Per artimiausius kelis metus ugnikalniai ir toliau demonstruos savo audringą būdą, jų aktyvumo pikas – 2014-2015 metai, tikina ekspertai. Vieni didžiausią pavojų keliančių ugnikalnių – Krakatoa Indonezijoje ir Fuji Japonijoje.
2012 metais pradės „busti“ Alpių ir Himalajų seisminė juosta: visų pirma, Vezuvijus ir Etnos ugnikalniai.
Savo ruožtu, aviacijos analitikai kelia aliarmą: negalima nepakankamai įvertinti rizikos, susijusi su skrydžiais lėktuvu pavojingose zonose. Aerozolinis ir pelenų šleifas gali kelti rimtą pavojų vietinių ir tarptautinių avialinijų skrydžiams.
Visuotinio skrydžių saugos fondo valdybos nario Valerijaus Šelkovnikovo nuomone, tarptautinės aviacinės suvestinės už šių metų birželį primena karines:
Birželio 5 dieną – Puyehue ugnikalnio išsiveržimas Čilėje, Bariloche oro uostas uždarytas dėl ugnikalnio pelenų.
Birželio 7 diena – Argentinoje sustabdyti skrydžiai.
Birželio 8 diena – Čilės ugnikalnis „kliudė“ Braziliją, Čilę, Paragvajų ir Urugvajų.
Birželio 12 dieną – atšaukti skrydžiai Australijoje ir Naujoje Zelandijoje.
Birželio 13 diena – prasidėjo Dubbi ugnikalnio išsiveržimas Raudonosios jūros pietų pakrantėje. Stichija sutrikdė milijonų keleivių planus. Nukentėjo net JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas: jo lėktuvas dėl pelenų debesies negal4jo nusileisti Buenos Aires oro uoste.
Skrydžių stabdymas dėl ugnikalnių išsiveržimų aviacinėms kompanijoms kainuoja 200 mln. dolerių per dieną.
Ekspertas V. Šelkovnikovas pasiguodė, kad tik kai kurios kompanijos savo lėktuvuose įrengė vulkaninių pelenų debesų detektorius, nors tai gali žymiai geriau užtikrinti saugumą skrydžio metu.
Per pastaruosius metus ugnikalniai jau du kartus išprovokavo Europos skraidymo zonos apribojimus. Analitikų nuomone, tai tik pradžia.
„Pilietinė aviacija turėtų nedelsiant įvertinti riziką ir įtraukti ją į savo biudžeto sąmatas“, - mano V. Šelkovnikovas.
Ugnikalnių pelenai kelia pavojų ir žmonėms
Kopenhagos ir Islandijos universitetų mokslininkai paviešino detalaus mikroskopinio vulkaninių dalelių, kurias prieš metus į atmosferą išmetė Ejafjadlojokudlis, tyrimo rezultatus. Išaiškėjo, kad šios dalelės kėlė pavojų ne tik kietoms ir aštrioms transporto detalėms, bet ir žmonėms – dėl agresyvių druskų, kurios lengvai pereina į vandens fazę. Specialistams pavyko ištirti druskų sudėtį. Pasirodo, jos turėjo abrazyvinių savybių.
Etnos ugnikalnio išsiveržimas 2007 metais:
Žurnalistas Benjaminas Fulfordas apie Fuji ugnikalnį:
Krakatoa ugnikalnio išsiveržimas:
