oro uostas

Nuo penktadienio Kauno ir Palangos, o nuo lapkričio 1 dienos ir Vilniaus oro uoste nebeliks COVID-19 testavimo punktų. Paslauga nebebus teikiama dėl sumažėjusio keleivių poreikio testuotis prieš ar po kelionės, pranešė Lietuvos oro uostai.

Per stiprų žemės drebėjimą, supurčiusį šiaurinę Filipinų dalį, buvo sužeisti mažiausiai 26 žmonės, teko uždaryti vieną tarptautinį oro uostą ir evakuoti vienos ligoninės pacientus, trečiadienį pranešė pareigūnai. Filipinų vulkanologijos ir seismologijos institutas paskelbė, kad antradienį vakare įvykusio žemės drebėjimo stiprumas buvo 6,4 balo, o židinys – už 9 km į šiaurės vakarus nuo Lagajano miesto Abros provincijoje, 11 km gylyje.

Rygos oro uostas per tris šių metų ketvirčius aptarnavo 3,94 mln. keleivių – 2,8 karto daugiau nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, keleivių Latvijos pagrindiniame oro uoste sumažėjo 34 procentais. Praėjusį mėnesį sulaukta 534,4 tūkst. keleivių – 6,8 proc. mažiau nei rugpjūtį, 1,6 karto daugiau nei pernai rugsėjį, 27,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų rudens pirmąjį mėnesį.

Dažnas oro uosto keleivis prieš patikrą jaučia įtampą, nes nežino, ar visi jo daiktai bus praleisti, ar apsaugos darbuotojams viskas tiks ir ar kelionė pavyks sėkmingai. Vis tik retai kas susimąsto, kad keleivių tikrinimas darbuotojams taip pat kelią įtampą – limitą viršijantys skysčiai, ilgesni nei galima peiliukai, ašarinės dujos ar dar keistesni radiniai neretai išgąsdina, iššaukia ginčus, o kartais net kviečiamos papildomos tarnybos.

Į tragikomišką situaciją pateko Mariaus Grigonio ir Artūro Gudaičio draugas Atėnų „Panathinaikos“ (1/1) komandoje Derrickas Williamsas. Amerikietis kartu su graikais šią savaitę atvyko į Serbiją žaisti antrojo turo Eurolygos rungtynių su Belgrado „Crvena Zvezda“ (0/2) klubu. 31-erių krepšininkas Belgrado oro uoste buvo užlaikytas dėl tariamų paso problemų. Į oro uostą su „Panathinaikos“ D. Williamsas atvyko 16:00 val.

Per skrydį iš Londono į Vilnių siautėjęs keleivis nenurimo ir nuvežtas į policijos komisariatą – apvertė ant stalo stovėjusį kompiuterio monitorių. Kaip skelbia policija, ketvirtadienio vakarą, apie 20 val. 30 min., skrendant iš Londono į Vilniaus oro uostą metu, orlaivyje, 35-erių ir 62-ejų vyrai, nesilaikydami saugaus skrydžio orlaivyje taisyklių, konfliktavo su orlaivio keleiviais, juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais.

Londono Hitrou (Heathrow) oro uostas antradienį išreiškė viltį, kad netrukus pasieks ikipandeminius keleivių srautus, kartu perspėdamas dėl atsinaujinančių COVID-19 atvejų, karo Ukrainoje poveikio ir recesijos grėsmių.  Rugsėjo mėnesį oro uosto paslaugomis pasinaudojo beveik 5,8 mln. keleivių, arba 15 proc. mažiau nei tą patį 2019 metų mėnesį, kai iki COVID-19 paplitimo po visą pasaulį buvo likę šeši mėnesiai.

Nėra nieko nemaloniau nei oro uoste pakliūti į didžiulę laukiančiųjų eilę. Tačiau blogiau gali būti tik tai, jog apsirikote ir atsistojote ne į tą eilę, kurioje turėtumėte stovėti. Supratęs savo klaidą, vienas vyras nusprendė, kad antrą kartą nešvaistys savo laiko stovėdamas eilėje, tačiau už savo elgesį sulaukė aplinkinių pasipiktinimo. Vienas vyras neseniai oro uoste pateko į nemalonią situaciją.

