pardavimai

Švedijos vilkikų gamintoja „Volvo“ pirmadienį pranešė sustabdžiusi gamybą savo gamykloje Rusijoje bei pardavimus šioje šalyje, paaiškindama sprendimą sankcijomis bei pablogėjusia saugumo padėtimis. Bendrovės atstovas spaudai Claesas Eliassonas teigė, kad „Volvo“ penktadienį pranešė tiekėjams, jog daugiau nepriims siuntų, skirtų gamyklai Kalugoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.

Sandėliavimas atlieka svarbų vaidmenį įmonės veikloje, kuri užsiima fizinių daiktų prekyba. Kai sandėliai yra įkurti strategiškai patogiose vietose, prekes patogu surinkti ir greitai paskirstyti po visą regioną. Visgi plečiantis verslui, prekiaujant prekėmis ne vienoje šalyje, atsiranda poreikis turėti daugiau arba didesnės kvadratūros sandėlių. Tačiau kylančios nekilnojamojo turto kainos dažnai gąsdina ir ne visos įmonės yra pasiruošusios mokėti tokius pinigus už didesnę sandėliavimo vietą.

Naujų metų pradžia dažnam mūsų tampa priežastimi pergalvoti savo gyvenimą ir pasižadėti keisti jo ritmą: pradėti sportuoti, sveikai maitintis, mesti žalingus įpročius ir t. t. Net 53 proc. lietuvių, Naujųjų metų proga pasižada kardinaliai keisti gyvenimą. Tas labiausiai pastebima sporto klubuose, kuriuose sausio mėnesį – klientų antplūdis.

Švedų garsiojo popmuzikos kvarteto ABBA sugrįžimas po beveik 40 metų pertraukos bei britų dainininkės Adele populiarumas Jungtinės Karalystės vinilinių plokštelių rinką 2021-aisiais kilstelėjo į rekordines per pastaruosius 30 metų aukštumas, skelbia Britanijos garso įrašų gamintojų asociacija (BPI). Jos skaičiavimais, per šiuos metus šalyje nupirkta daugiau kaip 5 mln. vinilinių plokštelių – 8 proc. daugiau nei pernai.

Ona teigė, kad neva jos vaikai pardavė moters žemę ir namą kartu su ja. Senjora kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“, nes, kaip pasakojo moteris, dabar jai liepta išsikraustyti, o eiti ji neturi kur. Senolė pasakojo, kad dabar jaučiasi labai vieniša, nes visus savo turtus išdovanojo dukroms, o jos dabar nenori su ja bendrauti. Su viena iš dukrų Ona nebendrauja jau daugybę metų, o kita – užblokavo bet kokį ryšį su motina. Onos turtą dukros pardavė senjoros kaimynams.

Naudoto automobilio pirkimas visuomet buvo patrauklus dėl galimybės išsirinkti norimą modelį už patrauklią kainą. Kalbant apie sparčiai populiarėjančius penkerių–septynerių metų senumo automobilius, tai buvo tiesa prieš užgriūvant koronaviruso pandemijai, rašoma pranešime spaudai. Toks pasirinkimas skamba viliojančiai ir dabar, tačiau rasti tvarkingą aukštesnės komplektacijos modelį Lietuvoje tampa nelengva misija, o kainos vis pučiasi.

Greičiausiai ne vienam yra tekę užėjus į parduotuvę pieno, išeiti bent su maišeliu kitų, neplanuotų, pirkinių. Ir ne visada taip nutinka dėl noro „pasilepinti“ – specialistai sako, kad prekybos tinklai parduotuvėse naudoja kelias taktikas, kaip pirkėjui įsiūlyti daugiau nei jam iš tiesų reikia. Prekybininkų naudojamas marketingo taktikas galima vadinti ir triukais, mat jos naudojamos, iš pirmo žvilgsnio, gana nepastebimai, tačiau sąmoningai.

