paveikslėlis, tačiau lengvai atpažįstamas, išgalvotas simbolis su raktiniu simboliu iš vienos knygos, vedantis į kitą.

 90 proc. jaunuolių kariuomenė daugiau duotų, negu atimtų, „Žinių radijui“ sakė lenktynininkas Benediktas Vanagas.   „Galbūt, jeigu tu esi tam tikros srities genijus arba talentingas ir tikrai žinai, kur tau kryptingai reiktų tobulėti, galbūt tai nėra geriausias laikas praleisti kariuomenėje. Bet 90 proc. tai yra toks savęs pažinimas, tokia vyriškumo mokykla, kad aš asmeniškai džiaugiuosi, kad tai atsirado, ir aš manau, kad tai yra labai gerai.

 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atlieka tyrimą dėl įvykdyto permetimo į Kybartų pataisos namus bei pakeliamo kelio užtvaro apgadinimo. 2015-05-07 apie 12.15 val., Vilkaviškio r. sav.

Per labai trumpą laiką labai daug supratome apie mūsų pasaulio veikimą. Bet kas nutiks, kai kosmosą suprasime visiškai? Tai užtruko 3,8 milijardų metų, bet galiausiai nusigavome čia. Didžiąją Žemės gyvybės istorijos dalį gyvenimas buvo gana nuobodus. Tada išsivystė žmonės ir reikalai tapo įdomesni. Viena iš išskirtinių mūsų rūšies savybių yra gebėjimas kurti ryšius. Nuo pat gimimo mes regime struktūras. Šviesūs ir tamsūs plotai virsta veidais, garsai – balsais.

Geriau pažinti Varėnos kraštą keliautojams nuo šiol padės žaismingas interaktyvus žemėlapis (http://www.varena.lt/zemelapis/). Jis kvies leistis į nuotykį: atrasti dar nematytas vietas, pažinti gamtinius ir kultūrinius objektus, keliauti neišbandytais maršrutais ir patirti daugybę malonių įspūdžių. „Google“ žemėlapių pagrindu sukurtas naujasis unikalios pieštinės vartotojo sąsajos vadovas leidžia keliautojui susikurti būtent jo interesus atitinkantį kelionės maršrutą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė priminė, kad veiksmingiausias skurdo lygio mažinimo būdas yra realių gyventojų pajamų augimas.

„Vilnius – atviras miestas ir tuo atvirumu dalinasi su visu pasauliu. O vilniečiai – žingeidūs žmonės, nori daug sužinoti apie kitas šalis. Todėl nusprendėme kas dveji metai rengti mūsų mieste šią puikią Azijos virtuvių ir kultūros šventę. Vilniečių vardu ypatingai noriu padėkoti ambasadoms ir svečiams už tai, kad noriai sutinka dalyvauti. Pažinimo kelias yra pats teisingiausias kelias, o skonis – pats maloniausias.

Valstybinio turizmo departamento inicijuotos kampanijos „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!” vėliavnešiai – daugybę užsienio šalių kartu aplankę keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius – kviečia pažinti Lietuvą ir dalyvauti Lietuvos savivaldybių organizuojamuose renginiuose. Savo kelionę pradėję Druskininkuose, Martynas ir Vytaras toliau vyksta į Birštoną, kuris jau šį savaitgalį virs sporto renginių sostine.

„Tokį patarimą dažniausiai girdi moterys, nepatiriančios malonumo sekso metu. Nuostata, kad visi turi jausti malonumą, atėjo iš seksologijos mokslo pradžios laikų, kuomet gydytojai vyrai sprendė apie moteriškąjį seksualumą, pasikliaudami moksliniu patyrimu, sumaišytu su savo asmeninėmis nuostatomis apie seksą – valdingą, gerai matomą. Berods, moterims, nespėjusioms išsilaisvinti nuo keletą amžių trukusio draudimo reikšti savo seksualumą, dabar tenka pasiduoti naujai vyrų diktatūrai.