Po kibernetinės atakos, kurią vykdyti ragino viena prorusiška įsilaužėlių grupė, pirmadienį kurį laiką neveikė kelių didžiųjų JAV oro uostų interneto svetainės. Trikdžius, paveikusius oro uostų svetaines tokiuose miestuose kaip Atlanta, Čikaga, Los Andželas, Niujorkas, Finiksas ir Sent Luisas, nulėmė paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) atakos. Per tokias atakas interneto svetainė išjungiama užtvindant ją užklausomis.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pritraukusi 338,1 tūkst. keleivių – 45,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 14,8 proc. iki 3,42 tūkstančio. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) keleivių mažėjo 12,5 proc., skrydžių – 7,3 procento. Pasak oro vežėjos vadovo Martino Gausso, nors rudenį keleivių srautai tradiciškai sumažėja, šiemet iki šio laiko stebimos teigiamos tendencijos.

Pirmadienį didelis rūkas daugelyje Lietuvos vietų sujaukė ir skrydžių maršrutus, o vienam iš lėktuvų tenka skraidyti virš Vilniaus oro uosto. Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad prastos meteorologinės sąlygos sutrikdė suplanuotų skrydžių maršrutus. „Šiandien dėl prasto matotumo buvo atšauktas „Airbaltic“ bendrovės skrydis iš Talino į Vilniaus oro uostą ir atgal.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Šiaurės pusrutulyje vasarą – tradiciškai atostogų sezono piko metu – oro kelionių skaičiai smarkiai išaugo, bet pandemijos padariniai vis dar buvo jaučiami, parodė ketvirtadienį paskelbti Tarptautinės oro transporto asociacija (IATA) duomenys.  Organizacija pranešė, kad bendras oro eismas rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo dviem trečdaliais, tačiau vis tiek siekė tik 73,7 proc. priešpandeminio lygio.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ steigia krovinines avialinijas „BBN Airlines Indonesia“ Džakartoje, Indonezijoje. Naujas avialinijas steigs grupei priklausanti bendrovė „BBN Cargo Airlines Holdings“, taip pat valdanti ir Islandijos krovinines avialinijas „Bluebird Nordic“. Holdingas jau įsteigė vietinę bendrovę, kuri veiklą Džakartoje pradėjo rugpjūčio pabaigoje, pranešė grupė.

Rygos oro uostas per aštuonis šių metų mėnesių aptarnavo 3,401 mln. keleivių – 3,1 karto daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, keleivių Latvijos pagrindiniame oro uoste sumažėjo 34,9 procento. Praėjusį mėnesį sulaukta 573,2 tūkst. keleivių – 5,4 proc. mažiau nei liepą, 46,8 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, 31,1 proc. mažiau nei 2019-ųjų rugpjūtį.

Net šeši Lietuvos oreiviai šeštadienį Murska Sobotoje (Slovėnija) pradės pasirodymą 24-ajame pasaulio karšto oro balionų čempionate. Pasaulio pirmenybėse iš viso varžysis 105 oreiviai iš 32 valstybių. Lietuvai atstovaus Rimas Kostiuškevičius, Tadas Gegevičius, Vytautas Junevičius, Vytas Kerdokas, Dovydas Vaitkevičius ir Martynas Lyčius, rašoma pranešime spaudai. „Tikimės gero pasirodymo. Norėtume, kad bent vienas mūsų sportininkas patektų į dešimtuką.

Penktadienį atšaukta apie 1 tūkst. skrydžių į Prancūziją ir iš jos, šios šalies skrydžių vadovams pradėjus streiką, lėmusį daug vėlavimų visoje Europos oro erdvėje.  Prancūzijos civilinės aviacijos administracija DGAC nurodė, kad 16 oro uostų, taip pat eismo valdymo centrai, nukreipiantys per Prancūzijos teritoriją skrendančius lėktuvus, penktadienį teikia tik minimalias paslaugas.

