pagalba

Valstybės pagalbos priemonės po karantino yra skirtos įvairioms visuomenės grupėms – darbdaviams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems savarankiškai, bedarbiams, nepasiturintiems žmonėms, vaikams, senjorams ir negalią turintiems gyventojams.

„Lietuvos piliakalniai mums yra neatsiejama šalies žmonių tautiškumo, kovingumo ir pasiaukojimo už tėvynę bei laisvę dalis. Tai neabejotinai vieni prasmingiausių viso to simbolių“, – sakė grupės „16 Hz“ narys Petras Jucevičius. Į kelionę po žymius krašto piliakalnius leidęsi atlikėjai buvo tikri – ant kiekvieno jų sugiedos tautinę giesmę, rašo pranešime spaudai.

2 metų policijoje dirbančiai Justei Popovaitei ir dar metų policijoje neišdirbusiai kolegei Eglei Šulytei teko ne kartą pagelbėti žmonėms, ištikus bėdai. Kartais joms atrodo, kad ta pagalba yra tik smulkmena, tiesiog paprasčiausio žmogiško dėmesio išraiška, tačiau, pasirodo, žmonėms kritiniu momentu ji būna labai svarbi. Kad ir paskutinis atvejis, kai šių Radviliškio pareigūnių dėmesio sulaukė į bėdą patekęs jaunas ir nepatyręs vairuotojas, rašoma policijos pranešime.

Antradienį, apie 17.30 val., Mažeikiuose, Gamyklos g., išėjo ir iki šiol negrįžo mergaitė (gim. 2006 m.) ir berniukas (2008 m.), pranešė policijos atstovai. Mergaitė yra apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, mėlynų akių, šviesių ilgų plaukų, ausyse turi įvertus baltos spalvos auskarus.

Trečiadienį 08.14 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, Švenčionių rajone, kelyje Pabradė-Švenčionys susidūrė du lengvieji automobiliai. Vienas automobilis po susidūrimo atsitrenkė į medį, yra prispaustas žmogus.

Sakoma, kad nelaimė po vieną nevaikšto. Prieš metus Trakų rajone gyvenantys Laima ir Valdas palaidojo vienturtę nuo vėžio mirusią dukrą, o prieš kiek daugiau nei du mėnesius neteko namų – juos pasiglemžė ugnis. Šiandien didžiausia jų paguoda yra kieme bėgiojančios trys anūkės ir viltis, kad padedant geriems žmonėms, prarastus namus pavyks atstatyti. „Gaisras kilo balandžio 22 dieną, apie penktą valandą dienos.

Karantinas baigėsi, tačiau daug žmonių skundžiasi vis dar negalintys patekti pas gydytojus. Dėl to dalis priversti užsiimti savigyda arba pasikliauti internete randama informacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija ir yra nurodžiusi, iki kada ir kokiomis apimtimis gydymo įstaigos turėtų atnaujinti planines paslaugas, tačiau pačių ligoninių atstovai pabrėžia, kad tai padaryti, vadovaujantis visais galiojančiais įsakymais, ne taip paprasta.

Susitikus su vilniete Raminta Lapinskaite (34) iš karto galima pajusti iš moters sklindančią vidinę ramybę. Vilnietė kaip niekas kitas spinduliuoja nuoširdumu ir pasitikėjimu savimi. Tačiau tokia ji buvo tikrai ne visada. Praėjusi ilgą kelią savęs pažinimo link, šiandien Raminta padeda atrasti savo vidinį kelią ir kitoms moterims. Vilnietę Ramintą Lapinskaitę būtų galima pristatyti gana paprastai. Ji – kurianti moteris, saviugdos trenerė ir asmeninio augimo knygų moterims autorė.

Siekiant paskatinti darbdavius išlaikyti darbuotojus su klausos negalia, turintieji 45-55 proc. darbingumą žmonės valstybės bus remiami nuolat, ne tik šešis mėnesius, kaip dabar – bus išlaikomos jų darbo vietos, darbdaviams mokant kompensacijas.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Socialinių įmonių įstatymo pataisą: 95 Seimo nariai, susilaikė vienas.   Dabar valstybė visą laiką remia regėjimo ar klausos negalią turinčius žmones, kuriems nustatytas iki 40 proc.

