Keleivė skundėsi, kad viešuoju transportu pasiekti šio oro uosto nėra galimybių nei iš Klaipėdos, nei iš Kretingos, nei iš Palangos ir kitų aplinkinių vietovių.
Atsakingi asmenys sako, kad oro uosto maršrutas buvo nuostolingas, juo vykdavo mažai žmonių ir tekdavo laukti, kol nusileis lėktuvas ir taip nebespėti atvežti kitų keleivių, arba, laikantis grafiko, palikti keleivius laukti oro uoste.
Jų teigimu, įstatymas neįpareigoja savivaldybių užtikrinti reguliarų susisiekimą per kelių savivaldybių teritorijas.
Nėra jokio susisiekimo su oro uostu
Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Aldona (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ji piktinosi, esą Lietuvoje neįmanoma pasiekti Palangos oro uosto, nes nėra jokių maršrutų.
Anot jos, kas dieną 05:40 val. kyla reguliarūs reisai iš Palangos oro uosto į Rygą, bet viešojo susisiekimo – jokio. Taip pat yra reguliarus reisas, vykdomas kasdien 07:00 val. į Kopenhagą ir į šį reisą taip pat nėra sudarytos galimybės pasiekti oro uosto Palangoje.
Aldona prisimena, kad anksčiau vykdavo maršrutinis iš Klaipėdos į Palangos oro uostą, kuris buvo pritaikytas prie skrydžių. Ji pamini, kad autobusas Nr. 100 buvo nuimtas ir pakeistas į Nr. 31, o maršrutai neatstatyti, taigi dabar esą nėra susisiekimo ir iš pačios Palangos, nėra pravažiuojančio autobuso.
„Tai rezultatas, kad iš aplinkinių regionų neįmanoma Lietuvoje pasiekti Palangos oro uosto: nėra maršruto iš Klaipėdos, Kretingos, Gargždų ar tos pačios Palangos. Gal akmens amžiuje gyvename?
Primename, kad dabar 21 amžius, vykdykite reisus, duokite kiekvienam bilietėlius ir su teisinga kryptimi tikrai bus važiuojančių, na, o anksčiau tikrai visada buvo važiuojančių į Palangos oro uostą“, – piktinosi skaitytoja.
Iš Klaipėdos tenka vykti su persėdimu
Klaipėdos keleivinio transporto Teisės ir administravimo departamento vadovas Julius Paulikas tikina, kad keleivės nusiskundimas nėra tikslus. Jo teigimu, iš Palangos autobusų stoties per oro uostą kasdien yra 31 vietinis (Nr. 3 į Šventąją ir Nr. 4 į Būtingę) reisas, tiek pat ir atgal.
Anot J. Pauliko, ta pati informacija, papildyta tiesioginiais reisais į Klaipėdą (maršrutinis taksi M31 nuo pirmadienio iki penktadienio kasdien po 13 reisų, šeštadienį – 11, sekmadienį – 12) yra paskelbta ir oro uosto puslapyje.
„Suprantama, kelionė iš Klaipėdos į Palangos oro uostą ir atgal su persėdimu Palangoje nėra tokia patogi, kaip tiesioginis reisas. Pavyzdžiui, į skaitytojos nusiskundime minėtą 07:00 val. skrydį į Kopenhagą tenka iš Klaipėdos išvažiuoti 04:00 val. autobusu Vilnius–Palanga, kuris atvyksta į Palangą 04:30 val., iš ten į oro uostą jau tenka vykti taksi.
Kaip ten bebūtų, absoliučią daugumą paros lėktuvų reisų padengia ne tik mūsų, tačiau ir Palangos savivaldybės administruojami maršrutai“, – komentuoja pašnekovas.
Jo teigimu, skaitytojos nusiskundime kaip geras pavyzdys minimas buvęs 100-asis maršrutas funkcionavo neidealiai dėl aviacijos specifikos.
J. Paulikas sako, kad dėl meteorologinių ar kitų priežasčių vėluojant lėktuvui, naktį neretai reikėdavo daryti blogą pasirinkimą: arba laukti, kol lėktuvas nusileis ir todėl nebespėti grįžus į Klaipėdą atvežti keleivius kitam reisui, arba laikytis grafiko, palikus vėluojančio skrydžio keleivius laukti oro uoste.
„100-asis nebekursuoja nuo 2020 m., pandemijos pradžios“, – pridūrė pašnekovas.
Oro uosto maršrutas – nuostolingas
Klaipėdos keleivinio transporto atstovas nurodo, kad autobusai nėra lengvieji taksi, jie dirba planingai pagal ilgalaikius grafikus, todėl pagal momentinį poreikį laisvo autobuso su vairuotoju nėra galimybės rasti.
Jis atkreipia dėmesį, kad esamas maršrutinio taksi M31 reisų dažnis priklauso nuo Klaipėdos viešojo transporto finansinių galimybių: „Klaipėdos viešojo transporto sistema nuo pandemijos pradžios dirba nuostolingai.
Skiriant jai savivaldybės dotacijas prioritetas yra kasdienių miesto ir priemiesčio maršrutų darbo užtikrinimas. Oro uosto maršrutas yra nuostolingas, todėl finansuojamas pagal esamas galimybes.“
J. Paulikas pamini, kad įstatymas neįpareigoja savivaldybių užtikrinti reguliarų susisiekimą per kelių savivaldybių teritorijas.
Anot jo, nuostolingas Klaipėdos–Palangos oro uosto maršrutas yra nutiestas per tris savivaldybes, tad Klaipėdos miesto biudžetas neturi jokios įstatyminės prievolės jį išlaikyti miesto pervežimų sąskaita.