Amsterdamo Schipholio oro uosto vadovas Dickas Benschopas ketvirtadienį paskelbė atsistatydinantis iš pareigų po kelis mėnesius besitęsiančio chaoso viename didžiausių Europos transporto mazgų, vis dar nepajėgiančiame išspręsti ilgų eilių ir bagažo tvarkymo problemų. D. Benschopas paskelbė, kad antrasis pagal dydį žemyno oro uostas pirmadienį vėl paprašė oro linijų atšaukti dalį skrydžių, o keleiviai buvo priversti valandų valandas laukti eilėse savo galimybės išskristi.

Didžiausio JK konteinerių uosto Filikstou darbuotojai ketina sudengti dar vieną aštuonių dienų streiką, antradienį paskelbė profsąjungų vadovai, šaliai susidūrus su gilia pragyvenimo išlaidų krize.  Streikas vyks nuo rugsėjo 27 iki spalio 5 dienos. Prieš tai aštuonių dienų streikas įvyko vasarą, rytų Anglijoje įsikūrusio Filikstou uosto dokų darbininkams siekiant atlyginimų didinimo, kuris neatsiliktų nuo dešimtmečių aukštumas pasiekusios infliacijos.

Lietuvos oro uostai baigė vykdyti viešąjį pirkimą, kurio metu atrinktas rangovas, statysiantis naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą. Juo tapo kompanija „Eikos statyba“. Naujasis terminalas bus statomas tarp VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo keleivių terminalo. Bendra pirkimo vertė – 41,5 mln.

Lėktuvų bilietų paieškos sistemą administravusiai Vilniaus bendrovei „Aviaekspresas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 22 dieną patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį – bendrovė VMI buvo skolinga beveik 9 tūkst. eurų, dar 6 tūkst. – „Sodrai“. „Įmonė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad Kauno oro uostas, galintis aptarnauti iki milijono keleivių per metus, jau pasiekė savo ribas, todėl turi plėstis, kad galėtų priimti 2 mln. keleivių. „Oro uostui yra poreikis trumpuoju laikotarpiu plėstis, pastatas yra pritaikytas plėtrai į abi puses, o investicijos iki 2030 metų atsipirks“, – antradienį Kauno oro uoste sakė ministras.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė artėjančio žiemos sezono, kuris prasidės 2022 m. spalio 31 d., skrydžių tvarkaraštį. Avialinijų kompanija planuoja sujungti Vilnių su penkiomis kryptimis ir pasiūlyti beveik 50 krypčių iš Rygos, rašoma pranešime spaudai. „Rengdami artėjančio sezono tvarkaraštį visada atidžiai įvertiname keleivių poreikius ir analizuojame situaciją rinkoje.

Turkijos oro bendrovė „Turkish Airlines“ nuo spalio suplanavo penkis papildomus skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Stambulą – iš viso bus 14 skrydžių per savaitę, antradienį pranešė Lietuvos oro uostai. Pasak „Turkish Airlines Lithuania“ vadovo Dincero Eroglu, sprendimas didinti skrydžių skaičių buvo priimtas dėl nuolat kylančių keleivių srautų. „2020 metais dėl visą pasaulį užklupusios pandemijos buvome priversti stipriai apriboti savo veiklą.

Pastaruosius 2 metus žmonėms itin sudėtinga pasiekti Palangos oro uostą, nes nebėra ten vykstančio pagrindinio autobuso. Atsakingos institucijos sako, kad toks autobusas yra nuostolingas, taigi žmonėms dabar tenka vykti taksi, važiuoti su persėdimais arba oro uoste būti keletu valandų anksčiau. Keleivė skundėsi, kad viešuoju transportu pasiekti šio oro uosto nėra galimybių nei iš Klaipėdos, nei iš Kretingos, nei iš Palangos ir kitų aplinkinių vietovių.