Susidūrus su sunkumais ne visi turi kam išsikalbėti, pasiguosti ir palengvinti tą sielą spaudžiantį sunkumą, o kartais net ir turint kam išsakyti visus sunkumus, nesinori užkrauti jiems savo rūpesčių naštos. Tačiau Aušra Stankūnienė įsitikinusi, kad nei viena problema nėra maža ir yra pasirengusi jas išklausyti anonimiškai.

Ištikus bėdai buityje, kai staigiai prireikia gero meistro pagalbos, nebereikės klausinėti pažįstamų ar klaidžioti interneto platybėse. Bent jau taip žada lietuvių programuotojų komanda, kaip pati sako, sukūrusi mūsų šalyje išskirtinį startuolį ir lygina jį su tokiais technologijų gigantais kaip „Uberis“ ar „Boltas“. Kūrėjai sako, kad jų išradimas ateityje leis žaibiškai išsikviesti gerą elektriką, santechniką ar kitus specialistus, panašiai kaip dabar galima užsisakyti maistą į namus ar pavėžėj...

Nors tautiečių mirštamumo per karantiną statistika vis dar užstrigusi, tačiau šalies kardiologai stebi nerimą keliančias tendencijas. Problemų su širdimi iki pandemijos turėję asmenys į ligonines kreipėsi gerokai rečiau, o mirusių nuo infarkto ar insulto gali būti daugiau nei pernai. Medikai sako, kad atnaujinus ligoninių ir poliklinikų paslaugas, sulaukia pacientų, kurių būklė per karantiną pablogėjo, o kreiptasi gerokai per vėlai.

Dėl koronaviruso ir karantino daugelis žmonių išgyveno įvairiausius jausmus – nerimą, pyktį, liūdesį, situacijos neigimą. Specialistai sako, kad visa tai yra normalu, ir kiekvienas žmogus pasirenka priimtiniausią sau būdą, kaip su tuo susitvarkyti. Tačiau VUL Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė užtikrinta – apie vieną visuomenės grupę, medikus, iš ypač arti susidūrusius su įvairiomis grėsmėmis ir psichologiniu spaudimu, kalbama per mažai.

„Mano gyvenimas buvo paženklintas sunkia mano mamos liga – išsėtine skleroze, –  pasakoja maltiečių savanoris Saulius Stirbinskas. – Ji susirgo dar man būnant vaikui ir liga vis sunkėjo. Slaugiau mamą 30 metų, tačiau tik dabar pradedu suprasti, kiek daug šis laikas davė man kaip žmogui, kiek daug atnešė patirties ir suformavo vertybių... Neįgalūs ir sunkiomis ligomis sergantys žmonės turi tam tikrą pasaulio suvokimą, tam tikrą bendravimo dažnį.

Vaiko gimimas – vienas ryškiausių įvykių moters gyvenime. Tuo pačiu tai ir daug nežinomybės, abejonių ir klausimų keliantis etapas, su kuriuo kiekviena tvarkosi skirtingai. Kai kurios į savo nėštumo ir gimdymo kelionę pasikviečia dulas – moteris, teikiančias nemedicininę pagalbą ir palaikančias emociškai.

Vis šiltėjančios vasaros dienos greitai bus neįsivaizduojamos be maudynių. Daugelis skubės prie upių, ežerų, jūros ir džiaugsis puikiu laiku. Ką būtina žinoti, kad malonios akimirkos nesibaigtų tragedija ir kaip elgtis, jei pradėjote skęsti arba matote skęstantį žmogų, tv3.lt portalui pasakoja projekto „Mokausi plaukti“ vadovė Milda Šeibokaitė. Nors apie saugų elgesį prie vandens telkinių kalbama pakankamai nemažai, visiškai išvengti nelaimių vis dar nepavyksta.

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.  Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.

Nors vasarą daugelis žmonių atostogauja, mėgaujasi gyvenimu, infekcinės ligos atostogų neturi ir gali užklupti bet kada. Jos ypač suaktyvėja, kai pamirštami higienos įpročiai, ir dažnai puola vaikus. Kaip būtų galima nuo to apsisaugoti ir ką daryti, jei nepavyko vaiko paskiepyti pagal skiepų kalendorių, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.

Pirmadienio vakarą skaudi nelaimė ištiko Kivyliuose, Šilutės rajone, gyvenančią šeimą. Ugnis pasiglemžė namus, kuriuose gyveno šeima, auginanti penkis nepilnamečius vaikus. Žmonės prarado visą turtą, jiems šiuo metu itin reikalinga finansinė pagalba. Sudegusio namo savininkė Elytė Mikalauskienė sunkiai rinkdama žodžius pasakoja, kaip kilo gaisras, pasiglemžęs iš viso aštuonių asmenų namus: „Tai įvyko vakar apie 18 valandą 30 minučių.

Šiandien – kaimynų diena, o jos proga turime ir puikią žinią. Posakis apie džiaugsmą degant kaimyno tvartui grimzta į praeitį. Surengę specialų konkursą policijos pareigūnai pamatė, kiek džiaugsmo tautiečiams atneša gera kaimynystė. Kaimuose žmonės vieni kitiems padeda dirbti ūkio darbus, o štai kai kuriuose miestuose skamba istorijos, kai kaimynai net ir žmonių gyvybes gelbsti. „Kai pirkau sodą, man močiutė sakė, nežiūrėk kokia žemė, žiūrėk koks kaimynas.

Vėžiu sergantiems mūsų tautiečiams karantinas ir koronavirusas kelia tikrai mirtiną pavojų. Dėl tvyrančios baimės vykti į ligoninę, medikai pastebi daugiau užleistų ir dėl to sunkiau pagydomų šios ligos atvejų. Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje kartu su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene vėžiu sergantiems ligoniams ir gydytojams ketvirtadienį padovanojo ypač reikalingų brangių prietaisų.

Sušalęs, ištroškęs ir alkanas vos 1,5 metukų mažylis Kupiškyje esančiuose namuose patyrė tikrą išgyvenimo dramą. Viskas nutiko ten, kur vaikui turėtų būti užtikrinama saugi aplinka, bet šįkart mažylio sveikatai kilo rimtas pavojus. Pasirodo, dar penktadienį – gegužės 22-ąją – vaiką auginanti 28 metų motina paliko jį namuose, o pati išvyko į nuo Kupiškio apie 20 km nutolusį miestelį. Puse lūpų užsimenama, kad vietoje, kur surasta vaiko motina, buvo lėbaujama, vartojamas alkoholis.

Siaubingas incidentas iš Floridos. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip kepsniu užspringęs vyras bėgo prašyti kaimynės pagalbos. Moteris veikė žaibiškai ir atliko Heimlicho manevrą. Deja, viskas būtų pasibaigę tragiškai jeigu ne ši moteris. Mokytoju dirbantis vyras kieme buvo vienas ir mėgavosi užkandžiais be žmonių aplinkui. Išsigandęs ir negalintis kvėpuoti vyras bėgo pagalbos į pirmą pasitaikiusį namą.

Prasidėjus grilinių patiekalų sezonui, medikai perspėja, kad padidėja tikimybė užspringti, bevalgant tokį maistą. Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos gydytojas Kipras, paramedikas Paulius ir praktikantas Karolis sukūrė trumpą ir informatyvų vaizdo įrašą, ką turite daryti, jeigu staiga šalia jūsų užspringo žmogus. Vos kelias minutes trunkančiame Kauno rajono GMPS komandos sukurtame vaizdo įraše pateikiama glausta informacija, kurią turėtų žinoti dažnas lietuvis.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Lietuvoje nebus pilnai panaudotos Vyriausybės paskelbtos biudžetinės priemonės, skirtos suvaldyti koronaviruso sukeltą krizę. Skelbdama kasmetines rekomendacijas, Komisija įvertino Lietuvoje numatomą mokesčių atidėjimą, papildomą finansavimą medicinos atsargoms pirkti, subsidijas darbo vietoms išlaikyti ir socialines išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbuotojams, nukentėjusiems nuo COVID-19 krizės.