Kodėl mes nuolatos naršome internete? Ta prasme, kodėl mes iš tiesų čia esame? Ir kodėl diena iš dienos grįžtame į internetą, klausia „The Atlantic“. Paprasčiausia yra teigti, kad internetas traukia dėl to, kad geba suderinti „socialumą“ su „kačių vaizdeliais“. Tačiau tai nėra pilnas paaiškinimas. Internetas yra toks patrauklus ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl struktūros.

Kiekvienas iš mūsų prisimename tą išskirtinį jausmą, kuris sako, jog esame savimi. Tas jausmas paprastai apima tada, kai elgiamės taip, kaip norime elgtis, esame ten, kur norime būti. Tai momentas, kuris sujungia mūsų vidinius troškimus ir išorinį pasaulį. Vadinasi, tam, kad tokių momentų būtų daugiau, tereikia vidinių troškimų ir atitinkamos jų realizacijos. Atrodytų toks paprastas ir logiškas receptas.

Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Genealogai pastebi, kad giminės medžių kūrimas Lietuvoje – populiarus užsiėmimas. Lietuvos archyvų skaityklos – sausakimšos, o panorusiems, kad genealoginį medį sukurtų profesionalas, tenka palaukti ne vieną mėnesį. Specialistų teigimu, šiandien giminės praeitimi vis dažniau domisi jaunesnė karta.

Lietuvos jūrų muziejus žengė netikėtą žingsnį – ėmėsi pedagoginės edukacinės veiklos, atkreipdamas dėmėsį į tai, kad moksleiviams jis gali tapti įdomia ir kūrybiška mokymo baze.

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje jaunuosius kino kūrėjus kviečia dalyvauti filmukų konkurse „Aš+50“. Šiemet dalyviams skiriama užduotis – pagalvoti apie tai, kaip atrodo gyvenimas būnant vyresnio amžiaus. Pasak konkurso organizatorių, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vis dar vyrauja nusistatymas prieš vyresnius žmones. Todėl konkurso dalyviai kviečiami kurti filmukus, kurie paskatintų pažvelgti į senėjimą kitaip – linksmiau, gražiau, optimistiškiau ir su pagarba.

Rugsėjo 28 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje pažinti mokslinį pasaulį atvirai ir suprantamai pakvietė "Tyrėjų naktys 2012". Jau aštuntąjį organizuojamas renginys įtraukė ne tik gimnazijos mokinius, mokytojus, bet ir tuo metu mokykloje įvairius pamokose taikomus metodus nagrinėjusius Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos mokytojus. Gimnazistai netradicinėse biologijos, chemijos, informacinių technologijų pamokose trumpam tapo tyrėjais.

Tapo žinoma apie japonų kompanijos „Sony“ patentinę paraišką, kurioje aprašoma technologija, leidžianti elektroniniams įrenginiams atpažinti savo savininkus. Tam reikalui įrenginius norima aprūpinti įvairiais biometriniais sensoriais, galinčiais identifikuoti žmogų pagal tam tikrus jo bruožus. Biometrinės identifikacijos sistemos galės būti diegiamos į pačius įvairiausius įrenginius, įskaitant išmaniuosius telefonus, žaidimų konsoles bei periferinius įrenginius, skirtus žaidimų priedėliams.

Neišsigąskite pavadinimo – ši paroda tikrai verta Jūsų dėmesio ir tikrai sudomintų net ir Jūsų augančius vaikus, o veiks – jau tik iki rugsėjo 16 dienos. Vos įėję į ekspozicijų sales, negalėsite akių atplėšti nuo įspūdingo ryškiai raudono ryklio muliažo. Kas, kaip ir kodėl? Šis eksponatas demonstruoja, kaip po stora ryklio oda atrodo sudėtingas šio vandenų plėšrūno kraujo apytakos kelias.