Amsterdamo Schipholio oro uostas pranešė, kad sumokės kompensacijas keleiviams, praleidusiems savo skrydžius dėl didžiulių eilių viename judriausių Europos centrų chaotiškos vasaros įkarštyje.  Kaip ir keliuose kituose Europos oro uostuose, Nyderlandų oro uostas pastaraisiais mėnesiais patyrė didelių sutrikimų dėl darbuotojų trūkumo, oro linijų pramonei atsigaunant po COVID-19 pandemijos.  „Daugelis žmonių tikrai laukė savo atostogų užsienyje, ypač po dvejų COVID metų.

Beveik du dešimtmečius keliaudami Europoje gyventojai gali gauti nuo 250 iki 600 eurų kompensacijas tais atvejais, kai jų skrydis nukeliamas daugiau nei trims valandoms. Netrukus tokia tvarka gali būti pakeista, rašo „Politico“. Šiuo metu ES vadovaujanti Čekija atskleidė planus atnaujinti seniai sustabdytas diskusijas dėl kompensacijų už vėluojančius skrydžius. Diskusijos buvo įstrigusios dėl Jungtinės Karalystės (JK) ir Ispanijos ginčių dėl Gibraltaro oro uosto.

Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo  77,5 proc. iki 577 tūkst. ir siekė 97 proc. 2019 metų liepą buvusio keleivių srauto. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvos oro uostuose aptarnauta 2,9 mln. keleivių – 3,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat aptarnauta  29,2 tūkst. skrydžių – 93 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien liepą jų buvo 4,8 tūkst. – 26,3 proc. daugiau.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ pranešė dėl antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiko atšauksianti beveik visus trečiadieniui suplanuotus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose, o tai dar labiau padidins chaosą įtemptu vasaros sezonu Europoje. Vienos dienos streikas, organizuojamas Vokietijos įtakingos profsąjungos „Verdi“, turės „didžiulį poveikį“, sakoma antradienį paskelbtame „Lufthansa“ pranešime. Bus atšaukta daugiau nei 1 tūkst.

Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19. Skrydžių ir kelionių bendrovės teigia, kad kol kas atvykstant į Lietuvą iš bet kurios šalies netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai. Tačiau įvardija, ką svarbu su savimi turėti, kur vis dar reikia kaukių, kokiose šalyse tikėtis išimčių ir ar gali būti, kad ribojimai sugrįš.

Europos oro uostuose – tikras chaosas. Tiek jiems, tiek aviakompanijoms trūksta darbuotojų. Esami – streikuoja dėl didelių krūvių ir siaubingų darbo sąlygų, tad tūkstančiai skrydžių smarkiai vėluoja arba yra atšaukiami. Lietuviai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad įstrigo Italijos oro uostuose, ir apie atšauktus skrydžius sužino paskutinę akimirką. Oro kompanijos siūlo skrydžius tik už kelių savaičių, tad būdų grįžti atgal tenka ieškoti patiems, kaip ir vietų, kur pernakvoti.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ pranešė, kad dėl darbuotojų stygiaus iš vasaros tvarkaraščio išbraukia dar 2 tūkst. skrydžių, taip padidindama oro susisiekimo chaosą Europoje per įsibėgėjusį atostogų sezoną. Kaip kitas tokio sprendimo priežastis aviakompanija nurodė streikus ir padažnėjusius koronaviruso atvejus, taip pat nepalankias oro sąlygas bei išaugusią kelionių oro transportu paklausą.

Kauno oro uoste planuojama išplėsti šiaurinį peroną, įrengiant papildomas vietas lėktuvams ir variklių bandymui. Jį išplėtus orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidėtų 1,5 karto, trečiadienį pranešė Lietuvos oro uostai.    Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir operacijų departamento vadovas Arnas Dūmanas sako, kad tai leis sumažinti stovėjimo aikštelių apkrovimą, priimti ir statyti daugiau orlaivių, o tai gerins operacijų saugą.

