Europos oro erdvės uždarymas ilgą laiką gali padaryti didžiulę žalą regiono ekonomikai ir pristabdyti Europos ekonomikos atsigavimą, rašo JAV laikraštis "The Wall Street Journal".
Islandijoje išsiveržus ugnikalniui ir pasklidus vulkaninių pelenų debesiui per keturias praėjusias dienas buvo atšaukti 63 tūkst. skrydžių. Skrydžiai buvo atšaukti dėl susirūpinimo, kad pelenų debesis, kuriame yra stiklo ir uolienų dalelių, gali pakenkti lėktuvų varikliams.
Analitikai mano, kad aviacijos sektoriaus priežiūros institucijos paskubėjo uždaryti oro erdvę virš daugelio šalių neatlikdamos jokios išsamios analizės. "Skrydžiai dienos metu yra visiškai saugūs", - sakė "KLM Royal Dutch Airlines" vadovas Pėteris Hartmanas (Peter Hartman).
Aviakompanijos ir kelionių operatoriai patiria didžiulių išlaidų dėl to, kad turi atšauktų reisų keleivius apgyvendinti viešbučiuose. Ekonomistai mano, kad nors ugnikalnio Islandijoje išsiveržimas netaps antros recesijos Europoje priežastimi, regiono ekonomikos atsigavimas sulėtės.
"Atsižvelgiant į tai, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas ir taip yra silpnas, šie įvykiai tikrai turės neigiamos įtakos", - mano Europos politinių tyrimų centro direktorius Danielis Grosas (Daniel Gros).
Ekonomikos šakos, priklausančios nuo krovinių ir keleivių pervežimo, jau dabar jaučia spaudimą, pažymi dienraštis "The New York Times". Pavyzdžiui, Kenijos gėlių augintojai, kuriems tenka maždaug 35 proc. Europos Sąjungos šalių gėlių importo, kasdien patiria maždaug 2 mln. JAV dolerių nuostolių. Ūkininkai Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Izraelyje, Turkijoje ir keliose Afrikos šalyse patiria dar didesnių nuostolių, nes didelė dalis jų produkcijos į Europos šalis gabenama lėktuvais, nes šie produktai greitai genda.
Aukštųjų technologijų produktų gamintojų logistikos grandinė, kuri taip pat priklauso nuo krovinių gabenimo oru, taip pat yra nutrūkusi, dėl ko stringa dalių ir gatavų produktų tiekimas. Skubaus krovinių gabenimo kompanija DHL Šiaurės Europos šalyse pastarosiomis dienomis krovinius gabeno antžeminiu transportu, dėl ko gerokai pailgėjo pristatymo terminas.
Didžiausia Europoje turizmo kompanija "TUI Travel" kasdien netenka 5-6 mln. svarų dėl skrydžių nutraukimo. Australijos aviakompanijai "Qantas" dėl skrydžių Europoje sustabdymo kasdien patiria 1,4 mln. JAV dolerių nuostolių.
Graikija, kuri ir taip turi didelių problemų, kenčia dėl smukusio turistų srauto. "Tokia padėtis gali dar labiau pakenkti Graikijai, kuriai reikalingas kiekvienas centas iš turizmo", - sakė "Royal Bank of Scotland" vyriausiasis ekonomistas Europos šalims Žakas Kaiju (Jacques Cailloux).
Tačiau būtina paminėti, kad ne visos ekonomikos sritys dėl skrydžių sustabdymo patiria nuostolių. Geležinkelių, autobusų ir vandens transporto kompanijos praneša apie padidėjusius keleivių srautus, dėl ko auga ir kompanijų pelnai.
Jei Europos oro erdvė liks uždaryta iki savaitės pabaigos, tai dar labiau pakenks Europos ekonomikos atsigavimui, mano "AXA Group" vyriausiasis ekonomistas Erikas Čeinis (Eric Chaney).jo teigimu, kadangi Europa yra viena didžiausių pasaulyje eksportuotojų ir importuotojų, o taip pat yra didžiausia kiniškų prekių vartotoja, jos problemos paveiks visą pasaulį.
Europos Sąjungos (ES) valstybių narių transporto ministrai pirmadienį rengia skubią vaizdo konferenciją dėl susisiekimo oro transportu krizės sprendimo. Chaosas Europos oro susisiekimo sektoriuje kilo Islandijoj išsiveržus ugnikalniui, praneša BBC.
Pirmadienį rengiamos konferencijos metu ketinama aptarti pasiūlymą leisti JAV ir Azijoje įstrigusiems keleiviams skristi iki Ispanijos, o iš čia vėliau keliauti traukiniais, autobusais ar laivais.
Kilęs chaosas iki šiol palietė daugiau nei 6,8 mln. žmonių.
ES transporto komisaras Simas Kalas (Siim Kallas) tvirtino tikįs, kad 50 proc. Europos oro erdvės pirmadienį bus paskelbta ne rizikos zona. Pasak jo, dabartinė padėtis "nėra paremta faktais" ir Europos pareigūnai ėmėsi veiksmų surasti sprendimą, kuris pirmiausia atsižvelgtų į keleivių saugumą.
"Mes negalime tiesiog laukti, kol pelenų debesis išsisklaidys", - pridūrė S. Kalas.
Institucijos, atstovaujančios daugeliui Europos oro linijų ir oro uostų, abejoja būtinybe tokiems precedento neturintiems skrydžių atšaukimams, dėl kurių kenčia milijonai keliautojų.
Oro linijų bendrovės, atlikusios bandomuosius skrydžius, tvirtina, kad lėktuvams nepadaryta jokios akivaizdžios žalos perskridus vulkano pelenų debesis. Apskaičiuota, kad dėl skrydžių atšaukimo oro linijos kas dieną patiria apie 200 mln. JAV dolerių nuostolių.
Pirmadienį pranešta, kad Europoje iš dalies atidaryta oro erdvė. AFP duomenimis, Švedijos valdžia atidarė oro uostą Stokholme.
"RIA Novosti" skelbia, kad atidaryta ir Austrijos oro erdvė: iš Vienos oro uosto jau išskirdo pirmieji lėktuvai.
Lėktuvams savo oro erdvę atidarė ir Lietuva bei Latvija, praneša "Interfax". Lietuvoje panaikinti visi skrydžių apribojimai, o Latvijos oro erdve gali skristi tik tranzitiniai lėktuvai, skrendantys didesniame nei 6 kilometrų aukštyje.
Iš dalies savo oro erdves atidarė ir Norvegija bei Bulgarija.
Taip pat atidaryti tarptautiniai oro uostai Rumunijoje. Suomijos valdžia nusprendė atnaujinti Tamperės ir Turku oro uostų darbą. Tačiau kol kas uždarytas Helsinkio oro uostas. Nedideliems lėktuvams leista skraidyti ne didesniame nei 900 metrų aukštyje.
Ispanijoje atidaryti jau visi oro uostai, o Vokietijoje - šeši oro uostai. Prancūzijos pietuose dirba visi oro uostai.
"The Associated Press" skelbia, kad pirmadienio rytą atidaryti oro uostai Šiaurės Italijoje. Šveicarijoje ir Belgijoje oro erdvė bus uždaryta mažiausiai iki pirmadienio vakaro.