Gimtadienis – šventė, per kurią dažniausiai netrūksta geros nuotaikos, būrio artimųjų ir draugų, plačių šypsenų ir, žinoma, dovanų. Vilnietės Ramunės Baltaduonienės vaikai jau kelerius metus gimtadienių neįsivaizduoja ir be tradicijos dovanas įteikti tiems, kam jų labiausiai reikia.

Šį pavasarį šalies išminuotojams tenka dažniau nei įprastai traukti pavojingus sprogmenis iš įvairių Lietuvos vandens telkinių. Neseniai Lazdijų rajone, Dusios ežere susprogdinti net trys artilerijos sviediniai. Šiandien Marijampolės miesto centre, Šešupėje, irgi rasta sprogmenų. Ir jau ne pirmą kartą šį pavasarį. Apie tai, kad per Marijampolę tekančioje Šešupėje yra sprogmenų, Lietuvos kariuomenės išminuotojams pranešta anksti ryte.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame – neįtikėtina transformacija. Kirpėjo pagalba benamis tapo modeliu. Jungtinėse Amerikos Valstijoje kirpėjas ėmėsi iniciatyvos ir sumanė nemokamai pagelbėti sunkiai gyvenantiems bei pakeisti jį. Nors vyro išvaizda susitvarkius kerinti, tačiau jo istorija ne tokia linksma. 30-metis yra priklausomas nuo narkotikų ir jau ilgą laiką gyvena gatvėje.

Šeštadienio rytą Utenos rajone ties Ripaičių kaimu apsivertus automobiliui trys žmonės žuvo, vienas buvo sužeistas. Policijos departamento duomenimis, apie 10.15 val. 1990 metais gimusio vyro vairuotas „Opel Vectra“ nuvažiavo nuo kelio ir, kliudęs pievoje sukrautus elektros stulpus, apvirto. Per eismo įvykį žuvo vairuotojas ir du keleiviai vyrai, kurių duomenys nustatinėjami. Dar 1995 metais gimęs keleivis sužalotas.

Visą Lietuvą antradienį sukrėtė tragiškas įvykis Telšių rajone, Plepų kaime. Čia kilus nedideliam gaisrui žuvo namuose trumpam palikti miegantys 4 ir 6 metų sesutė ir broliukas. Lietuvoje per metus vidutiniškai gaisruose žūsta po 4 nepilnamečius, dažniausia ikimokyklinio amžiaus. Ekspertai pataria, kaip išvengti tragedijos ir ko kiekvieni tėvai privalo išmokyti savo vaikus. Gaisras kilo apie 7 val.

Koronavirusas – išbandymas ir Europos Sąjungos ekonomikai, ir valstybių narių solidarumui. Kaip Europa planuoja spręsti ir sprendžia mus visus užgriuvusias problemas? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė.

„Vaikų linija“ didina emocinės paramos internetu prieinamumą vaikams ir paaugliams – su „Vaikų linijos“ savanoriais konsultantais pokalbiais internetu („chatu“) nuo šiol bus galima bendrauti ilgiau: nuo pirmadienio iki penktadienio 18-23 val.

Vaizdai, kai poliklinikose nutįsdavo eilės, o laukiamajame stoviniuoja dešimtys žmonių, buvo tik prieš karantiną. Dabar susirgus net šeimos gydytojui pirmiau prašoma tik skambinti. Tačiau ką daryti, jei susirgote ir konsultacija jums yra būtina? Sumanūs medikai rado išeitį ir susibūrė į projektą „MEDo“ – pacientus nemokamai konsultuoja internetu ir stengiasi padėti visais negalavimų klausimais.