Būstų pardavimai iš rekordinių aukštumų leidžiasi į buvusį lygį. Nekilnojamo turto specialistai (NT) teigia, kad rinkos kainas formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau vystytojai nesutinka nuleisti kainas, anot jų, brangsta žaliavos, statybų kainos, trūksta darbuotojų. Jie tikina, kad kainos nustos kilti, tačiau tikrai nemažės. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.

Knygų pardavėjai atviri – per pandemiją žmonės prisiminė knygas, mat per pastaruosius metus knygų pardavimai ūgtelėjo kone dvigubai. Aktyviau pradėta prekiauti ne tik naujomis, bet ir jau perskaitytomis knygomis. Tiesa, leidyklų atstovai pasakoja, kad per pandemiją brango ir knygų spausdinimas, nes pakilo popieriaus kaina, jo transportavimas taip pat ir kitos knygos savikainos sudedamosios dalys. Knyga – apgalvotas pirkinys Vilnietė Evelina (vardas pakeistas – aut. past.

Blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Perfrazuojant šią (kiek nuvalkiotą) frazę pardavimų srityje – blogas tas pardavimo vadybininkas, kuris nenori būti pardavimo vadovu. Esame linkę šį išsireiškimą laikyti teisingu. Jis simbolizuoja ambicijas, norą augti, karjeros siekį. Vis tik, manau, kad nereikėtų šia kliše vadovautis visiškai aklai ir skubėti smerkti kareivius, kurie nenori tapti generolais.

Neabejoju, kad kiekvienam gyvenime yra tekę derėtis. Neabejoju, kad pastebėjote, kad su jumis besiderėję žmonės elgėsi labai įvairiai – su vienais buvo smagu ir lengva, tarsi tai būtų net ne derybos, o bičiuliškas pasišnekučiavimas, su kitais jautėtės tarsi bokso kriaušė, kuri be gailesčio talžoma spaudimu ir į kampą stumiančiais argumentais. Pristatysiu dažniausiai pasitaikančius derybininkų tipus, bei kaip su kiekvienu iš jų sėkmingai susiderėti.

Įprastai parduotuvės prieš valstybines šventes stebi padidėjusius vėliavų ir valstybinės atributikos pardavimus. Intensyviausias prekybinis laikotarpis prasideda dar prieš vasario 16-ąją, o iki liepos 6-osios natūraliai sulėtėja. Visgi pardavėjai sako, kad šiemet atributikos ir vėliavų pirkimo bumo nėra, tačiau kai kurie pirkėjai negaili ir apvalios sumos naujai vėliavai.

Tradicinė Kaziuko mugė, paprastai vykstanti kasmet kovo pradžioje,  šiemet dėl pandemijos atšaukta, tačiau amatininkai gali savo dirbinius parduoti internetu. Prekybos platformos kūrėjas sako esąs nustebintas susidomėjimu, tačiau tokia prekyba džiugina ne visus pardavėjus. Vienas šią savaitę pradėjusios veikti platformos craftson.lt (arba kaziukomuge.

Lietuvoje per sausio mėnesį buvo įregistruota apie 7,9 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 48 proc. mažiau nei pernai sausį (apie 15,2 tūkst.).  Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 11,6 metų, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Dyzelinių automobilių dalis buvo 71,1 proc. (2020 metų sausį – 65,3 proc.). Pirmąjį metų mėnesį šalyje daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ (1,3 tūkst.

Verslininkai sako kiekvienais metais juntantys aktyvesnį pirkėjų susidomėjimą gėlėmis. Didesnį ar mažesnį – priklauso nuo metų, o gėlių paklausa atitinkamai diktuoja ir jų kainas. Šiemet jos stebina ne tik pirkėjus, bet ir pačius verslininkus. Šiemet gėlių rinkoje – mažiau nei įprastai, o tai aiškiai atliepia ir jų kainoms.

