ornitologija

Rugsėjo 8 d. rokiškėnai Meldučių (Rokiškio r.) ežere pastebėjo itin retą Lietuvoje paukštį – juodąją gulbę.  Sutikti šios rūšies gulbę – itin reta galimybė, nes šios rūšies gulbės nėra dažnas svečias Lietuvoje. Retai pastebimos Rokiškio dvaro tvenkiniuose juodosios gulbės gyvena jau gana seniai, tačiau laisvėje Lietuvoje jos beveik negyvena ir yra pastebėtos vos keletą kartų. Įprastai jos gyvena pietryčių ir pietvakarių Australijoje, Tasmanijoje, Naujojoje Zelandijoje.

Lietuvoje pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis. Ventės rago ornitologai per parą kartais sužieduoja net po 7000 sparnuočių. Bežieduodami sako pastebintys ir daug pokyčių – šylantis klimatas keičia ir paukščių elgseną. Anksčiau rugsėjį kregždžių pasitaikydavo vos viena kita, o dabar dar neišskridusių – dešimtimys tūkstančių. Ankstyvas rytas Ventės rage. Nors saulė dar neseniai patekėjusi, ten darbas virte verda.

Prasidėjusi rudeninė paukščių migracija yra tikras darbymetis ornitologams. Vien Ventės rago ornitologijos stotyje per dieną specialistai sužieduoja apie tūkstantį paukščių. Rekordas – net 7000 per parą.  Tiesa, šiltuosiuose kraštuose mūsų paukščių rojus nelaukia – ten lietuviškus sparnuočius gaudo restoranams, o libaniečiai gandrus šaudo tiesiog pramogai. Ventės rago ornitologas keldamas triukšmą į specialią landą varo tinkluose įkliuvusius paukščius.

Šių metų Lietuvos ornitologijos draugijos metų paukščių paskelbta rudagalvė antis yra ties išnykimo riba, stebėjimai rodo, kad padėtis tapo kritiška, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. „Šio amžiaus pradžioje Lietuvoje turėjome apie 3-4 tūkst. perinčių porų. Prieš ketverius metus jau buvo likę tik apie 500, o dabartinė inventorizacija parodė, kad situacija dar liūdnesnė“, – ministerijos pranešime teigė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologas Arūnas Čerkauskas.

Lietuvoje atidarant parduotuves ar švenčiant dažnai organizuojami ir įspūdingi fejerverkai. Tačiau ne visus tokie pasirodymai žavi – dalis gyventojų piktinasi, kad fejerverkai gąsdina naminius gyvūnus, o pavasarį – ir perinčius paukščius. Portalo tv3.lt kalbintas ornitologas perspėja, kad garsūs pirotechnikos paukščiams pavojingi ne tik pavasarį, o kai kurios Lietuvos savivaldybės svarsto eiti kitų pasaulio miestų pramintu taku.

Paukščių perėjimo metu į mišką jau traukia miško bičiuliai. Jie ten traukia ne tik pasimėgauti vaizdais ir garsais, bet ir žieduoti paukščių jauniklių. Specialiais žiedais apžieduoti pasisekė ne tik ūgtelėjusius pelėdžiukus, bet ir jų mamas pelėdas. Kviečiame pasigrožėti išskirtinėmis girių ūžautojomis. Karininkas Bronius Jareckas su kuprine ir kopėčiomis rankose laisvalaikį miške leidžia ne šiaip sau.

Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje. Šie metai taipogi buvo ne išimtis, gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Esant pastoviam mitybos šaltiniui, kartais šių paukščių pasilieką net būriai, taip nutiko ir šiais metais greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne.

Peržiemoję svetur, į Lietuvą jau grįžta pirmieji paukščiai, o po poros savaičių jų jau klegės pilnos pievos, „Žinių radijui“ pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys. „Pirmieji paukščiai jau yra pasirodę, pirmuosius vieversius esame stebėję Nemuno deltoje net vasario 7, po to pasirodė 10, prie Kauno -11tą dieną. Jau ir žąsų, gulbių giesmininkių su kiekviena diena vis daugėja.