Žmonės, jų gyvenimai labai skirtingi, tačiau visų narkomanų istorijos yra kone identiškos. Ta pati pradžia – amoralios kompanijos, vakarėliai, kvaišalai, ta pati ir pabaiga – prarastas laikas, galimybės, sveikata, šeima ir gyvenimas.

Vyriausybei pamažu švelninant karantino sąlygas, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ruošiasi išaugusiam kraujo poreikiui. Šoktelėjimo tikimasi tuomet, kai bus atnaujintos planinės operacijos ir gydymo įstaigoms per karantiną išsekusių kraujo atsargų nebeužteks. Todėl NKC kviečia ilgąjį savaitgalį paskirti geriems darbams ir padovanoti kraujo.  Šią savaitę, minint Medicinos darbuotojų dieną, į NKC prašymą paaukoti kraujo sureagavo Diana Nausėdienė.

Kretingos rajono savivaldybė prašo medikų atvykti padėti į Kartenos slaugos ligoninę, kur koronavirusas nustatytas penkiems darbuotojams ir 22 pacientams. „Mes nusprendėme kreiptis į Lietuvos medikus, kurie dar turi galimybę padėti mums ir atvažiuoti į Karteną“, – BNS sakė Kretingos rajono administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Ji taip pat pridūrė, kad savivaldybė nusprendė į Karteną padėti atvykusiems medikams mokėti didesnį atlygį bei pasirūpinti jų apgyvendinimu.

Specialistai įspėja, kad esant karantinui svarbu ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir emocinę pusiausvyrą. Psichologai sako, kad net ir pasibaigus pandemijai, problemų susijusių su žmonių nervine sistema tik daugės. Ieškodami būdų, kaip padėti namuose įstrigusiems žmonėms išradingi lietuviai sukūrė, kaip patys sako, emocinį sporto klubą, kuriam tereikia mobiliojo telefono. Speciali programėlė jau nuskynė laurus ir tarptautinėje arenoje.

Unikali ir jautri istorija iš Kauno – gyvūnų globėjai ir instruktoriai ėmėsi dresuoti visiškai aklą šunį. Iki tol bijojęs net lipti laiptais ar išeiti iš patalpos, šiandien keturkojis gerokai išdrąsėjęs. O per pora mėnesių amsis kaip reikiant nustebino savo pasiekimais – moka daugiau komandų nei kartais pavyksta išmokti ir sveikam šunyčiui. Instruktoriai atvirauja, kad baimės būta daug, mat toks iššūkis pirmasis jų praktikoje, o patarimų nesulaukė net iš užsienio kolegų.

Pasvalio krašto gyventojams apie save kaip grėsmingą gamtos reiškinį vėl priminė atsivėrusi smegduobė. Greta Mikoliškio kaimo žiemkenčių lauke įsmukusi karstinė įgriuva vienu ypu prarijo visą arą dirbamos ūkininko žemės. Žaliuojančiame žiemkenčių lauke greta Mikoliškio gyvenvietės Pasavlio rajone atžiūrėti pasėlių atėjusiam ūkininkui net akys ant kaktos iššoko staiga įsmukusi žemė prarijo gabalą jo lauko. Smegduobę suskubta iš karto aptverti.

Viešai pradedami skelbti aktualiausi duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tikimasi, kad šis įrankis taps ypač reikšmingu šio plano stebėsenoje ir efektyviai įgyvendinant jame numatytas priemones.

Lietuvoje prasidėjo antras karantino priemonių švelninimo etapas. Pats karantinas trunka jau antrą mėnesį, bet verslo atstovai teigia vis dar nesulaukiantys Vyriausybės žadėtos finansinės paramos. Kokie gali būti delsimo paremti verslą ekonominiai padariniai ir kas už juos turės prisiimti atsakomybę?  Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai toliau ieško Lauryno Vaidelio, gimusio 2004 m., kuris pasišalino iš globos namų ir į juos iki šiol negrįžta. Pareigūnų duomenimis, jau ne pirmą kartą pabėgantis nepilnametis, paskutinį kartą buvo pastebėtas Žaliakalnyje, Kaune. Jaunuolio požymiai: apie 172 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, rudų trumpų plaukų. Vilkėjo tamsią striukę ir sportinius treningus.

