oro susisiekimas

Egiptas nuo liepos 1-osios visiškai atnaujins tarptautinį oro susisiekimą, sekmadienį pranešė šalies civilinės aviacijos ministras Mohammadas Manaras Enabahas. „Tarptautiniai skrydžiai į visus Egipto oro uostus ir iš jų bus galimi nuo liepos 1 dienos“, – sakė ministras.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė manantis, jog vertėtų atnaujinti tiesioginį oro susisiekimą tarp Rusijos ir Gruzijos. „Aš šiuos skrydžius tikriausiai grąžinčiau. Ir man atrodo, kad tai būtų teisinga, nes dauguma Gruzijos gyventojų jų parlamente įvykęs išpuolis, posėdžiavus tarpparlamentinei stačiatikių asamblėjai, buvo neproduktyvaus provokacinio pobūdžio“, – sakė S. Lavrovas.

Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ Didžiojoje Britanijoje pateikė prašymą išduoti licenciją oro susisiekimui vykdyti, kad galėtų tęsti veiklą net ir tuo atveju, jeigu šalis iš Europos Sąjungos (ES) kitąmet pasitrauks nepasiekusi susitarimo dėl aviacijos. Neslūgstant nerimui, kad dėl „Brexit“ galėtų gerokai sutrikti oro susisiekimas tarp Didžiosios Britanijos ir žemyninės Europos dalies, panašių priemonių ėmėsi ir kitos oro bendrovės.

Life News žurnalistai aiškinosi, kaip  Transporto ministerija vykdys Rusijos prezidento D. Medvedevo nurodymą ir modernizuos lėktuvų parką. Rusijos atsakingų valdininkų teigimu, šalies padangėse skraidantys lėktuvai yra seni ir nesaugūs. Rusai turi ir naujų lainerių modelių, tačiau jie vis dar bandymų stadijoje. „Kol kas dar nėra aiškios šios pramonės šakos atnaujinimo schemos. Tačiau jau nutarta rengti komisiją, kuri ir paruoš planą. Joje bus įvairūs specialistai.

Per artimiausius kelis metus ugnikalniai ir toliau demonstruos savo audringą būdą, jų aktyvumo pikas – 2014-2015 metai, tikina ekspertai. Vieni didžiausią pavojų keliančių ugnikalnių – Krakatoa Indonezijoje ir Fuji Japonijoje. 2012 metais pradės „busti“ Alpių ir Himalajų seisminė juosta: visų pirma, Vezuvijus ir Etnos ugnikalniai. Savo ruožtu, aviacijos analitikai kelia aliarmą: negalima nepakankamai įvertinti rizikos, susijusi su skrydžiais lėktuvu pavojingose zonose.

Dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio vėl kyla keblumų Europos oro susisiekimo sistemai. Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius K. Auryla sakė, kad Lietuvos oro erdvė neturėtų būti uždaryta, tačiau sudėtingas susisiekimas su kai kuriomis ES šalimis. Portalui Balsas.lt ekspertas sakė, kad sudėtinga susisiekti su Škotija. Dėl to iki antradienio pietų sustabdytas oro susisiekimas su šiuo regionu.

Didžiojoje Britanijoje dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio atšaukiami skrydžiai, praneša BBC. Aktyviausias Islandijos ugnikalnis Grimsviotnas išsiveržė šeštadienio vakarą. Oro bendrovės „British Airways“, „KLM Royal Dutch Airlines“, „Aer Lingus“ ir „Easyjet“ nusprendė artimiausioms valandoms sustabdyti skrydžius į ir iš Škotijos.

Grimsviotno ugnikalnis Islandijoje toliau spjaudosi pelenais. Nors vulkanas ir yra mažiau aktyvus nei sekmadienį, tačiau vis dar išmeta į orą didelius pelenų kiekius, Reikjavike pranešė Islandijos meteorologijos institutas, kurį cituoja agentūra AFP. Pelenai jau išplito virš didelės šalies dalies. Jų debesis pasiekė ir sostinę Reikjaviką. Už 70 km nuo kraterio esančiame Kirkjubaejarklausturio kaime matomumas dėl pelenų labai ribotas.