Daugelis nekilnojamo turto (NT) ekspertų sako tokių metų, kokie buvo 2020-ieji, mažai tikėjęsi. Dar pavasarį visiškoje duobėje atsidūręs NT sektorius jau antroje metų pusėje šoko į viršų, o metų pabaigoje pasiekė bene rekordines aukštumas. Pozityvios pirkėjų nuotaikos, anot brokerių, išsilaikė ir šių metų pradžioje.

Šalį užvertus gausiam sniegui, nemažoje dalyje Lietuvos vietovių sutriko elektros tiekimas – dešimtys tūkstančių žmonių net kelias dienas negalėjo gyventi įprasto gyvenimo – susišildyti namų, gamintis maisto, įsijungti televizoriaus ar tiesiog įkrauti telefono. Tai greitai pajuto elektros generatorių pardavėjai ir nuomotojai – jų teigimu, susidomėjimas elektros generatoriais pastarosiomis dienomis išaugo keletą kartų.

Šalį užvertus gausiam sniegui, gyventojai puolė pirkti sniego kasimo įrankių – parduotuvės sako, kad kastuvų pardavimai pastarosiomis dienomis išaugo keliasdešimt kartų. Visgi sniego banga sukėlė ne tik rūpesčių susitvarkyti su kritulių gausa, bet ir nemažai džiaugsmo – rogučių ir slidinėjimo įrankių lentynos parduotuvėse taip pat apytuštės.

Neeilinio pasiūlymo sulaukę gyventojai negalėjo atsižavėti – šią akimirką jie įrašė su durų skambučio kamera ir pasidalijo su tūkstančiais internautų. Mažos mergaitės pardavinėjamų sausainių akcija nepraslydo pro akis. Ši mielai atėjusi su plačia šypsena gyventojams siūlo įsigyti vieną, dvi, tris, o gal ir penkias dežutes saldumynų. Žinoma, mergaitė nepamiršta gerų manierų ir klausinėja itin mandagiai.  Vos per 24 valandas mergaitei pavyko parduoti net 200 dežučių.

Bizonas nudobtas. Pagrindinis darbas atliktas. Beliko jį gerai išdarinėti ir mėgautis laimikiu. Kalbant pardavėjų kalba – pardavimas atliktas, dabar reikia su klientu „ilgai ir laimingai“ dirbti. Bet ar tikrai popardaviminis darbas yra lengvoji dalis? Dažnai susiduriu su situacija, kai klientų aptarnavimas yra nepelnytai nuvertinimas ir jam neskiriama tiek dėmesio, kiek atitenka „bizono medžioklei“. Juk nuo to, kaip aptarnausite klientą, iš esmės priklauso, kokiu gėriu ir kiek ilgai džiaugsitės.

Karantinas kaip ant žemės, taip ir danguje – gyventojai šiemet Naujųjų metų fejerverkų prie didžiųjų miestų eglių neišvys. O ir patys lietuviai pirkti fejerverkų ir nušviesti pandeminio dangaus nenori. Fejerverkų pardavimai šiemet sumažėjo net 80 procentų. Vilnietis Jonas vienas iš nedaugelio, kuris šiais metais nusprendė įsigyti fejerverką. Vyras sako, kad fejerverkų perka kasmet, po kelis, bet šiemet apsiribos tik vienu ir daugiau kaip 50-imt eurų už jį nemokės. „Jo, iki penkiasdešimt.

Pardavimo mokymų lektorius esu linkęs skirstyti į dvi kategorijas – charizmatiškuosius nekasdieniškos patirties kūrėjus ir praktikus, kurių žodžiai remiasi realiu gyvenimu, bet mokymų forma daug žemiškesnė ir gerokai mažiau pompastiška nei pirmųjų.  Mokymai darbuotojams nėra „eilinė diena ofise“, jiems tai šventė, nekasdieniškas renginys, kur galima kiek atitolti nuo darbinės rutinos, pravėdinti galvą ir pasisemti naujų idėjų.

