parlamentas

Vilniuje kitą savaitę posėdžiaus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų Asamblėja, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. „Šiuo sunkiu Ukrainai ir Europai metu ypač svarbu koordinuoti veiksmus, glaudžiai bendradarbiauti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentams bei telkti tarptautinę paramą“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad mokyklos pačios turėtų apsispręsti dėl rusų kalbos pamokų vykdymo. „Aš sakyčiau, kad jei mokyklos bendruomenė mato tai kaip prasmingą dalyką, drausti nevertėtų rusų kalbos kaip antros, pasirenkamosios kalbos“, – lrt radijui trečiadienį sakė ji. „Visada laikiau privalumu, kad žmogus turi galimybę mokytis kalbų. Ar tai būtų mūsų kaimynų – latvių, baltarusių, lenkų kalbos, ar vokiečių, prancūzų, ar rusų“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Seime prisiekė nauja parlamentarė konservatorė Angelė Jakavonytė. Po priesaikos ji pradėjo eiti Seimo narės pareigas, dirbs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje. A. Jakavonytė Seime pakeitė Laimą Liuciją Andrikienę, ši mandato atsisakė dėl pareigų Europos audito rūmuose. L. L. Andrikienė į Seimą 2020 metais išrinkta pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašą.

Danijoje antradienį vyksta įtempti parlamento rinkimai, kuriuose dabartinės ministrės pirmininkės Mette Frederiksen išlikimas valdžioje kraštutinių dešiniųjų akivaizdoje priklausys nuo naujos centristų partijos. Balsavimo apylinkės veiks nuo 8 iki 20 val. vietos (9–21 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų šių rinkimų, kuriuos išprovokavo „audinių krizė“, rezultatų tikimasi sulaukti vėlyvą antradienio vakarą.

Nuo kibernetinių atakų ketvirtadienį nukentėjo Slovakijos ir Lenkijos parlamentai; dėl to sutriko Slovakijos įstatymų leidžiamojo organo balsavimo sistema, pranešė abiejų šalių institucijos. „Ataka buvo daugiakryptė, taip pat ir iš Rusijos Federacijos vidaus“, – sakoma Lenkijos Senato pareiškime. Lenkijos Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis sakė, kad tai gali būti susiję su trečiadienį vykusiu Senato balsavimu dėl rezoliucijos, kuria Rusija pripažįstama teroristiniu režimu.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss pripažįsta, kad tiesiog išgyveno „sunkią dieną“, tačiau nori, kad vyriausybė sutelktų dėmesį į savo prioritetus, ketvirtadienį sakė jos atstovas spaudai. „Premjerė pripažįsta, kad vakar buvo sunki diena“, – sakė atstovas spaudai po to, kai L. Truss susidūrė su opozicijos pašaipomis, parlamento narių maištu ir vienos svarbiausių ministrių atsistatydinimu.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino Švedijos parlamente šalies premjeru pirmadienį patvirtintą Ulfą Kristerssoną, pažymėdama naujas bendradarbiavimo galimybes saugumo ir gynybos srityse šiai Stokholmui nusprendus jungtis prie NATO.

Italijos parlamentas ketvirtadienį susirinko į pirmą posėdį po praėjusį mėnesį vykusių rinkimų, kuriuos laimėjo kraštutinių dešiniųjų partija, o tai svarbus žingsnis formuojant vyriausybę. Giorgios Meloni partija „Italijos broliai“, turinti neofašistines šaknis, rugsėjo 25 dieną vykusiame balsavime surinko istorinius 26 procentus balsų.

85 Estijos parlamento nariai antradienį pateikė svarstyti pareiškimo projektą, kuriuo smerkiama Ukrainos teritorijų aneksija, o Rusija skelbiama teroristiniu režimu. Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais. „Iš neteisės teisė neatsiranda.

