parlamento rinkimai

Lietuviai pradėjo rinkti 11 mūsų šalies europarlamentarų. Pirmąją išankstinio balsavimo dieną rinkėjų aktyvumas buvo maždaug dvigubai mažesnis nei per prezidento rinkimus. Balsuoti atėję šalies vadovai ir politikai ragino žmones būti aktyvius. O pagrindinių partijų vedliai tikisi gauti bent po du mandatus Briuselyje. Balsuoti susirinkę socialdemokratai nusprendė kartu ir paagituoti rinkėjus balsuoti už juos. Už tai sulaukė pylos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Portugalijoje sekmadienį vyksta visuotiniai rinkimai, o korupcijos skandalai ir ekonominiai sunkumai pakirto pasitikėjimą nuosaikiomis pagrindinėmis partijomis ir gali paskatinti nemažai rinkėjų pasirinkti radikalią dešiniųjų partiją.

Dešiniojo sparno populistinė Šveicarijos liaudies partija (SVP) sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose užtikrintai pirmauja, rodo pirmieji preliminarūs rezultatai.  SVP vykdė kampaniją, kurios metu buvo pasitelkta prieš masinę migraciją nukreipta retorika ir pažadai kovoti su „beprotybe“, Rinkimuose į žemesniuosius parlamento rūmus SVP surinko 29 proc.

Tailande sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, per kuriuos demokratinės opozicijos partijos gali nušalinti beveik dešimtmetį valdančią konservatyvią kariškių remiamą ministro pirmininko Prayut Chan-O-Cha vyriausybę. Apklausos rodo, kad rinkėjai nusiteikę užbaigti beveik dešimtmetį trukusį kariškių remiamą valdymą, sukėlusį ekonominį sąstingį ir, teisių gynimo grupių teigimu, nerimą keliantį pagrindinių laisvių suvaržymą.

Latvijoje rinkimus laimės ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija, o rusakalbių mažumos remiamos partijos patyrė didelę nesėkmę, rodo oficialūs rinkimų rezultatai. Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja K. Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,5 proc.

Bulgarai sekmadienį pradėjo balsuoti ketvirtuosiuose per pastaruosius pusantrų metų visuotiniuose rinkimuose, nerimaudami dėl sparčiai augančių kainų ir energijos sąnaudų prieš žiemą, kurią temdo karas Ukrainoje. Praėjusį lapkritį vykusiame balsavime daugiausia dėmesio buvo skiriama įsišaknijusiai korupcijai, o dabar rinkėjams labiausiai rūpi ekonominės problemos. Skurdžiausioje Europos Sąjungos valstybėje narėje metinė infliacija siekia beveik 20 proc.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur reformas planuojančio prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas. Rinkimuose dalyvauja per 6 tūkst. kandidatų kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų. Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio po savaitės, birželio 19 dieną.

Daugelyje šalių tvirtas pirmavimas apklausose dažnai veda į triuškinamą pergalę rinkimuose, bet Vokietijoje reikalai dažnai susiklosto kitaip dėl šalyje galiojančios sudėtingos sistemos. Apklausų favoritas Olafas Scholzas, šiuo metu užimantis vicekanclerio ir finansų ministro postą, gali būti priverstas įsitraukti į alinančias derybas dėl koalicijos su dar nežinomu skaičiumi potencialių partnerių, kad pakeistų kanclerę Angelą Merkel.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas antradienį pareiškė, kad jo šalis „privalės“ lapkričio 10-ąją surengti pakartotinius parlamento rinkimus, nes jis nesugebėjo užsitikrinti pakankamo kitų partijų palaikymo, kad būtų prisaikdintas antrai kadencijai. P. Sanchesas šią žinią paskelbė tuojau po karaliaus Felipe VI pareiškimo, kad jis nesiūlys naujo kandidato į premjero postą, galinčio siekti parlamento pasitikėjimo, nes jokios partijos lyderis neturi pakankamo palaikymo.

  Slovėnijos parlamento rinkimuose pirmauja antiimigrantiška Janezo Janšos vadovaujama SDS partija, rodo sekmadienį paskelbtos balsavusiųjų apklausos.   Nacionalinio transliuotojo skelbiamos apklausos rodo, kad J. Janšos partija surinko 24,4 proc. balsų. Buvusio komiko Marjano Šareco antisisteminė partija surinko 12,6 proc. balsų. Premjero Miro Ceraro partija SMC turėtų gauti 9,8 proc. balsų, o kairioji „Levica“ ir Socialdemokratų partijos atitinkamai surinks 9,5 ir 9,3 proc. balsų.

Didžioji Britanija turi nedelsiant nutraukti „nežinomybę“ dėl „Brexit“ derybų po netikėtų parlamento rinkimų rezultatų, antradienį pareiškė Europos Parlamento vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas). Buvęs Belgijos premjeras taip pat paragino su sunkumais susiduriančią britų premjerę Theresą May (Terezą Mei) atsisakyti „kieto „Brexit“ strategijos po patirtos nesėkmės praeitą savaitė vykusiuose visuotiniuose rinkimuose.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) naujoji centro partija greičiausiai laimės triuškinamą parlamentinę daugumą, rodo prognozės, paskelbtos po sekmadienį įvykusio pirmojo parlamento rinkimų rato. Partija „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM) ir jos sąjungininkė, nedidelė centristų „MoDem“, surinkusios 32,2-32,9 proc. basų, turėtų gauti 390-445 vietas 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.

Bulgarijoje trečią kartą per ketverius metus vyksta parlamento rinkimai, kurie gali pastūmėti šią Europos Sąjungos šalį Rusijos link, nes artimesni Rusijai socialistai siekia neleisti, kad į valdžią sugrįžtų centro dešinysis premjeras Boika Borisovas. Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. Balsavusiųjų apklausos rezultatų laukiama netrukus po 20 val., kai apylinkės užsidarys. Rinkimų teisę turi apie 6,8 mln. Bulgarijos piliečių.

Agresyvi rinkimų kampanija, aštrus atkirtis politiniams oponentams, partijos lyderis, kurio charizma erzina net kitų partijų lyderius – tokią Darbo partiją rinkėjai matė jau seniai. Panašu, jog šiuos „darbiečių“ privalumus atgaivinti pabandęs dabartinis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis patyrė fiasko.

Reformų šalininkai ir nuosaikių pažiūrų politikai, palaikantys Irano prezidentą Hassaną Rouhani, laimėjo daugiausia vietų per antrąjį šalies parlamento rinkimų ratą, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Neoficialūs ir negalutiniai rezultatai rodo, kad iš 68 vietų, dėl kurių buvo varžomasi, bent 33 atiteks H.Rouhani palaikančiam „Vilties sąrašui“, o konservatoriai gaus dar 21 mandatą.

Trečiadienį žurnalo „Valstybė“ rengtoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje diskutuota apie tai, ko verslui galima tikėtis po šių metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, tačiau diskusijos dalyviai daug mieliau ėmė dėlioti būsimųjų politinių lyderių dėliones bei prognozuoti tendencijas, kurių dabartinės rinkėjų apklausos nefiksuoja.

Politinėms partijoms toliau tvirtinant kandidatų į Seimą vienmandatėse apygardose sąrašus, aiškėja, kad Antakalnio vienmandatėje apygardoje, kurioje nuolat pergales skindavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) buvęs pirmininkas, ekspremjeras Andrius Kubilius, parlamento rinkimuose susidurs du buvę ministrai.

Liberalų sąjūdis – ne vienintelė partija, galinti pasigirti sparčiai didėjančiu populiarumu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) taip pat gali pasigirti lyg ant mielių kylančiais reitingais ir panašu, jog ši partija po Seimo rinkimų gali tapti itin geidžiamu valdančiąją koaliciją formuojančių partijų partneriu. Praėjusių metų lapkritį portalo delfi.lt užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, už LVŽS Seimo rinkimuose balsuotų 5,3 proc.

Politinėms partijoms baigiant tvirtinti kandidatų į Seimą vienmandatėse apygardose sąrašus, ima aiškėti intriguojančios akistatos. Viena jų – kova dėl parlamentaro mandato Fabijoniškių apygardoje tarp Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) partijos frontui atstovaujančio disko metiko Virgilijaus Aleknos ir „darbiečio“ Artūro Paulausko.

2012-2016 m. Seimo kadencija ritasi į pabaigą, pagrindinių politinių partijų rinkimų štabai jau ruošia ateinančių parlamento rinkimų strategijų gaires, o partijų lyderiai, nepaisant to, kad rinkimų kampanija oficialiai nėra prasidėjusi, jau žvelgia į rinkėjus iš plakatų gatvėse ir primena apie savo nuveiktus darbus bei įnirtingai kritikuoja politinius oponentus.

Turkijos dominuojanti Teisingumo ir plėtros partija (AKP) per sekmadienį vykusius pirmalaikius rinkimus susigrąžino prarastą parlamentinę daugumą, rodo beveik galutiniai šių vienų svarbiausių šalies pastarųjų metų rinkimų rezultatai. Kaip praneša televizija „CNN-Turk“, duomenys, gauti apdorojus 97 proc. balsalapių, rodo, kad ši islamiškos pakraipos partija, kurią įkūrė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, laimėjo 49,4 proc. balsų.

Turkijoje sekmadienį darbą pradėjo rinkimų apylinkės – smarkiai susiskaldžiusiai šaliai išgyvenant kruviną džihadistų išpuolių bangą ir atsinaujinusį konfliktą su kurdais, vyksta vieni svarbiausių pastaraisiais metais rinkimų. Tai jau antri rinkimai vos per penkis mėnesius; jie buvo sušaukti Teisingumo ir plėtros partijai birželio mėnesį pirmą kartą per 13 metų praradus daugumą parlamente ir nesugebėjus suformuoti valdžios pasidalijimo vyriausybės.

Turkijos žmonės sekmadienį balsuos jau antruose nuo birželio rinkimuose, kurie vyks po penkis mėnesius trukusio politinio paralyžiaus, ilgai dominavusiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) birželį patyrus stulbinamą nesėkmę ir praradus daugumą parlamente. Apklausos prognozuoja, kad ir šįkart rezultatai bus panašūs; tad tokiu atveju partija, įkurta dabartinio prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano), turės suformuoti valdančiąją koaliciją arba žengti į naujus rinkimus.

  Estijos valdančioji Reformų partija parlamento rinkimuose, kurie vyko tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos karinės grėsmės, įveikė Kremliui prijaučiančią savo politinę varžovę, tačiau analitikai perspėja, kad suformuoti koaliciją gali būti keblu.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt, BNS Graikija taps pirmąja euro zonos valstybe, kur vyriausybę sudarys atvirai prieš taupymo politiką pasisakanti partija. Pasibaigus pirmalaikiams rinkimams paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad kairiųjų partija „Syriza“ surinko nuo 35 iki 39 proc. balsų – taigi tiek, kad jai tikriausiai neprireiks netgi koalicijos partnerių. Tokie rezultatai „Syrizai“ leistų tikėtis nuo 146 iki 158 mandatų 300 vietų parlamente.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, siekdamas sumažinti visuomenės nepasitenkinimą artėjant parlamento rinkimams, antradienį pasirašė įstatymą, leidžiantį už akių teisti nuverstą lyderį Viktorą Janukovyčių dėl nusikaltimų, įvykdytų, kol jis buvo valdžioje.

Daugiau kaip 142 mln. brazilų sekmadienį pradėjo balsuoti prezidento ir parlamento rinkimuose, kuriais baigiasi dramatiška kampanija. Dabartinė kairiųjų prezidentė Dilma Rousseff (Dilma Rusef) turėtų gauti didžiausią paramą, bet tikriausiai negaus 50 proc. balsų, kurių reikia norint išvengti antrojo rinkimų rato spalio 26 dieną, kai tektų varžytis arba su socialdemokratu Aecio Nevesu (Aesijumi Nevesu), arba aplinkosaugininke Marina Silva.

Čekų artistas Davidas Cerny, žinomas dėl savo antikomunistinių pažiūrų, sukūrė milžinišką rankos skulptūrą, kuri rodo neproporcingai ilgą vidurinį pirštą. Tokia ant platformos pastatyta statula plūduriuoja Prahos Vltavos upėje ir yra skirta Čekijos valdžiai. Skulptūra yra matoma iš Prahos pilies, kurioje įprastai būna prezidentas Milošas Zemanas. Kaip rašo huffingtonpost.

Vakarų Afrikos valstybėje Siena Leonėje šeštadienį vyksta prezidento ir parlamento rinkimai, skelbia „Reuters“. Rinkimuose prezidentas Ernestas Bai Koroma ir jo valdančioji Visos tautos kongreso partija varžosi su Juliusu Maada Bio, kuris atstovauja Siera Leonės tautos partijai. Favoritu laikomas E. B. Koroma, bet prognozuojama, kad kandidatai surinks panašų skaičių balsų. Kandidatas rinkimus laimi per pirmąjį turą surinkęs ne mažiau nei 55 proc. balsų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sekmadienį atmetė opozicijos kaltinimus dėl sukčiavimų rinkimuose. „Šie rinkimai yra Baltarusijos žmonėms, o ne Vakarams“, – žurnalistams sakė jis. Dvi pagrindinės opozicijos partijos boikotuoja rinkimus, kuriuose turėtų balsuoti 7 mln. rinkėjų.

Sekmadienį Baltarusijoje vyksta parlamento rinkimai, kuriuos boikotavo dvi pagrindinės opozicijos partijos, praneša BBC. Prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentai paragino rinkėjus boikotuoti rinkimus. (Papildyta 12:44val.) Baltarusijos parlamento rinkimuose balsavo šalies prezidentas A. Lukašinka. Į rinkimų apylinkę jis atvyko su jauniausiuoju savo sūnumi Nikolajumi.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Po pirmojo parlamento rinkimų etapo paaiškėjo, kad Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o Socialistų partija ir jų sąjungininkai tikriausiai užsitikrins daugumą parlamente, praneša BBC. Kairiųjų ir žaliųjų partijos kartu surinko daugiau nei 46 proc. balsų, o centro dešiniųjų UMP partija – 34 proc. Antrasis rinkimų turas vyks kitą savaitę.

Parlamento rinkimus Slovakijoje laimėjo opozicinių centro-dešinės partijų koalicija, praneša „bbc.co.uk“. Dabartinio premjero Roberto Fico vadovaujama „Smer“ partija surinko apie 35 proc. balsų ir gali gauti tik 63 vietas 150 vietų parlamente. 78 vietos atiteks trijų konservatyvių bei vienos etninės vengrų partijų koalicijai. Tačiau R. Fico patikino, jog kaip daugiausiai vietų gavusios vienos partijos vadovas, jis bandys suformuoti vyriausybę.

Čekai penktadienį ir šeštadienį rinks naują šalies parlamentą, kuris pagaliau užbaigs metus trunkantį laikinosios vyriausybės valdymą. Laikinoji vyriausybė šalies valdymą į savo rankas perėmė, kai Čekijos pirmininkavimo Europos Sąjungai viduryje žlugo valdančioji centro-dešiniųjų vyriausybė. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dabartinius rinkimus turėtų laimėti Socialdemokratų partija. Jų populiarumas siekia 30 proc.

Suskaičiavus didžiąją dalį Didžiosios Britanijos parlamento rinkimų balsų darosi aišku, kad nė viena partija Atstovų rūmuose neturės daugumos. Tiek Konservatorių, tiek Leiboristų partijos kalba apie naujos vyriausybės formavimą. Didžiausia partija naujajame parlamente bus Konservatoriai, tačiau jų lyderiai Davidui Cameronui premjero postas dar nėra garantuotas.

Didžiosios Britanijos Konservatorių partijos lyderis Davidas Cameronas pareiškė, kad Leiboristų vyriausybė rinkimuos prarado mandatą valdyti šalį. Porinkiminės apklausos rodo, kad Konservatoriai parlamente gali turėti tiek vietų, kiek nėra iškovoję per paskutiniuosius 80 metų. D. Cameronas teigė, kad Konservatorių partija kovojo „pozityvią ir aktyvią rinkiminę kampaniją“, o piliečiai rinkimų metu akivaizdžiai nusprendė, kad šaliai reikia pokyčių.

Ketvirtadienį Didžiojoje Britanijoje vyksta visuotiniai parlamento rinkimai, kuriuose sprendžiamas 13 metų šalį valdžiusios Leiboristų partijos vyriausybės likimas. Rinkimai vainikuoja mėnesį laiko trukusią įnirtingą rinkiminę kampaniją, kurios metu trijų pagrindinių partijų – Leiboristų, Konservatorių ir Liberaldemokratų – lyderiai pirmą kartą dalyvavo televizijoje rengtuose debatuose.

Saugomi karių Irako gyventojai renka 325 parlamento narius, praneša „bbc.co.uk“. Rinkimai tik prasidėjo tačiau jau žuvo 24 žmonės, susprogdinti du pastatai. Uždaryta ir siena su Iraku – čia sutelkta tūkstančiai karių, neleidžiamas automobilių eismas. Tai – antrieji parlamento rinkimai nuo 2003-iųjų invazijos, nuvertusios Saddamą Husseiną. Šalies premjeras Nouris Malikis paragino irakiečius balsuoti, nes tai, pasak jo, sustiprins demokratiją.

Ketvirtadienį Irake prasidėjo išankstinis balsavimas šalies parlamento rinkimuose. Patys rinkimai Irake turėtų vykti sekmadienį. Rinkimų organizatoriai teigia manantys, kad išankstinio balsavimo teises pasinaudos apie 800 tūkst. žmonių, kurie kovo 7 dieną negalės ateiti į savo rinkimines apylinkes. Išankstiniame balsavime aktyviausiai dalyvauja Irako kariai ir policininkai, kurie sekmadienį saugos rinkimines apylinkes.

Afganų parlamento rinkimus nuspręsta atidėti iki rugsėjo, praneša „bbc.co.uk“. Rinkimai turėjo įvykti prieš gegužės 22-ąją, tačiau dabar siūloma juos perkelti į rugsėjo 18-ąją. Atidėti rinkimus primygtinai siūlė Vakarų šalys – taip siekiama įdiegti reformas ir išvengti prezidento rinkimų, pasižymėjusių masiniais klastojimais, scenarijaus. Kol kas apie rinkimų datos pakeitimą oficialiai nepranešta.