Naujausių apskaitų duomenimis, Lietuvoje šiemet užfiksuoti net 76 giedintys meldinių nendinukių patinėliai. Tai yra net 52% daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Baltijos aplinkos forumas. Šių paukščių populiacijos drastiškas mažėjimas Europoje stebimas jau ilgą laiką. Per praeitą šimtmetį išnyko 95 proc. šios rūšies populiacijos, nuo 2011 metų meldinės nendrinukės nebeperi Vengrijoje, kitose šalyse jų taip pat mažėja.

Subtropinėje klimato juostoje prie Ramiojo vandenyno gyvenantys neįprasti paukščiai – žydrakojai padūkėliai – greitai gali atsidurti ant išnykimo ribos. Naujausiais duomenimis, mokslininkų meiliai „linksmiausiais pasaulyje paukščiais“ pramintų žydrakojų populiacija sparčiai nyksta. Kaip praneša newscientist.com, 1960 m. Galapaguose gyveno apie 20 tūkst. porų, dabar – vos 6,4 tūkst. Negana to, didžioji dalis jų – senyvo amžiaus paukščiai, kurie jau greičiausiai nebesiporuos.

Naujausias tyrimas parodė, kad kėkštų patinėliai elgiasi panašiai kaip ir vyrai, kurie savo moterims dovanoja jų mėgstamiausią šokoladą. Kembridžo universiteto mokslininkė dr. Ljerka Ostojič su komanda nustatė, kad kėkštai sugeba pajausti savo partnerės psichologinę būseną ir įgeidžius. Kėkštai maistu dalinasi tik poravimosi sezono metu. Eksperimentui tyrėjai pasirinko kelias besiporuojančių kėkštų poras ir jas atskyrė. Šių paukščių mityba – unikali.

Girininkai teigia, kad pelėdos, medžiojančios ąžuoliukus apgraužiančias peles, padeda išsaugoti šiuos medžius. „Paukščiai yra miškų gyvybė, grožis ir sveikata. Jie ne tik nekenkia, bet ir padeda – lesa įvairius vabzdžius, jų lervas, peles, kurmius, kitus smulkius graužikus. Pelės, pavyzdžiui, labai mėgsta mažus ąžuoliukus. Ąžuolynus nuo žvėrių mes saugome įvairiomis priemonėmis, nuo pelių nėra jokios apsaugos.

Lapkričio 14–15 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurioje daugiau nei 60 žymiausių meldinės nendrinukės mokslininkų, specialistų, aplinkosaugininkų diskutavo apie šio nykstančio paukščio buklę ir apsaugos perspektyvas. Meldinė nendrinukė taip pat sulaukė plačiosios visuomenės dėmesio neformaliose „Café Scientific“ diskusijose Vilniuje ir Šilutėje, sakoma renginio organizatorių pranešime.

Per šių metų spalio mėn. Lietuvoje aptiktos net trys naujos mūsų šaliai sparnuočių rūšys, pranešė Lietuvos ornitofaunos komisija (LOF). Apie spalio 1 d. Kopgalyje (Neringoje) Sauliaus Karaliaus pastebėtą palšąjį kultupį (Oenanthe isabellina) jau buvo pranešta.

Gamtosaugininkai skelbia, kad per pastaruosius 50 metų Europoje padidėjo meškų, vilkų, lūšių, erelių ir grifų populiacijos, praneša BBC. Manoma, kad Europos laukinės gamtos atsigavimą lėmė stiprėjanti gyvūnų apsauga, medžioklės ribojimai ir žmonių pasitraukimas iš kaimiškų vietovių. Gyvūnų skaičiaus analizę atliko Londono zoologijos draugija, Ornitologų draugija ir Europos paukščių surašymo taryba. „Žmonės manė, kad mes jau praradome didžiąją dalį savo laukinių gyvūnų.

Žydrakojai padūkėliai (Sula nebouxii) – linksmiausia paukščių rūšis pasaulyje. Subtropinėje klimato juostoje prie Ramiojo vandenyno įsikūrę paukščiai iš kitų išsiskiria ryškiai mėlynomis pėdomis ir ypatingu poravimosi šokiu. Manoma, kad pirmieji šiuos paukščius aptiko ispanai. Tuomet keistieji paukščiai buvo pavadinti tiesiog „bobo“ (iš ispanų k. „kvailelis“, „klounas“ ir pan.). Taip turbūt nutiko todėl, kad sausumoje kartais jie atrodo labai nerangūs ir lėti.