 Latvijos parlamento rinkimus laimėjusi partija „Naujoji vienybė“ dėl vyriausybės koalicijos formavimo antradienį susitiks su „Jungtinio sąrašo“ ir „Nacionalinio susivienijimo“, o trečiadienį – su „Pažangiųjų“ atstovais, naujienų agentūrai BNS nurodė „Naujosios vienybės“ pareigūnai. Susitikimai vyks „Naujosios vienybės“ būstinėje.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad savaitgalį vykusius Latvijos parlamento rinkimus laimėjo ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija. Surinkti duomenys iš visų 1 055 rinkimų apylinkių, įskaitant informaciją apie rinkėjų balsavimo biuleteniuose padarytas žymas dėl tam tikrų kandidatų.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi trečiadienį pareiškė, kad tikisi grįžti į Italijos parlamentą per rugsėjį vyksiančius rinkimus, praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai buvo priverstas iš jo trauktis dėl teistumo už mokestinį sukčiavimą. „Manau, kad galiausiai iškelsiu savo kandidatūrą į Senatą, kad visi tie žmonės, kurie manęs prašė, pagaliau būtų laimingi“, – radijui „Rai“ sakė 85 metų milijardierius ir žiniasklaidos magnatas, anksčiau figūravęs daugelyje skandalų.

Suomijos parlamentas antradienį pranešė, kad jo interneto svetainė tapo kibernetinės atakos taikiniu, šiai Šiaurės valstybei siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Prieš parlamento išorinę interneto svetainę vykdoma paslaugos trikdymo ataka“, – sakoma institucijos pareiškime. Išpuolis prasidėjo apie 14 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir sulėtino arba visiškai užblokavo tinklapio darbą.

Latvijoje antradienį baigėsi kandidatų į 14-ojo šaukimo Saeimą sąrašų registracija. Vyriausioji rinkimų komisija pranešė sulaukusi iš viso 19-os politinių partijų ir aljansų kandidatų sąrašų – trimis daugiau nei per 2018 metų parlamento rinkimus.

Šimtai įtakingo Irako dvasininko Moqtados al Sadro šalininkų sekmadienį antrą dieną stovyklavo prie šalies parlamento, protestuodami prieš korupciją ir netinkamą politinį valdymą. Nepaisydami ašarinių dujų, vandens patrankų ir 47 laipsnių pagal Celsijų karščio, šeštadienį jie įsiveržė į kompleksą nugriovę sunkias betonines barikadas keliuose, vedančiuose į budriai saugomą Bagdado Žaliąją zoną, kur įsikūrusios diplomatinės atstovybės ir vyriausybinės įstaigos.

Šri Lankos parlamentas trečiadienį patvirtino prezidento Ranilo Wickremesinghe paskelbtą nepaprastąją padėtį, jo vyriausybei imantis griežtų priemonių prieš demonstrantus, kuriuos ji kaltina smurtu, bet taip pat stengiantis išbristi iš visų laikų didžiausios ekonomikos krizės. Įsakas dėl nepaprastosios padėties 225 vietų parlamente buvo patvirtintas 120 balsais prieš 63, kitiems deputatams susilaikius.

Mianmaro chunta įvykdė mirties bausmę keturiems kaliniams, įskaitant nuverstos lyderės Aung San Suu Kyi partijos buvusį įstatymų leidėją ir žinomą aktyvistą, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella ketvirtadienį pareiškė, kad po ministro pirmininko Mario Draghi atsistatydinimo paleido parlamentą ir kad bus sušaukti pirmalaikiai rinkimai. „Šį sprendimą lėmė politinė padėtis“, – sakė S. Mattarella trumpoje kalboje per televiziją, praėjus kelioms valandoms po to, kai M. Draghi įteikė jam atsistatydinimo pareiškimą dėl naujausios Italijos politinės krizės.

