Nors apie saugų elgesį prie vandens telkinių kalbama pakankamai nemažai, visiškai išvengti nelaimių vis dar nepavyksta. M. Šeibokaitė nurodo svarbiausias taisykles, kurių būtina laikytis, norint, kad vasara nebūtų pažymėta skaudžiais nutikimais.
„Nesimaudyti vieniems ir tam neskirtose vietose, nesimaudyti naktį, nesimaudyti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, vengti šuolių, neplaukti už pažymėtos saugios zonos, kitaip tariant plūdurų. Nesikuklinti, nesigėdyti naudoti gelbėjimosi liemenes, kurios turėtų būti ne pripučiamos, tiek vaikams, tiek suaugusiems“.
Labai svarbu dar prieš maudantis atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Būnant prie jūros, reikia pasižiūrėti, kokia yra iškelta vėliava, pastatyti informaciniai stendai apie galimus pavojus. Taip pat būtina reaguoti ir į gelbėtojų pastabas.
Norint saugiai maudytis upėje, ežere ar kitoje įrengtoje maudymosi vietoje, reikia įvertinti, koks yra priėjimas prie vandens, koks dugnas, ar yra srovė, kokia vandens temperatūra. Šie dalykai labai svarbūs, tačiau vis tik esminė atsakomybė krinta ant kiekvieno besimaudančiojo pečių.
„Svarbiausias elgesys – nedemonstruoti savo fizinių gebėjimų. Nereikia plaukti kuo toliau, nerti kuo giliau, atlikinėti įvairius šuolius, stumdytis ir provokuoti kitus daryti nesaugius judesius“, – dėsto pašnekovė.
Nors karštomis vasaros dienomis maudynės itin vilioja, vis tik stačia galva pulti į vandenį galima ne visada. Esant tam tikroms situacijoms, nuo vandens malonumų būtina ir susilaikyti.
„Negalima maudytis perkaitus, ką tik pavalgius, esant draudžiamiems ar įspėjamiems ženklams, pavyzdžiui, raudonai vėliavai prie jūros esant didelėms bangoms, srovėms. Taip pat ir dėl tam tikrų oro sąlygų – stipraus lietaus ar žaibavimo“, – nurodo projekto „Mokausi plaukti“ vadovė.
Ką daryti, pradėjus skęsti?
Tačiau taisyklės lieka taisyklėmis ir kartais nutinka taip, kad jos yra ignoruojamos. M. Šeibokaitė pasakoja, ką reikėtų daryti pačiam žmogui, jei vandenyje atsitiko nelaimė ir jis pradėjo skęsti:
„Pirmiausia nepanikuoti ir nekelti rankų į viršų, nes pakeltos rankos iš vandens dar daugiau skandina kūną po vandeniu. Reikia bandyti užimti kuo didesnį plotą vandenyje atsigulant ant nugaros arba ant pilvo, gulėti horizontaliai, bet ne vertikaliai.
Jeigu žmogus užspringo – bandyti atsikosėti, tai įmanoma atlikti virš vandens ir po vandeniu. Jeigu jaučiame, kad sūkurys traukia žemyn, stengtis nusiraminti ir pasinėrus po vandeniu plaukti į šoną arba leistis link dugno ir atsispyrus nuo dugno nerti į šoną, bet ne į viršų. Aišku tai sudėtinga, bet įmanoma“.
Gelbėjant skęstantį – svarbiausia paties saugumas
Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia reikia įvertinti situaciją, suprasti, kas ir kaip vyksta, ir nedelsiant skambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112. Tik tada galima galvoti apie gelbėjimą pačiam.
„Jeigu galiu padėti, esu fiziškai stiprus, žinau pirmos pagalbos suteikimo veiksmus – tada pradeda gelbėti. Bet pagalbą reikia kviesti visada, nes neįmanoma žinoti, kas bus, kai ištrauksite nelaimėlį iš vandens“, – pabrėžia M. Šeibokaitė.
Visais atvejais prieš brendant į vandenį reikia įvertinti, ar tai yra saugu jums patiems. Jei esate tikri, kad tai saugu, reikia mokėti ir pirmos pagalbos suteikimo veiksmus. Jie, anot pašnekovės, yra tokie:
„Jeigu jis yra, reikia mesti gelbėjimo ratą, priplaukti prie skęstančiojo iš nugaros, plukdyti į krantą laikant skęstantį ant nugaros, kad veidas būtų virš vandens ir stebėti, kokia žmogaus būklė.
Jeigu po šuolio žmogus išplaukė be sąmonės, gali būti stuburo lūžis, tada žmogus laikomas vandenyje, kol atvažiuoja pirmoji pagalba arba su rankšluosčiais išplukdomas į krantą, bet netampomas už rankų ir kojų.
Jeigu įvyko skendimas, ištrauktas žmogus apžiūrimas, vertinamos jo gyvybinės reakcijos – kvėpavimas, pulsas. Jeigu reikia, guldome ant šono ir išvalome kvėpavimo takus ir tada atliekame dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą“.
Jei gelbėjimosi rato nėra, su savimi reikia pasiimti kokį nors daiktą, pavyzdžiui, šaką, į kurią skęstantis žmogus galėtų įsikibti. Tai yra būtina, nes panikos apimtas žmogus kabinsis į jus, todėl reikia turėti ką nors su savimi, kad nepapultumėte į pavojų.
M. Šeibokaitė akcentuoja ir tai, kad net ir pavykus išgelbėti skendusį žmogų ir jį sėkmingai atgaivinus, vis tiek būtina kreiptis į medikus, nes gali įvykti antrinis skendimas.