Statyti naują Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą pretenduoja daugiau nei vienas įmonė, tačiau konkretus rangovo konkurso dalyvių skaičius neatskleidžiamas. „Dabar artimiausias kelias savaites bus vertinami dalyvių pateikti dokumentai, galbūt bus prašoma pateikti kažkokios papildomos informacijos, o gal turėsime ir geriausią visus reikalavimus atitinkantį pasiūlymą“, – BNS Plius sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas išaugo beveik penkis kartus, skrydžių – du kartus. Krypčių pasiūla nuo 80 išaugo iki 98, penktadienį pranešė Lietuvos oro uostai. Pirmojo pusmečio rodikliai pralenkė geriausias prognozes, sako laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Metus pasitikome pozityviai – vis daugiau valstybių atsisakė keliautojams taikomų COVID-19 ribojimų: testų, saviizoliacijos.

Rygos oro uostas pranešė per pusmetį sulaukęs 2,2 mln. keleivių – 5,4 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Skrydžių padaugėjo 2,2 karto iki 25,48 tūkst., tuo tarpu krovinių srautai sumažėjo 11 proc. iki 11 tūkst. tonų. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, keleivių skaičius išaugo 3,5 karto iki 550 tūkst., visgi buvo 28 proc. kuklesnis nei per tą patį ikipandeminių 2019-ųjų mėnesį. Pusę jų sudarė „Air Baltic“ keleiviai.

Rygos oro uostas tikisi per šiuos metus sulaukti 5,2 mln. keleivių – 2,2 karto daugiau nei pernai, pareiškė jo vadovė. Laila Odinė pabrėžė, jog padėtis gerėja kas mėnesį. „Iki šiol šiais metais keleivių sulaukėme daug daugiau nei planavome, viršijame pačias optimistiškiausias prognozes“, – sakė ji. Pernai rudenį, vis dar galiojant griežtiems susisiekimo ribojimams dėl COVID-19 pandemijos, Rygos oro uostas, sudarydamas 2022 metų biudžetą, planavo 5 mln. keleivių srautą.

Ketvirtadienį daugiau kaip 50 „Ryanair“ skrydžių į Ispaniją ir iš jos buvo atšaukta, o per 300 kitų atidėti dėl šios aviakompanijos skrydžių palydovų streiko. „Ryanair“ darbuotojų Ispanijoje profesinė sąjunga USO pranešė, jog dėl streiko labiausiai nukentėjo susisiekimas per Barselonos ir Malagos oro uostus. Nors „Ryanair“ tvirtino, kad visi numatyti reguliarūs skrydžiai vyks, kai kuriuose oro uostuose „nepavyko sukviesti visų įgulų“, skelbia USO.

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) pertvarka į akcinę bendrovę dėl turto vertinimo tikslinimo šiek tiek vėlinama. Įmonė prašo Susisiekimo ministerijos atidėti pertvarką vėliausiai iki metų pabaigos. Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba patvirtino, kad pertvarkai bus skiriama daugiau laiko.

Didžiosios Britanijos aviacijos reguliavimo institucija antradienį nurodė Londono „Heathrow“ oro uostui sumažinti lėktuvų nusileidimo mokesčius, tikėdamasi, kad tai paskatins oro linijų bendroves sumažinti bilietų kainas. Atsižvelgdama į didėjančių sąnaudų tendenciją kylant infliacijai, Civilinės aviacijos administracija (CAA) pareiškė, kad oro uostas turi sumažinti mokesčius atsigaunant oro eismo paklausai.

Lietuvos oro uostai (LTOU) ketvirtadienį paskelbė naują Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rangovo konkursą. Jis paskelbtas po to, kai statybų bendrovė „Eikos statyba“ dėl pabrangusių žaliavų ir infliacijos gegužę nesutiko pasirašyti maždaug 40 mln. eurų vertės sutarties. Naujo konkurso sąlygose numatyta kainų indeksavimo galimybė nuo pasiūlymo pateikimo iki sutarties pasirašymo ir dažnesnis indeksavimas pasirašius sutartį ir atliekant darbus.

