parama maistu

Nuo kitų metų socialines korteles gavę nepasiturintys asmenys patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Prie minimos naujovės aktyviai jungiasi prekybininkai, veiklą vykdantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 dienos galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę. Per lapkričio – gruodžio mėnesius apie 211 tūkst.

Spalio mėnesį nepasiturinčius Lietuvos gyventojus pasieks šiais metais penktoji parama maisto produktais, ją gaus apie 209 tūkst. žmonių, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Mažas pajamas gaunančius gyventojus spalio mėnesį pasieks devynių skirtingų rūšių maisto produktų krepšelis.

Rugpjūtį 206 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paramos maisto produktais, antradienį skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Mažas pajamas gaunančius gyventojus rugpjūčio mėnesio dalijimo metu pasieks septynių skirtingų rūšių maisto produktų krepšelis. Jame bus ultraaukštoje temperatūroje pakaitintas ilgesnio galiojimo pienas, konservuoti žalieji žirneliai, perlinės kruopos, ekologiškas cukrus, vištienos ir kiaulienos konservai bei sausainiai.

Tįsta eilės prie nemokamų maisto paketų. Vien Panevėžyje prašančiųjų paramos maistu skaičius šiemet palyginti su pernai išaugo kone dvigubai. Nemokamo maisto eilėje laukiantys žmonės atviri – viską „suvalgo“ padidėjusios elektros ir šildymo kainos. O maistui – tik tai, kas lieka sumokėjus visus mokesčius. Specialistai pastebi, kad paramos vis dažniau priverstos prašyti vaikus auginančios šeimos, kurios tiesiog nebeišgali pragyventi iš gaunamų pajamų.

Kone trečdaliu pakilusios pigiausio maisto kainos išaugino skurstančiųjų gretas. Per metus prašančiųjų paramos maistu Lietuvoje padaugėjo net penkiolika tūkstančių. Prie paramos organizacijų durų stovintys žmonės skundžiasi parduotuvėse perkantys tik smarkiai nukainotas prekes, kitu atveju – nebeturėtų ką valgyti. Esą juos nuo bado gelbėja tik parama maistu, o vargšais besirūpinančių organizacijų atstovai optimizmu netrykšta.

Lietuvos miestuose pradėta dalinta antroji šiais metais europinė maisto parama nepasiturintiems gyventojams. Tokios maisto dalijamo akcijos atskleidžia liūdnią realybę. Per porą mėnesių nepasiturinčių žmonių, užpildžiusių prašymus gauti paramą maistu padaugėjo 13 tūkstančių. O kai kurie jų, kad gautų maisto produktų krepšelį, iki dalijimo vietos keliauja ir keletą valandų.

Labiausiai skurstantiems tautiečiams gali tekti ir dar labiau susiveržti diržus. Už Europos Sąjungos pinigus maisto pripirkti turėjusi agentūra nepasiturintiems vietoje septynių produktų išdalys vos po du. Valdininkai tikina, kad taip nutiko dėl tinkamai dokumentų neužpildžiusių tiekėjų ir naujai paskelbto konkurso. Labiausiai nepasiturinčių šalies gyventojų laukia skurdus kovas.

Gyventojus mainais už socialines pašalpas raginanti atidirbti Panevėžio rajono savivaldybė atsidūrė teisme. Valdininkus į teismą padavusi gyventoja tikina jaučiasi pažeminta ir reikalauja užmokesčio už atidirbtas valandas. Paįstrio seniūnijos gyventoja už socialinę pašalpą pusantrų metų ravėjo, grėbė lapus, rūšiavo šiukšles. 38–erių moteris skundžiasi, kad dėl to iš praeivių sulaukusi ir patyčių. „Konstitucijai nusižengiama tais atidirbinėjimais.

Prie jau veikiančių labdaros organizacijų prisijungus naujoms, ir šios remtinųjų nepristinga. Panevėžio Liepų alėjos, Marijonų ir kitų gatvių gyventojai jau puikiai žino apie jų rajone įsikūrusį Pagalbos centrą. Bėdai prispaudus, žiūrėk, ir suka jo link. „Didesnių problemų gal ir neišspręsime, bet kai kuriais atvejais žmonėms padėti tikrai galime“, – sako šio centro įkūrėja ir vadovė Valė Polchovienė. Vienas svarbiausių centro veiklos prioritetų – parama vaikams, jų užimtumas.

Nuo spalio 1 d. „Maisto banko“ paramą gaunančios organizacijos pradėjo mokėti nedidelį maisto tvarkymo mokestį. Planuojama, kad šis mokestis padengs 10 proc. visų paramos maistu organizavimo išlaidų. Paramą gaunančių organizacijų teigimu, gaunama nauda atperka įvedamą rinkliavą.

Balandžio 9–10 dienomis „Maisto bankas“ pakvies aukoti maisto skurdžiai gyvenantiems Lietuvos žmonėms. Pildantis niūrioms prognozėms, darbo netekusių žmonių skaičius jau viršijo tris šimtus tūkstančių. Nemažai bedarbių nebegauna pašalpų ir skursta. Pasak „Maisto banko“ direktorės D.Žebrauskaitės, sunkmečiu paramos maistu  poreikis išaugo daugiau nei tris kartus.