Lietuvoje ketvirtadienį vizitą pradeda Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas su delegacija. Pavakare atvykęs į Vilniaus oro uostą, vėliau jis dalyvaus vakarienėje su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, numatyta Seimo BNS pateiktoje vizito programoje. You Si-Kunas penktadienį Seime susitiks su Seimo vicepirmininkais Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Pauliumi Saudargu, Užsienio reikalų komiteto pirmininke Laima Liucija Andrikiene ir Europos reikalų komiteto nariu Emaniueliu Zingeriu.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį nubalsavo, kad nacionalinio saugumo tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas būtų atleistas iš pareigų, pranešė vienas įstatymų leidėjas. 450 vietų parlamente už I. Bakanovo atleidimą balsavo 265 deputatai, per platformą „Telegram“ parašė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas. Naujo SBU vadovo klausimas per šį posėdį nebuvo svarstomas, pridūrė deputatas.

Buvęs Jungtinės Karalystės iždo kancleris Rishi Sunakas pirmadienį per naujausią torių parlamentarų balsavimo turą padidino atotrūkį nuo konkurentų kovoje už Konservatorių partijos pirmininko postą, kurios laimėtojas taps naujuoju šalies ministru pirmininku.   Tačiau varžybos dėl patekimo į lemiamą dvikovą tapo dar labiau įtemptos.   R. Sunakas per balsavimą sulaukė 115 torių įstatymų leidėjų paramos.

Estijos parlamentas pirmadienį popiet susirinks į neeilinį posėdį, kuriame bus prisaikdinta nauja Kajos Kallas vyriausybė.   Apie tai BNS informavo Rygikogo spaudos tarnyba, nurodžiusi, kad posėdis prasidės 15 valandą. Prieš parlamento posėdį, 14 valandą, prezidentas Alaras Karis oficialiai paskirs naują vyriausybę.

Parlamentinės partijos penktadienį Seime pasirašys naują gynybos susitarimą, po dokumentu nebus opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio parašo. Susitarimą rengusiai grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad šis susitarimas ypatingai svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Bulgarijos ministro pirmininko Kirilo Petkovo vyriausybė trečiadienį neatlaikė balsavimo dėl nepasitikėjimo parlamente ir buvo nuversta. Laikinasis parlamento pirmininkas Miroslavas Ivanovas pranešė, kad 123 įstatymų leidėjai balsavo už siūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe, o 116 pasisakė prieš.

Izraelio įstatymų leidėjai trečiadienį preliminariu balsavimu pritarė parlamento paleidimui, paruošdami dirvą penktiesiems visuotiniams rinkimams per kiek daugiau nei trejus metus. Ši procedūra buvo pirmasis žingsnis virtinėje balsavimų, rengiamų prieš formalų vyriausybės paleidimą.

Seimo valdyba trečiadienį atmetė „valstietės“ Ligitos Girskienės siūlymą atlikti parlamento paviršių tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar patalpose vartotos narkotinės medžiagos. Prieš tokį tyrimą balsavo septyni iš aštuonių Seimo vadovybės narių.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta balsavimas antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui. E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ (Ensemble) iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES.  Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuos antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono  antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui. E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES. Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansui iškilo pavojus neužsitikrinti daugumos po sekmadienį vykusio parlamento rinkimų pirmojo turo, per kurį išaugo elektorato parama naujai kairiųjų koalicijai. E. Macrono aljansas „Ensemble“ („Kartu“) surinko 25,75 proc. balsų, o kairiųjų blokas NUPES – 25,66 procento.

Lenkijos parlamentas ketvirtadienį pritarė įstatymui, panaikinančiam prieštaringai vertinamą Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų drausminimo sistemą, kuri, anot Europos Sąjungos, kenkia teismų nepriklausomumui. Europos Komisija perspėjo Lenkiją, kad jai nepanaikinus ginčijamos AT Drausmės bylų kolegijos, neįvykdžius kitų teismų sistemos reformų, ji negaus atsigavimui po COVID-19 skirtų lėšų – maždaug 35 mlrd. eurų.

Ketvirtadienį Seimas toliau svarstys naująjį merų ir tarybų įgaliojimų modelį, pagal kurį turėtų dirbti jau kitąmet išrinkti vietos politikai. Naujoji Vietos savivaldos įstatymo redakcija parengta Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Ją rengusios darbo grupės vadovo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, Lietuvoje siūlomas merų ir savivaldybių tarybų įgaliojimų modelis veikia maždaug trečdalyje Europos Sąjungos (ES) šalių.