Lietuvos prekybininkai tokių metų dar nematė – gyventojai kvapnias žvakes pirkti pradėjo dar spalio mėnesį, vos pradėjus vėsti orams. Aktyvesnį susidomėjimą kvapiosiomis žvakėmis pajuto ne tik prekybos centrai, bet ir internetinės parduotuvės, savarankiški kūrėjai – visi jie teigė šių gaminių parduodantys mažiausiai dvigubai daugiau nei įprastai.

Pirmajam karantinui pasibaigus lietuviai tiesiogine to žodžio prasme išgraibstė namus, sodybas ir sklypus. Registrų centras sako, kad kai kuriose savivaldybėse namų ir sklypų paklausa išaugo net keliais kartais, o nekilnojamojo turto ekspertai sako tokios vasaros nematę jau seniai – lietuviai pirko viską iš eilės. Spėjama, kad sodybas lietuviai įsigijo dėl karantino. Lietuvoje stipriai išaugo susidomėjimas sodybomis, namais ir sklypais, teigia Registrų centras.

Miestuose jau prasidėjo eglučių prekyba. Vis tik karantinas veikia ir šią prieškalėdinę verslo šaką. Kokie gi medeliai populiariausi, ir kodėl lietuviai puolė iš anksto rūpintis kirstinėmis puošmenomis. Valstybiname miškų urėdijos medelyne, Panevėžio rajone burzgia pjūklai. Kalėdų medelių plantacijoje pradedamos kirsti pirmosios puošmenos. Po truputį kertamos sidabrašakės keliauja tiesiai į priekabą, o iš ten jau į urėdiją, kur visas jas galės rinktis pirkėjai.

Mindaugas Lastauskas PAMO mokymų įmonės lektorius ir konsultantas Pardavimas yra viena seniausių profesijų žemėje (Ieva kažkada Adomui pardavė obuolį). Juk beveik viską, ką matote aplinkui, kažkas kažkam kažkada pardavė. Pardavimo procesas seniai išnarstytas iki siūlelio ir praktiškai visiems šioje srityje dirbantiems (išskyrus galbūt naujokus) puikiai žinomas. Tačiau tik nedidelė dalis pardavimo vadybininkų pasiekia išties išskirtinių rezultatų. Dauguma jų yra „geri“ specialistai.

Iš viso aukcionui pristatyta beveik pustrečio tūkstančio fotografijų, tarp jų ir pirmoji kosmoso asmenukė. Na, o brangiausiai tikimasi parduoti nuotrauką su legendiniu astronautu Neilu Armstrongu. Daugiau nei 2400 nuotraukų iš „Apollo“ misijų ir NASA ekspedicijų į kosmosą aukso amžiaus. Visas šias fotografijas bus galima įsigyti naujajame „Christies“ aukcione. Dauguma nuotraukų vienetinės, tad ir atverti piniginę už jas teks plačiau – nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Lietuvoje spalį įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo mėnesio sandorių skaičius yra didžiausias šiemet, pagrindinių NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – pardavimai spalio mėnesį taip pat yra didžiausi šiais metais, pranešė Registrų centras. „Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs rinkos atsigavimas – atskirų NT objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet.

Vilniaus gatvėse fiksuojami tūkstančiai dviratininkų, tai pastebi ir savivaldybės, ir policijos atstovai. Deja, kartais dviratininkai skaičiuojami ir gana liūdname kontekste: jie ir patenka į avarijas, ir jas sukelia. „Daugiausia dviratininkų srautų jutikliai šiemet skaičiavo birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vien birželį užfiksuota 85,5 tūkst. dviratininkų“, – pasakoja Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.

Karantino metu naudotų automobilių pardavimai buvo kritę beveik 60 proc. Tačiau jau vasaros pradžioje tautiečiai automobilių nupirko daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Bet rugpjūtį po praėjusį mėnesį įsigaliojusio ekologinio mokesčio naudotų automobilių pardavimai vėl smuko, šįkart – 30 proc.