JAV gamtinė Audiubono draugija (National Audubon Society) pranešė, kad paskutinių ekspedicijų metu Amazonės miškuose surasta penkiolika naujų, mokslui iki tol nežinomų paukščių rūšių, skelbia Lietuvos ornitologų draugija. Paskutinis „masinis“ naujų paukščių aptikimo faktas Amerikoje užregistruotas 1871 m., t.y. prieš daugiau nei 140 metų, kuomet buvo aptikta 40 mokslui nežinomų sparnuočių rūšių. Daugiausia jų rasta pietinėje Amazonės dalyje, priklausančioje Brazilijai, Peru ir Bolivijai.

Didieji lyrauodegiai – tai paukščiai, žinomi savo gebėjimu pamėgdžioti aplinkos garsus. Šie sparnuočiai taip pat gali šokti pagal savo atliekamą „muziką“. „Lyrauodegiai pagal skirtingus garsus, kuriuos jie skleidžia patys, atlieka skirtingus „šokio“ judesius“, – aiškina Australijos nacionalinio universiteto mokslininkė Anastasia Dalziell. Ji su kitais mokslininkais atidžiai analizavo vaizdo įrašus, kuriuose nufilmuoti lyrauodegių patinėliai besipuikuojantys prieš pateles.

  Antradienio naktį Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijoje, Ketvergių kaimo tvenkinyje rastas negyvas žymus ornitologas, Juodkrantės paukščių žiedavimo stoties vedėjas Vytautas Pareigis.   Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, 15 metrų nuo kranto plūduriavęs nuskendusio vyro kūnas ištrauktas į krantą ir perduotas policijos pareigūnams. Policijos teigimu, apžiūrėjus kūną, smurto žymių nerasta. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Dubysos regioniniame parke apsilankė labai retas svečias Lietuvoje – vandeninis strazdas (Cinclus cinclus). Luknėje pastebėti 3 vandeniniai strazdai, o po kelių dienų Liolingoje aptikti dar keli šie reti paukščiai, rašoma valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešime. Vandeninio strazdo gimtieji kraštai – šiaurė (jis yra norvegų nacionalinis paukštis). Lietuvoje jį galima pastebėti tik vėlyvą rudenį ir žiemą.

Paukščių žiedavimas – svarbus mokslinis procesas. Šis ornitologų darbas leidžia stebėti paukščių populiacijas, jų pokyčius, migracijos kryptis. Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžia, kad būna situacijų, kai paukščių žiedavimas gali padėti išvengti net pavojingų ligų protrūkių. „Turbūt daugelis pamena paniką dėl paukščių gripo, kuri prieš kelerius metus kilo visame pasaulyje.

Minint pasaulinę paukščių dieną, Užutrakio parke iškelti inkilai sugrįžtantiems sparnuočiams. Pasak ornitologų, Lietuvoje populiariausi inkilai varnėnams. Užutrakio parke inkilų varnėnams iškelta keliolika. Atvykusieji galėjo pasimokyti, kaip sukalti gerą inkilą, kad jame tikrai apsigyventų paukščiai. Pasak ornitologų, inkilus kalti reikia tik iš sausos medienos. Dugnas turi būti įleistas, o ne prikaltas, nes gali nukristi, stogas lengvai nuimamas, kad būtų galima išvalyti paukščiuko namą.

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos duomenimis, kurapkos – viena iš sparčiausiai nykstančių sparnuočių rūšių Europos Sąjungoje. Lietuvos ornitologai kurapką paskelbė 2012 metų paukščiu. Taip siekiama atkreipti dėmesį į nykstančius sparnuočius, kuriems reikalinga žmonių pagalba, praneša LTV „Panorama“. Laukų vištelėmis vadinamos kurapkos dar pačios randa maisto, nes sniego nedaug.