Žemės ūkio ministerija svarsto, kaip efektyviau padėti po koronaviruso krizės atsigauti žemės ūkiui. Svarstoma galimybė teikti finansinę paramą perdirbėjams, jei jie įsipareigotų išlaikyti ikikrizines supirkimo kainas, arba grąžinti priemones, padėjusias atsigauti žemdirbiams po 2014 metais Rusijos paskelbto embargo. Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, abu šiuos variantus ketinama aptarti neformaliame ministrų pasitarime pirmadienį.

Klaipėdoje gyvenanti 50 metų Urtė (vardas ir pavardė pakeisti, redakcijai žinomi) šiuo metu sveiksta po jai nustatyto koronaviruso. Tiesa, net pakartotinis testas parodė, kad virusas niekur nepasitraukė, tad daugiau kaip 20 dienų jau besigydanti moteris dar mažiausia dvi savaites bus priversta izoliuoti save nuo artimųjų. Ligos požymius moteris teigė pajutusi dar kovo 24-ąją. Pastaruoju metu užsienyje ji nebuvo ir su sergančiais žmonėmis kontakto neturėjo.

Klaipėdos policija ketvirtadienį pranešė, kad balandžio 16 d., apie 13:30 val. iš namų išėjo ir negrįžo A. G. Vėliau policija pranešė, kad paauglė namo grįžo sveika ir gyva.

Nuo koronaviruso mirusios slaugytojos dukra sako norinti rinkti lėšas kitiems sveikatos priežiūros specialistams skirtoms apsaugos priemonėms. Sara Dee Trollope (51) mirė Vatfordo bendrosios praktikos ligoninėje, Anglijoje, balandžio 10 dieną, po teigiamo COVID–19 testo. Keturių vaikų mama buvo vyresnioji slaugytoja Hillingdono ligoninės psichiatrijos skyriuje – kolegos sako, kad jos gerumas ir darbštumas visiems buvo pavyzdinis.

Nacionalinis kraujo centras trečiadienio dieną kreipiasi į visuomenę – reikalinga ypač skubi pagalba. Šiuo metu itin trūksta ketvirtosios neigiamos kraujo grupės. „SOS! AB RhD – (ketvirta neigiama) kraujo grupė!!! Mielieji, kreipiamės į visus, kas turite KETVIRTĄ NEIGIAMĄ kraujo grupę ir prašome jūsų suskubti atvykti dar šiandien – pacientui reikalinga skubi pagalba“, – rašoma kraujo centro feisbuko puslapyje.

Vokietijos sportinių drabužių gamintoja „Adidas“ antradienį pranešė gavusi teigiamą atsakymą dėl 3 mlrd. eurų paskolos, kurią didžiąja dalimi finansuos Vokietijos vyriausybė, kad bendrovė galėtų atlaikyti koronaviruso sukeltos krizės padarinius. „Šiandien bendrovė gavo Vokietijos vyriausybės pritarimą dėl valstybinio plėtros banko „KfW“ dalyvavimo sindikuotų atnaujinamųjų paskolų priemonėje <...> siekiant įveikti šią precedento neturinčią situaciją“, – sakoma „Adidas“ pranešime.

Kol šalies gyventojai renka namuose užsilikusias kaukes, gumines pirštines, respiratorius ir neša tokios pagalbos stokojantiems itin laukiantiems medikams, savaip ištiesti pagalbos ranką skuba ir didžiosios įmonės. Štai biodegalų gamintojai rajonų ligoninėms dovanoja tonas dezinfekcinio skysčio paviršiams valyti. Į kovą su koronavirusu telkiasi ir bibliotekos. Jų darbuotojai turimais 3D spausdintuvais gamina veido apsaugai skirtas plastiko detales.