Ukrainos parlamento pirmininkas trečiadienį atkakliai prašė suteikti jo šaliai Europos Sąjungos kandidatės statusą, priartinant karo draskomą šalį prie Bendrijos, bet nesuteikiant jai jokių priėmimo garantijų.

Lenkijos parlamentas antradienį nusprendė panaikinti kontroversišką įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos įkūrimo. Ši teisėjų drausminės kontrolės įstaiga kėlė daugiausia ginčų tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) institucijų, Briuseliui teigiant, kad ji mažina teismų nepriklausomybę. Europos Komisija buvo perspėjusi Lenkiją, jog ji, be kitų dalykų, turės panaikinti šią kolegiją, kad galėtų gauti maždaug 35 mlrd. eurų finansavimą iš ES Atsigavimo fondo.

Parlamento pirmininko ir premjero apsauga galėtų būti paprastesnė, sako Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš nesiečiau tai su manimi ar premjere asmeniškai, bet tiesiog kiek per pusantrų metų man teko bendrauti su kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkais, tapo akivaizdu, kad tikrai galima būtų organizuoti apsaugą kiek paprasčiau ir naudojant šiek tiek mažiau resursų. Apie tai ir yra šis įstatymo projektas“, – trečiadienį LRT sakė parlamento vadovė.

Seimo nariai kelionėms jau išleido daugiau nei pusę metams numatytos sumos – 193 tūkst. eurų, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. Seimo narių ir juos lydinčių parlamento kanceliarijos darbuotojų komandiruotėms 2022 metams yra numatyta 300 tūkst. eurų.

Slovėnai sekmadienį eina prie balsadėžių parlamento rinkimuose, kuriuose, kaip prognozuojama, vyks įtempta kova tarp konservatoriaus ministro pirmininko Janezo Janšos ir politikos naujoko Roberto Golobo. Rinkimai vyks Slovėnijoje paaštrėjus politiniams nesutarimams. Apžvalgininkai sako, kad šis balsavimas lems, ar valstybėje dar labiau įsigalės dešiniojo populizmo tendencijos, ar ji visgi grįš prie tradiciškai nuosaikios politinės pusiausvyros.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Seimo nariai išleido daugiau kaip 395 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, tai yra maždaug 120 tūkst. eurų daugiau nei pernai per tą patį laiką. Tiesa, praėjusių metų pradžioje dėl COVID-19 pandemijos šalyje buvo įvestas karantinas, todėl politikai neturėjo galimybių susitikti su rinkėjais, dalyvauti renginiuose, nors Seimo posėdžiai vyko.

Parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį balsavimą pritarė, kad Rūdininkų poligono Šalčininkų rajone įkūrimas būtų pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu. Po pateikimo procedūros už tai balsavo 115 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė. „Poligono atkūrimo procedūros priėmus įstatymą užtruktų šešis mėnesius, tuo metu įprastine tvarka – mažiausiai penkerius metus“, – pateikdamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ukrainos parlamento, vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ir Okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijų oficialieji tinklalapiai trečiadienį tapo neprieinami, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija gali pradėti karinę invaziją į kaimyninę šalį. Taip pat sutiko Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų tinklalapių darbas. Tuo metu Nacionalinės policijos ir Ukrainos prezidentūros svetainės kol kas veikia įprastu režimu.

Ukrainos parlamentas antradienį paragino kitas šalis ir tarptautines organizacijas nepripažinti Donbaso regione įsitvirtinusių prorusiškų separatistų nepriklausomybės, pasmerkti ankstesnę dieną tai padariusią Rusijos ir įvesti naujų griežtų sankcijų Maskvai. Aukščiausioje Radoje, turinčioje 450 vietų, ši rezoliucija buvo priimta 336 deputatų balsais.

Lietuvos ir devynių kitų Europos šalių parlamentų atstovai penktadienį paragino Rusiją deeskaluoti padėtį pasienyje su Ukraina. Pareiškimą be Lietuvos pasirašė Estijos, Čekijos, Vokietijos, Airijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės parlamentų bei Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetų pirmininkai.