„Savivaldybių tarpusavio sutarimu, tokie maršrutai galimi, tačiau šiuo metu nei oro uostas, nei kitos regiono savivaldybės prie M31 maršruto Klaipėda–Palangos oro uostas išlaikymo neprisideda“, – pripažįsta pašnekovas.
Iš autobusų stoties į oro uostą veža 31 kartą per dieną
Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva nurodo, kad administracija yra atsakinga tik už visuomeninio transporto eismo organizavimą savivaldybės ribose.
Jos teigimu, šias paslaugas Palangoje teikia bendrovė „Vlasava“, su kuria yra sudaryta keleivių pervežimo atitinkamais maršrutais sutartis.
Pašnekovė pažymi, kad iš Palangos iki oro uosto vežėjas „Vlasava“ keleivius perveža dviejų maršrutų autobusais, vykstančiais į Šventąją ir Būtingę
„Pirmasis autobusas šiais maršrutais iš Palangos autobusų stoties kasryt išvyksta 05:45 val. ir oro uoste būna 06:14 val.
Iš viso per dieną šiais dviem maršrutais, sustojant Palangos oro uoste, „Vlasava“ keleivius perveža ir pravažiuoja 31 kartą – priklausomai nuo dienos laiko kas valandą ar du kartus per valandą. Kaip minėta, pirmasis reisas iš Palangos išvyksta 05:45 val., paskutinis 00:10 val.“, – informuoja T. Zaiceva.
Ji priduria, kad Palangos miesto savivaldybės administracija suderino keleivių pervežimo maršrutą Nr. 31 iš Klaipėdos autobusų stoties į Palangos oro uostą, užsukant į Palangos autobusų stotį: „Mikroautobusai šiuo maršrutu važiuoja kasdien mažiausiai vieną kartą per valandą.“
Skrydžiams pritaikytas autobusas nuolat būtų tuščias
T. Zaiceva sako, kad Palangos miesto savivaldybės administracija negali taip organizuoti keleivių pervežimo grafikus, kad būtų prisitaikyta konkrečiai prie kiekvieno skrydžio: „Tai neįmanoma ir dėl tos priežasties, kad skrydžių laikai dažnai keičiasi.
Be to, Savivaldybė labiau orientuojasi į miestiečių poreikius laiku nuvykti į darbus, o moksleiviams – į mokyklas bei grįžti namo.“ Ji atkreipia dėmesį, kad Palangos oro uostas aptarnauja visą Vakarų Lietuvos regioną, tad jo paslaugomis absoliučia didžiąja dauguma naudojasi ne Palangos savivaldybės gyventojai.
Pasak atstovės, organizuoti autobusų reisą, kad iš Palangos autobusų stoties būtų išvykstama, pavyzdžiui, 04:00 val. ryto ir būtų galimybė patekti į 05:40 val. skrydį, nėra tikslinga ir būtų itin nuostolinga, nes, nesant važiuojančiųjų srautų, toks autobusas nuolat kursuotų visiškai tuščias. Pašnekovė pažymi, kad didžioji dalis keleivių į Palangos oro uostą atvyksta ne visuomeniniu transportu, o nuosavais automobiliais arba naudojasi taksi paslaugomis.
Pandemija sumažino tokio maršruto poreikį
Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas pasakoja, kad prasidėjusi pandemija labai stipriai sumažino paklausą keliauti viešuoju transportu būtent šiuo 100-uoju maršrutu, kurio reisai į oro uostą buvo nutraukti. Vis dėlto šių metų birželio pradžioje, grįžus keliautojų srautams, grįžo ir paklausa viešajam transportui bei periodinio keleivių vežimo paslaugai į ir iš oro uosto, sako T. Vasiliauskas.
Anot jo, maršrutinis taksi M31 iš Klaipėdos į Palangos oro uostą važiuoja kiekvieną dieną maždaug kas pusvalandį nuo 06:30 val. iki 21:30 val. arba 22:20 val. savaitgaliais. Tai, pasak T. Vasiliausko, iš dalies padengia keliautojų poreikius. „Mūsų atliekami keleivių elgsenos tyrimai rodo, kad iki šiol atvykimui į Palangos oro uostą dažniausiai naudojosi savo artimųjų pavežimo galimybe (taip atvykdavo apie pusę visų keleivių), apie trečdalis keleivių pasiekia oro uostą patys su savo transportu, o beveik penktadalis keleivių naudojasi tradicinio taksi arba pavežėjų paslaugomis.
Nedidelė, bet auganti dalis keleivių naudojasi mašinų dalinimosi paslaugomis ir taip pasiekia oro uostą“, – atskleidžia Lietuvos oro uostų atstovas.
Anot pašnekovo, kiekvienas maršrutas savivaldybėse ir jos įmonėse yra labai detaliai analizuojamas, svarstoma, kiek jis tuo metu ekonomiškai naudingas: „Mes tikrai ne kartą esame kalbėję ir periodiškai tęsiame pokalbius su abiejų savivaldybių atstovais, esame siūlę atgaivinti šį maršrutą, ieškoti būdų, kuriais jis galėtų būti pritaikytas prie esamą skrydžių.
Vis dėlto galutinis sprendimas dėl maršruto atsiradimo yra savivaldybių atsakomybės ribose.“ Lietuvos oro uostų manymu, toks maršrutas galėtų prisidėti prie keleivių skaičiaus, kurie vyksta iki oro uosto viešuoju transportu, augimo, o tuo pačiu galbūt, atsižvelgiant į šiuo metu rytinių reisų poreikį, galėtų padengti šį laikotarpį.
