Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais.
„Iš neteisės teisė neatsiranda. [Vladimiro] Putino režimas su savo branduolinės atakos grasinimais pavertė Rusiją didžiausiu pavojumi taikai Europoje ir visame pasaulyje“, – rašoma projekte.
Jame skelbiama, jog parlamentas remia Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) inicijuotus tyrimus dėl Ukrainos teritorijoje įvykdytų nusikaltimų ir laikosi nuomonės, kad būtina specialiame tarptautiniame tribunole teisti dėl agresijos kaltus asmenis.
„Remdamas Ukrainos parlamento raginimą šalims ir tarptautinėms organizacijoms, Rygikogas skelbia Rusiją teroristiniu režimu, Rusijos Federaciją – terorizmą remiančia šalimi, prieš kurios veiksmus turime stoti drauge. Rygikogas ragina tarptautinę bendriją priimti panašias deklaracijas“, – sakoma projekte.
Jame taip pat smerkiamas bet kokių ginkluotų grupių, įsteigtų remiant Rusijos valdžiai, pavyzdžiui, „Wagner“, pasitelkimas agresijai, reiškiama pozicija, kad būtina paskelbti teroristinėmis organizacijomis apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ ginkluotąsias pajėgas ir privačią karinę kompaniją „Wagner“.
Dokumente taip pat smerkiama Rusijos paskelbta mobilizacija, sakoma, kad ja pažeidžiami tarptautiniai įstatymai, nes jos vykdymas siekiant tęsti agresijos nusikaltimą yra nusikaltimas taikai.
Rygikogas remia prašymą atimti iš Rusijos Federacijos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės statusą ir ragina Europos Sąjungos nares vieningai įgyvendinti papildomas ekonomines sankcijas Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai, stebėti anksčiau paskelbtų sankcijų taikymą, sakoma pareiškimo projekte.
Jei priimtų šį pareiškimą, Rygikogas taip pat ragintų ES ir NATO nares smarkiai didinti karinę pagalbą Ukrainai.
Dokumento projekte taip pat yra rašoma apie būtinybę didinti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir remti šalį atstatymo metu pasibaigus karui.
„Estija visomis turimomis priemonėmis remia Ukrainos žmones, valstybę ir kariuomenę ir tiki Ukrainos pergale, nes tai yra vienintelis būdas atkurti taiką Europoje“, – teigiama projekte.
Estijos užsienio reikalų komitetas antradienį popiet aptars projekto pareiškimo siuntimą plenarinei asamblėjai ir svarstys dėl balsavimo.
Šiais metais Rygikogas jau paskelbė tris pranešimus, kuriais pasmerkė Rusijos veiksmus ir išreiškė paramą Ukrainai.
Sausio 18 dieną Estijos parlamentas priėmė pareiškimą dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, jį inicijavo 28 įstatymų leidėjai. Vasario 23 dieną Rygikogas priėmė pareiškimą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, jį inicijavo 86 parlamento nariai.
Balandžio 21 dieną 84 parlamento nariai priėmė pareiškimą dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir genocido Ukrainoje.