Pagerbiant antradienį mirusio Europos Parlamento (EP) pirmininko Davido Sassoli atminimą Europos Sąjungos vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, plaukiant užuojautos žinutėms iš pasaulio ir Bendrijos valstybių lyderių. „Šiandien liūdna diena Europai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie buvusį italų žurnalistą ir ilgametį europarlamentarą, kurio pustrečių metų trukęs pirmininkavimas Europos įstatymų leidėjams turėjo baigtis šį mėnesį.

Seime pirmą kartą taikoma tvarka, kuri neleidžia vidun patekti galimybių paso neturintiems parlamentarams. Tai sukėlė tikrą furorą tarp skiepams nepritariančių politikų, kurie iš šio sprendimo bandė padaryti šou.  Antradienį pirmasis parlamente pasirodė valstiečių žaliųjų atstovas Dainius Kepenis, bet jis į Seimą pateko, nes yra persirgęs ir turi galimybių pasą.

Du trečdaliai parlamentarų jau pateikė dokumentus, kurių reikės nuo kitos savaitės norint patekti į Seimą, teigia Seimo kancleris Modestas Gelbūda. „Galime pasidžiaugti, kad vakar dienos duomenimis, kuriuos gavome dienos pabaigoje, jau 90 Seimo narių jau pateikė reikiamus dokumentus, jie galės patekti į Seimą įprasta tvarka“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Modestas Gelbūda. Pasak kanclerio, absoliuti dauguma pateikusių dokumentus yra pasiskiepiję.

Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli sukritikavo Rusijos sprendimą likviduoti tarptautinę švietėjišką draugiją „Memorial“. „Smerkiu Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą likviduoti teisių gynimo ne pelno organizaciją „Memorial“, kurią įsteigė Andrejus Sacharovas ir kuriai Europos Parlamentas 2009 metais skyrė Sacharovo premiją“, – parašė D. Sassoli socialiniame tinkle „Twitter“. „Šis žingsnis nesustabdys kovotojų už demokratiją ir laisvę.

Nuo sausio parlamentarai įeiti į Seimą galės tik su galimybių pasu. Seimas ketvirtadienį 89 balsais „už“, 17 – „prieš“, 19 parlamentarų susilaikius priėmė tokią Seimo statuto pataisą. Ji įsigalioja nuo sausio 1 dienos.

Parlamentinei veiklai skirtų lėšų išvis neturėtų būti, sako Seimo vicepirmininkas darbietis Andrius Mazuronis. „Nematau jokio skirtumo, ar už tą pačią sumą bus šakočių priperkama, ar už tą pačią bus pašto ženklų priperkama ir visa Lietuva apipilama kalėdiniais sveikinimais. Man visos šitos išlaidos yra beprasmybė. Ne vieną kartą sakiau, kad parlamentinių lėšų, kaip tokių, išvis neturi būti“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.

Vengrijos parlamentas antradienį leido vyriausybei šaukti nacionalinį referendumą LGBT klausimais – tai naujausias šalies valdžios žingsnis, kuriuo, kritikų teigimu, siekiama apriboti mažumų teises. Valdančiosios partijos „Fidesz“ įstatymų leidėjai patvirtino keturis referendumo klausimus, susijusius su lytinio švietimo programomis mokyklose ir informacijos apie lyties keitimą prieinamumu vaikams.

Švedijos parlamentas pirmadienį spręs, ar Socialdemokratų partijos lyderė Magdalena Andersson turėtų tapti ministre pirmininke, ketvirtadienį informavo parlamento pirmininkas. Toks balsavimas būtų jau antras per mažiau nei savaitę. Trečiadienį parlamentas išrinko M. Andersson pirmąja moterimi, turinčia užimti Švedijos vyriausybės vadovo postą, bet ji, praėjus vos kelioms valandoms, atsisakė šių pareigų, subyrėjus koalicinei vyriausybei.