Naujų automobilių pardavimų sumažėjimas Lietuvoje sausio-gegužės mėnesiais buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per penkis mėnesius parduoti 14147 nauji automobiliai – 25 proc. mažiau nei pernai sausį-gegužę, kai parduoti 18854 automobiliai. Mažesnis naujų automobilių pardavimų smukimas šiemet fiksuotas tik Suomijoje (20,9 proc.). Latvijoje automobilių pardavimai šiemet sumenko 32,7 proc.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

Per karantiną išaugo elektroninių vaistinių pardavimai, rašo portalas 15min.lt.   „Camelia“ valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė nurodė, kad kovą prekyba internetu pasistiebė 40 proc., pavyzdžiui, vitamino C pakuočių pardavimai padidėjo beveik du kartus, ežiuolių arbatos pakuočių pardavimai – net 3,5 karto. „Gintarinėje vaistinėje“ nuo kovo 18-osios iki balandžio vidurio nereceptinių vaistų buvo parduota 19 proc.

Prasidėjusiems sodo darbams karantinas negalioja. Priešingai – daugeliui sodas tapo vienintele vieta, kurioje galima netrukdomiems pailsėti nuo karantino ribojimų. Tačiau, pasak specialistų, pirkti ir parduoti sodinukus ir daigus tapo sudėtingiau. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Ravinis teigia, kad į sodus šiuo metu savaitgaliais skuba vis daugiau žmonių.

Paskelbus karantiną, daugelis verslų turėjo sustabdyti veiklą arba bandyti ją perkelti į virtualią erdvę. Ne išimtis ir automobilių rinka. Europoje uždarinėjamos gamyklos, automobilių pardavimai krito daugiau nei 80 procentų. Lietuvoje jų pardavimas irgi sumažėjo, bet pardavėjai didesnių nuolaidų bent kol kas nežada. Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, šiemet, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai smuko 44 procentais.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Atsižvelgdama į šalyje paskelbtą ekstremalią padėtį ir reaguodama į Vilniaus miesto valdžios sprendimus, „Rimi Lietuva“, anksčiau nei planavo, pradeda elektroninę prekybą. Nuo šiandien elektroninėje parduotuvėje „Rimi.lt“ gali apsipirkti ne tik lojalūs ir kvietimus ją išbandyti gavę pirkėjai, bet visi norintys Vilniaus miesto gyventojai, rašoma pranešime spaudai.

Įsisiūbuojant koronaviruso baimei, Lietuvos elektroninės prekybos atstovai skaičiuoja šoktelėjusius maisto prekių pardavimus bei pripažįsta, kad pirkėjų srautus lemia žinių, susijusių su virusu, plitimas, rašo „Verslo žinios“.  Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ direktorius Andrius Mikalauskas sako, kad nuo vasario 24 dienos buvę dienų, kai pardavimų srautai buvo išaugę net 10 kartų, palyginti su įprastomis dienomis.

Konkurencijos taryba  už klaidinančią reklamą teisingai skyrė 4,5 tūkst. eurų baudą elektroninės prekybos bendrovei „Pigu“, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė bendrovės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 metų sprendimą. „Naikinti teismo sprendimą (...) nėra faktinio ir teisinio pagrindo“, – rašoma LVAT sprendime.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki Kalėdų žmonės jau puošia namus, todėl prasideda ir pagrindinio atributo, eglutės, paieška. Lapkričio gale Valstybinių miškų urėdija pranešė, kad pradėjo Kalėdų medelių pardavinėjimą. Gyventojai gali įsigyti eglučių iš miško, dekoratyvinių eglučių vazonuose, taip pat eglučių ir pušų šakų. Už brangiausius medelius teks pakloti ir 100 eurų. Kaip rašoma pranešime spaudai, susidomėjimas Kalėdų medeliais įprastai prasideda lapkričio antroje pusėje.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie alkoholio pardavimus per pirmus septynis šių metų mėnesius. Paaiškėjo, kad šiais metais sparčiausiai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o silpniausios alkoholio grupės (alaus) pardavimai toliau nuosekliai krenta. Per septynis šių metų mėnesius vyno buvo parduota 18,7 proc. daugiau, o akcizų iš šios grupės buvo surinkta taip pat tiek pat daugiau ir biudžeto pajamos siekė 10,8 mln. euro.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Loterijų įstatymo ir su juo susijusių įstatymo pakeitimų projektams, kuriais siekiama sudaryti sąlygas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo skatinimo išlaidauti loterijose bei užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą, rašoma Finansų ministerijos pranešime spaudai. Seimui priėmus minėtų įstatymų pakeitimų projektus, būtų apribotas loterijų žaidėjų amžius – loterijų laimėjimai nebūtų išmokami asmenims, kuriems nėra sukakę 16 metų.