Ne tik kelionėse į tolimus ir egzotiškus kraštus galima patirti kvapą gniaužiančių įspūdžių ir mėgautis kraštovaizdžiais. Aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja: Lietuvos pažinimas“ ambasadorė Ramunė Konstantinavičienė įsitikinusi, kad kelionė po legendomis apipintus Aukštaitijos miestus ir miestelius patiks ir trokštantiems nuotykių, ir pasiilgusiems vaizdingų panoramų, ir besidomintiems istorija.

Šiame globalizacijos amžiuje galimybės keliauti pasiekė savo apogėjų. Jei turi pakankamai lėšų, su keletu ar keliolika persėdimų gali nusigauti į bet kurį pasaulio kraštą. Nepaisant to, kad prieš keliaujant į užsienį visi dažniausiai turime susidarę vienokį ar kitokį svečios šalies vaizdą ir įvaizdį (beje, labai dažnai paremtą stereotipais), atvykus vis tiek gresia patirti tikrą kultūrinį šoką. Perfrazavus liaudies išmintį – šimtą kartų girdėjęs, vis tiek nustembi pagaliau pamatęs.

Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, aplankiusių turkijas ar egiptus, bet nė karto nemačiusių kerinčio Ventės rago, šimtmečius menančių Panemunės pilių, iš jų atsiveriančių panoramų grožio bei kitų pakeliui link Žemaitijos atsiveriančių įdomybių. Tokios nuomonės laikosi kelionę į Žemaitiją surengusi aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja: Lietuvos pažinimas“ ambasadorė Gabrielė Misevičiūtė.

Kompanija „Google“ paskelbė, jog pradeda veikti jos nauja paslauga „World Wonders“, kuri leidžia nesitraukiant nuo kompiuterio apžiūrėti pagrindines pasaulio lankytinas vietas.

Bendravimo problemų gali kilti kiekvienuose santykiuose. Kartais jums gali atrodyti, kad negalite suprasti savo partnerio. Bet ar tikrai stengiatės suprasti? Ką daryti, jei neberandate bendros kalbos su savo partneriu? Pirmiausia nurimkite. Pateikiame 6 patarimus, ką daryti, jei jums ir jūsų partneriui kyla bendravimo sunkumų. 1. Susitaikykite, kad jūsų santykiuose yra problemų.

Įvairios šventės ir festivaliai puikiai atskleidžia kiekvienos kultūros tradicijas ir pabrėžią jos unikalumą, tad kiekvieno keliautojo svajonė – pabuvoti egzotiškame ir neįprastame festivalyje. Tinklalapyje offtrackbackpacking.com pateikiamas pačių keisčiausių ir neįprasčiausių festivalių sąrašas pasaulyje.

Knygynuose pasirodė knyga „Visa turistinė Lietuva“, kurioje aprašyta per 1 tūkst. Lietuvos vietovių ir per 3 tūkst. lankytinų kultūros objektų.Leidėjai sako, kad knyga skirta ne užsieniečiams, bet Lietuvos gyventojams geriau pažinti savo šalį. Leidykla „Algimantas“ išleido jau septintąją knygą, skirtą Lietuvos pažinimui.

2013 metų rudenį, Nacionalinis Kopenhagos muziejus smalsuolius pakvies į didžiausią vikingų istorijos ekspoziciją, kurios ašimi taps 37 metrų laivas „Roskilde-6“. Projektą remia Londono Britanijos muziejus ir Berlyno Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejus, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Mokslininkai ištyrė laivo korpuso liekanas ir nustatė, jog tikrasis „Roskilde-6“ buvo pastatytas apie 1025 metais netoli Oslo.

Spalio pabaigoje Turkijos paplūdimiuose baigėsi vasaros sezonas. Mažieji viešbučiai apskritai užvėrė duris, didieji priima tik pavienius poilsiautojus. Mudvi su dukra pakliuvome į „benuvažiuojantį traukinį“ – buvome tarp paskutinių turistų iš Lietuvos, į Turkiją keliavusių tiesioginiais reisais. Todėl į svečią šalį skridome pustuščiu lėktuvu, o atgal parsigabenome ir tuos lietuvaičius, kurie visą vasarą organizavo poilsiautojų laisvalaikį Turkijoje.