Siekdama aprūpinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose reikalinga oro uosto technika, Krašto apsaugos ministerija perdavė Aviacijos bazei  65 kub. m. aviacinio kuro pildytuvą.  Jis padės aprūpinti Aviacijos bazėje dislokuotus orlaivius aviaciniais degalais, taip pat bus naudojamas kuro pervežti ir laikyti. Naujuoju kuro pildytuvu bus galima aprūpinti degalais keletą naikintuvų arba didelį transporto orlaivį Aviacijos bazėje.

Statybų bendrovei „Eikos statyba“ dėl pabrangusių žaliavų ir infliacijos gegužę nesutikus pasirašyti maždaug 40 mln. eurų vertės Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos sutarties, rangovo konkursas bus skelbiamas iš naujo.

Už Ženevos oro uosto perimetro tvoros penktadienį kilus dideliam gaisrui, buvo sutrikdyti skrydžiai į Ženevą ir iš jos, naujienų agentūrai AFP sakė antro judriausio Šveicarijos oro uosto atstovas. Iš statybvietės, kur ateityje turėtų būti prieglobsčio prašytojų centras, iš pradžių buvo matyti rūkstantys juodi dūmai. „Dėl gaisro kilimo ir tūpimo tako pakraštyje tūpimas ir kilimas sustabdytas nuo 17 val. 35 min. (vietos, 18 val. 35 min.

Lietuvos oro uostų pajamos siekė beveik 29 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnės nei 2020 metais. Rekordiniais 2019 metais šis rodiklis buvo 48,5 mln. eurų. Bendrovė pernai patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį, kai prieš metus jis siekė 4,6 mln. eurų (2019 metais grynasis pelnas siekė 13,6 mln. eurų). Planuojama, kad 2023 metais Lietuvos oro uostai generuos grynąjį pelną, pranešė bendrovė. „2021 metais daug dėmesio buvo skiriama strategiškai svarbių investicinių projektų sėkmingam užbaigimui.

Palangos oro uoste ruošiamasi atnaujinti eismo valdymo sistemą. Skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ teigimu, dalis dešimtmetį veikiančios sistemos nebetinkama naudoti.  „Palangos skrydžių valdymo centre šiuo metu naudojama 2012 metais pagaminta skrydžių valdymo sistema, tad jos techninė įranga, paprastai tariant, yra tiek fiziškai, tiek morališkai pasenusi“, – BNS sakė „Oro navigacijos“ Techninės veiklos departamento vadovas Mindaugas Rudokas.

Keleivis, neturintis jokios orlaivių valdymo patirties, nutupdė viename Floridos oro uoste lengvąjį lėktuvą, kurio pilotui sutriko sveikata, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Vienmotoriu lėktuvėliu „Cessna 208“ skridęs vienintelis keleivis turėjo kliautis oro dispečerių instrukcijomis, kad nutupdytų oro transporto priemonę Palm Bičo tarptautiniame oro uoste, maždaug už 110 km į šiaurę nuo Majamio, pranešė televizija NBC.

Europos Sąjungoje nuo kitos savaitės atšaukiamas reikalavimas dėl apsauginių kaukių dėvėjimo lėktuvuose bei oro uostuose, trečiadienį pranešė Bendrijos aviacijos agentūra, žemyne slūgstant pandemijai.  ES aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė, kad pagal naujas rekomendacijas, parengtas drauge su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), oro linijų bendrovės vis tiek galės tam tikrais atvejais reikalauti, kad keleiviai ir įgulos nariai [kaukėmis] dengtų burną ir nosį.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad nuo vakar (gegužės 3 d.) pradėjo naujus reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Hamburgo (Vokietija). „airBaltic“ sujungia šiuos miestus trimis savaitiniais skrydžiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti jau trečiąjį tiesioginį skrydį iš Vilniaus į Vokietiją.