Norint įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prireikti ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Su tuo sutinka ir Radviliškyje buvusį mokyklos bendrabutį nusipirkusi šio miesto gyventoja Ugnė Usevičiūtė. Kaip teigia nauja daugiabučio savininkė, įsigyti tokio tipo pastatą paskatino sukaupta nekilnojamojo turto patirtis, taip pat gera aukciono kaina, kuri nuo pradinės vertės išaugo beveik dvigubai.

Per aštuonis šių metų mėnesius stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas sumažėjo 11,9 proc., remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, rašo „Lietuvos žinios“. Tuo tarpu akcizo per šių metų sausį–rugpjūtį surinkta 11,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos rinkai iš akcizinių sandėlių natūralaus vyno buvo patiekta 16 proc. mažiau, spirituoto vyno – 63 proc. mažiau, stipriųjų gėrimų – 12 proc. mažiau, alaus – 9 proc. mažiau.

Vokietijos aludariai išgyvena ne pačią ramiausią vasarą. Iš pradžių jų planus sugriovė šalies futbolo rinktinės greitas pasitraukimas iš Pasaulio futbolo čempionato, vėliau gamybos procesus pradėjo koreguoti neįprastai karšta vasara. Futbolo čempionate patirtas fiasko nulėmė mažesnius, nei buvo planuota, alaus pardavimus. Tačiau vėliau neįprastai ilgai išsilaikę karščiai, nors ir padidino pardavimus, tuo pačiu sukėlė ir kiek netikėtą logistikos problemą.

Nesibaigianti prekybos tinklų konkurencija gali kaip reikiant suklaidinti pirkėjus – rodos, visur galima apsipirkti greitai, kokybiškai ir patraukliomis kainomis. Prekybos gigantai nuolat skelbia įvairias akcijas ir vilioja savo vartotojus skambiais šūkiais bei pasiūlymais.

Alkoholio akcizų pajamos, 2017-ųjų pradžioje staiga šoktelėjusios dėl būsimo akcizų didinimo, šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko. Skirtingai nei stipraus alkoholio, alaus akcizų pajamos gerokai išaugo. Didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis) taip pat traukėsi, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–kovą siekė 69,147 mln. eurų – 30 proc. mažiau nei pernai (98,756 mln.

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausančiai Kauno alaus gamybos įmonei „Volfas Engelman“ mažėjančius pardavimus vidaus rinkoje pernai pavyko kompensuoti augančiu eksportu. „Lietuvos rinkoje mūsų sumažėjimas (pernai – BNS) buvo apie keturi procentai, kai jei visos rinkos – apie 13 procentų, reiškia, mūsų rinkos dalis padidėjo. (...) O eksportas su kiekvienu mėnesiu vis labiau stebino 2017 metais“, – BNS ketvirtadienį sakė „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Praeitais metais padidėjus alkoholinių gėrimų akcizams, o šiais metais pakeitus alkoholio prekybos laiką bei uždraudus bet kokią reklamą, aludariai susidūrė su rimtais iššūkiais. Tikinama, kad augti toliau padeda užsienio rinkos, o situacija Lietuvoje plėtoti verslą ir toliau prastės.  Pristatant „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) veiklos rezultatus akcentuota, kad auginti pajamas leidžia atrastos užsienio rinkos, mat vien pernai alaus rinka Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu (9,2 proc.