Lietuvos knygynuose pasirodė spalvinga pažintinė knygelė apie Lietuvą - „Labas Lietuva“. Leidinys turėtų patikti visiems – pradedant pačiais mažiausiais, jų tėveliais, seneliais, tikrais lietuviais ir netgi turistais – knygoje patraukliai ir nenuobodžiai pateikiami visi faktai, kuriuos būtina žinoti apie Lietuvą. „Labas Lietuva“ – tai pirmoji pažintinė kelionė po Lietuvą. Nors ir trumpa – nepamirštama. Lietuvos žmonės, gamta, istorija ir papročiai aprašyti universalia ir nesudėtinga kalba.

Tai, kad vis daugiau lietuvių studentų siekia bent keletą semestrų pasimokyti užsienyje, nieko nebestebina, bet faktas, kad tas „užsienis“ gali būti ir kita Žemės rutulio pusė tikriausiai ne vieną priverstų tokių planų atsisakyti. Ekonomiką Vilniaus universitete studijuojanti Jurgita Sasiukaitytė studijuoti į Pietų Korėją ryžosi išvykti tik išbandžiusi studijas Vokietijoje, bet vykti mokytis į šį tolimą šalį, pasak merginos, yra vienas rimčiausių jos gyvenimo iššūkių ir didžiausių nuotykių.

Ruduo – atradimų laikotarpis. Iš naujo mokomės mylėti rudenį, miestą kupiną gyvybės ir naujų išsigandusių veidų, kurie pavasarį jau bus visiškai kitokie. Klausomės kolegų pasakojimų apie atostogas, džiaugiamės artimųjų kompanija ir karštu kavos puodeliu prie pusryčių stalo. Iš naujo mokomės atrasti ir pažinti tai, ką per vasarą buvome visiškai pamiršę.

2011 m. rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių dieną – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dovanos pažintines ekskursijas. Studentai, pedagogai, vyresnių klasių moksleiviai ir jų tėveliai kviečiami susipažinti su šiuo metu atkuriamos rezidencijos istorija, tyrimais, būsimomis ekspozicijomis bei muziejaus veikla.

Atotrūkis tarp mokslininkų žinojimo apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir visuomenės, net akademinių sluoksnių, inteligentijos atstovų, noro pažinti garsiausią Lietuvos menininką šiandien yra išties didžiulis, liūdnai konstatuoja jaunimą ugdantys edukologai.

Vilnius – gyvybe pulsuojantis miestas. Tačiau tai ne tik koncertai, spektakliai ar mugės miesto centre. Nuo pramoginių renginių organizatorių neatsilieka ir studentai, savo idėjomis norintys praturtinti mokinių švietimą. Tarptautinė studentų organizacija AIESEC keturiose Vilniaus mokyklose: Šeškinės, Naujininkų, Baltupių vidurinėse ir Žirmūnų gimnazijoje, įgyvendino projektą „Living Diversity“, kuris kiekvienoje mokykloje vyko septynias savaites.

Minint septintus metus, kai Lietuva didžiuojasi esanti Europos Sąjungos dalis, gegužės mėnesį šalyje tradiciškai minima Europos savaitė. Vienas svarbiausių projekto „Drąsinkime ateitį“ savaitės akcentų – Žinių apie Europą testas, kurio nugalėtojų laukia kelionė į Europos Parlamentą Briuselyje. Neformalaus ugdymo projektas „Drąsinkime ateitį“ bei LR Seimo Europos informacinis biuras, globojami europarlamentaro prof. Leonido Donskio, į gausų renginių sąrašą planuoja įtraukti apie 20 tūkst.

„Europos Sąjungoje būtina skatinti gilesnį istorijos pažinimą, ypač jaunimo tarpe, nes tai - gyvybingos pilietinės visuomenės ir mūsų ateities kūrimo pagrindas“, - teigė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė vakar Europos Parlamente vykusiuose klausymuose apie tai, ką Europos jaunimas išmano apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus.