Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. Balsavusiųjų apklausos rezultatų laukiama netrukus po 20 val., kai apylinkės užsidarys.
Rinkimų teisę turi apie 6,8 mln. Bulgarijos piliečių. Prognozuojama, kad teks formuoti trapią koalicinę vyriausybės, nes parlamentas būsiąs susiskaidęs, dominuojant nacionalistėms ir populistinėms partijoms.
Nuomonių apklausos šioje neturtingiausioje ES šalyje, kurioje mėnesinė alga siekia tik 500 eurų ir klesti korupcija, rodo, kad laukiama įnirtingos kovos ir stipraus nacionalistų pasirodymo.
Apklaustieji mano, kad Europos Sąjungoje šalį įtvirtinti siekianti GERB partija ir socialistai (BSP), vadovaujami energingosios Kornelijos Ninovos, surinks po 30 proc. rinkėjų balsų.
„Aš balsuoju už stabilią, prognozuojamą ir vieningą Bulgariją, – sakė B. Borisovas, įmesdamas savo balsalapį. – Bulgarai turi apsispręsti šiandien, kas labiau tinka vadovauti tokiai politikai, tad tegu renkasi“.
Socialistų lyderė K.Ninova neigė, kad jos partijos rodoma simpatija Rusijai turės kokios nors įtakos. „Jokiai užsienio šaliai, rytų ar vakarų, nebus leista įtakoti Bulgarijos politikai“, – pareiškė ji.
Tačiau komunistinės stovyklos nare buvusioje Bulgarijoje, kurioje per ketverius metus vyko treji rinkimai, daugelis piliečių vengia balsuoti už pagrindines partijas, linksta prie kraštutinių grupių, arba visai neina balsuoti.
„Aš nepalaikysiu nei Borisovo, nei socialistų; aš jais nebetikiu“, – sakė 47-erių mokytoja Cvetomira Toševa Sofijoje.
„Didžiosios partijos yra visiškai nutolusios nuo realybės, nuo to, kas vyksta Bulgarijoje, – tai yra visiškai neatsakinga“, – sakė informacinių technologijų srityje dirbantis 35-erių Aleksandras Naidenovas.
„Štai kodėl aš balsavau už vieną mažesnių partijų, vildamasis, kad jis veiks kaip atsvara didžiosioms“, – pridūrė jis.
57-erių B.Borisovas, buvęs paskutinio komunistų lyderio Bulgarijoje asmens sargybinis, partijos GERB steigėjas, seniai dominuoja šalies politikoje, buvo premjeras 2009-2013 ir 2014-2017 metais. Tarp šių laikotarpių socialistai (BSP) valdžioje išbuvo vos metus.
B.Borisovas iš premjero posto abu kartus pasitraukė anksčiau laiko: 2013 metais po masinių protestų, penai lapkritį – kai jo kandidatą į prezidentus Rosevą Plevnelijevą įveikė BSP remiamas karinių oro pajėgų generolas Rumenas Radevas.
Antraeilė narystė
Jei premjere taps K.Ninova, galima tikėtis, kad NATO narė Bulgarija, ilgai besiblaškiusi tarp Rytų ir Vakarų, bus vėl linkusi linkti prie Maskvos. K.Ninova yra sakiusi nesanti patenkina Bulgarijos „antraeile naryste“ Europos Sąjungoje ir žadėjo vetuoti ES sankcijų Rusijai pratęsimą.
Rusija, su kuria Bulgarija nuo seno palaiko glaudžius kultūrininkas ir ekonominius ryšius, yra kaltinama siekiu plėsti savo įtaką į Balkanų šalis. B. Borisovas taip pat yra sakęs, kad norėtų „pragmatiškesnių“ ryšių su Rusija, tuo tarpu 49-erių K.Ninova tvirtina liekanti įsipareigojusi Europos Sąjungai.
„Būtent mūsų partija nuvedė Bulgariją į Europos Sąjungą ir NATO, ir mes liekame (įsipareigoję) šioms organizacijoms“, – sakė ji neseniai interviu naujienų agentūrai AFP.
Kivirčas su Turkija
Bet kuriai iš šių dviejų partijų laimėjus bus sunku sudaryti koaliciją itin, kaip spėjama, fragmentuoto parlamento atveju.
Abi partijos tvirtino neisiančios į koaliciją su Bulgarijos turkams atstovaujančia pagrindine partija „Judėjimas už teises ir laisves“ (angl. MRF, bulg. DPS), kuri gali surinkti nuo 8 iki 11 proc. balsų.
Apie 10 proc. iš 7,2 mln. Bulgarijos gyventojų yra kilę iš Turkijos arba yra musulmonai. Daugiau kaip 300 tūkst. apsigyveno Turkijoje, bet tebeturi Bulgarijos pasus, vadinasi, turi teisę balsuoti.
Prieš pat rinkimus kilo protestų prie sienos su Turkija. Bulgarijos nacionalistai iš partijos „Susivieniję patriotai“ (OP), kuri rinkimuose gali atsidurti trečioje vietoje, penktadienį blokavo tris pagrindines sienos su Turkija perėjas, neleisdami tūkstančiams Bulgarijos pasus turinčių turkų atvykti balsuoti sekmadienio rinkimuose, pranešė akcijos organizatoriai.
Šie protestai dar labiau stiprina įtampą tarp Europos Sąjungos narės Bulgarijos ir jos kaimynės Turkijos dėl Ankaros demonstruojamos atviros paramos naujai Bulgarijos turkų mažumą atstovaujančiai partijai.
Sienos perėjų blokavimas gali sutrukdyti apie 50 tūkst. balsuotojų atvykimą iš Turkijos.
Protestuojantys bulgarai tvirtina, kad Turkija verčia išeivius iš Bulgarijos sugrįžti ir balsuoti už DOST.
Paprastai musulmonai balsuodavo už centristinį „Judėjimą už teises ir laisves“ (angl. MRF, bulg. DPS), bet ši partija vis dažniau kritikuoja Turkiją ir jos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną). Pernai nuo partijos atskilusi grupelė įkūrė naują partiją DOST, kuri atvirai palaiko Ankarą.
Turkų pareigūnai, tarp jų ir Turkijos ambasadorius Bulgarijoje, taip pat atvirai reiškia jai paramą.
Įtempti santykiai paskatino abiejų šalių lyderių susižodžiavimą. Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas piktinosi „spaudimu“ etniniams turkams Bulgarijoje, o Bulgarijos prezidentas R.Radevas pareiškė, kad jo šalis nepriimsianti demokratijos pamokų iš Turkijos.
Dar vienas potencialus partneris koalicija yra spalvingas populistas 49-erių Veselinas Mareškis, vadinamas bulgarų Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
Lapkritį išrinktas prezidentas R.Radevas, remiamas socialistų pareiškė tikįs, jog „partijos bus pakankamai atsakingos, kad kuo greičiau suformuotų vyriausybę“.
Laikinasis premjeras Ognianas Gerdžikovas taip pat sakė turįs vilties, kad vyriausybė bus sudaryta per mėnesį.