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Didžiosios Britanijos oro bendrovė „Easyjet“ sako atradusi sistemą, kuri leis lėktuvams saugiai skristi arti vulkaninių pelenų debesų. Jos pagrindas – infraraudonoji technologija, kuri leidžia pilotams matyti kenksmingas daleles iki 62 mylių į priekį. Teigiama, kad pilotas tada galėtų pakeisti kursą ir saugiai tęsti skrydį, praneša BBC. Šią teoriją remia Civilinės aviacijos administracija (CAA) – institucija, kuri sprendžia, ar saugu esant pelenams skristi Jungtinės Karalystės oro erdvėje.

Dalis pagrindinių Olandijos oro uostų buvo uždaryti, nes iš Islandijos ugnikalnio besiveržiantis vulkaninių pelenų debesis slenka vis labiau į pietus. Baiminamasi, kad debesis vėl sukels oro susisiekimo chaosą ir dėl to tūkstančiai keleivių liks įstrigę oro uostuose. Amsterdamo„Shipholo“ ir Roterdamo oro uostai pirmadienį neveikia jau nuo 6 val. ryto Lietuvos laiku ir liks uždaryti mažiausiai iki 14 val. Abu pagrindiniai oro uostai neveikia ir Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.

Europos Sąjunga jau nuo 2013 m. balandžio žada nedrausti į lėktuvo saloną įsinešti skysčių. Tai teigiama Europos Komisijos pareiškime. Pranešime rašoma, kad ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 29 d. į lėktuvo saloną galima bus įsinešti visus skysčius,tačiau jie bus  tikrinami. Draudimą atšaukti žadama visai ne todėl, kad nustota bijoti teroro aktų. Tuo metu oro uostuose jau bus įrengti naujos kartos skeneriai. Nauji prietaisai, kurių kiekvienas kainuoja per 100 tūkst.

Šiaurės Europoje antradienį buvo atnaujinta dalis skrydžių, tačiau ekspertai perspėja, kad iš pirmadienio pavakare suaktyvėjusio Islandijos ugnikalnio pakilo naujas pelenų debesis, kuris sklinda į pietus ir rytus, skelbia BBC. Skelbiama, kad tikimybės, jog antradienį bus atidaryti Londono oro uostai praktiškai nėra. Visa Europa yra padalinta į 3 lygių zonas – neskraidymo zoną, riboto skraidymo zoną, atviros oro erdvės zoną.

Europos oro erdvės uždarymas ilgą laiką gali padaryti didžiulę žalą regiono ekonomikai ir pristabdyti Europos ekonomikos atsigavimą, rašo JAV laikraštis "The Wall Street Journal". Islandijoje išsiveržus ugnikalniui ir pasklidus vulkaninių pelenų debesiui per keturias praėjusias dienas buvo atšaukti 63 tūkst. skrydžių. Skrydžiai buvo atšaukti dėl susirūpinimo, kad pelenų debesis, kuriame yra stiklo ir uolienų dalelių, gali pakenkti lėktuvų varikliams.

Europoje susisiekimą oro transportu sutrikdęs Islandijos ugnikalnis Eijafjatlaiokudlis tampa vis mažiau aktyvus. Apie tai pirmadienį pranešė Islandijos universiteto mokslininkė Briundis Brandsdotir. Vulkanologų teigimu, šiuo metu ugnikalnio pelenų stulpas pakyla ne anksčiau kaip tris kilometrus. Anksčiau ugnikalnis išmesdavo pelenų stulpą iki 6-7 kilometrų, o išsiveržimo metu - iki 8-11 kilometrų aukščio.

Europos oro uostai pirmadienį iš dalies atnaujino skrydžius, kurie buvo nevykdomi dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo, praneša naujienų agentūra AFP. Pranešama, kad darbą jau atnaujino Švedijos Stokholmo oro uostas. Naujienų agentūros RIA Novosti informuoja, jog jau atidaryta Austrijos oro erdvė, iš Vienos oro uosto pirmadienį išskrido pirmieji lėktuvai. Taip pat oro erdvę jau atidarė ir Latvija.