Šiemet dėl šiltų orų nemažai paukščių neišskrido į šiltuosius kraštus. Tačiau specialistai neabejoja, kad užėjus šalčiams sparnuočiai paliks mūsų šalį. Patekti į Nemuno deltą, kur, kaip teigia specialistai, gausu žiemoti neišskridusių paukščių, sutrukdė patvinęs vanduo. Jis semia ne tik pievas, bet ir kelius. Tačiau, pasak ornitologų, pamario pievose iki šiol – tūkstančiai sparnuočių. „Gruodžio pradžioje labai daug paukščių buvo.

Flamingai, gandrai, pelikanai ir kiti migruojantys paukščiai rizikuoja gyvybėmis skrisdami per nesibaigiančius elektros laidus. Planetoje yra apie 70 mln. kilometrų elektros laidų. Vien Afrikoje ir Eurazijoje kasmet į juos atsitrenkę žūva milijonai paukščių, šimtai tūkstančių būna nutrenkiami, teigiama Norvegijoje vykstančioje Migruojančių gyvūnų rūšių konvencijoje paskelbtas tyrimas.

Gaisrai, apėmę Bosnijos ir Hercegovinos pietryčius ir nuniokoję 80 procentų didžiausio Europoje paukščių rezervato ploto, artėja prie regione esančių gyvenviečių ir kelia joms grėsmę. Tai pirmadienį pranešė vietos valdžios atstovai. Praėjusios savaitės pabaigoje kilusiems gaisrams plisti padeda vėjas. Be to, ugniagesiams nelengva kontroliuoti padėtį atokioje vietovėje. Specialistų duomenimis, ugnis nusiaubė apie 200 kvadratinių kilometrų Hutovo Blato gamtos parke.

Šią savaitę viename šalies miške į laisvę paleisti 8 veislynuose išauginti didžiųjų apuokų jaunikliai. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus paukščius išaugino „Gamtos paveldo fondo“ darbuotojai, įgyvendinantys Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Fondas dirba kartu su 4 lūšių ir 5 didžiųjų apuokų veislynais. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr.

Ventės rago ornitologus stebina rudeninė paukščių migracija – šiemet sparnuočių išskrenda net keletą kartų mažiau nei įprastai tokiu metu. Specialistai spėja, kad paukščiai sunkiai išgyveno praėjusių metų žiemą, daro įtaką ir klimato atšilimas, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Ventės rage besidarbuojantys specialistai džiaugiasine tik pagaliau pradėjusiais gausiau skristi sparnuočiais, bet ir sulaukę talkos. „Labai įdomu. Paukščiai yra gan agresyvūs, įkanda, įsikabina nageliais.

Rugsėjo pradžioje Suomijoje migruojančių gervių būryje pastebėta suaugusi kanadinė gervė (Grus canadensis) Už poros dienų tas pats individas jau stebėtas Estijos šiaurinėje dalyje. Yra didelė tikimybė, kad paukščiai migruos pietų kryptimi per Lietuvos teritoriją. Todėl Lietuvos ornitologai nori atkreipti visų, šiemet skaičiuojančių, ar tiesiog stebinčių gerves žmonių dėmesį ir prašo atidžiau apžiūrėti sutinkamus gervių būrius.

Likusius žiemoti vandens paukščius reikėtų maitinti kasdien, o gulbes – net tris kartus per dieną. Kuo šalčiau, tuo daugiau reikia maisto. Jei spiginant 25–30 laipsnių šalčiui dieną kitą paukščius užmiršime palesinti, silpnesnieji gali žūti. Gulbės nebylės paros maisto norma yra 800–1 000 g. Antys, gulbės maitinamos tol, kol pavasarį tirpstant ledui pačios išsiskirsto į perėjimo vietas. Nepatartina berti lesalą ant ledo pakrantėje, kur gausu varninių paukščių.

Liepsnotoji pelėda - gana retas svečias Lietuvoje, tad jos pasirodymai sukelia daug džiaugsmo ornitologams ir visiems kitiems paukščių mylėtojams. Šiuo metu liepsnotoji pelėda yra įtraukta į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus - tiesa, ne todėl, kad ji mūsų kraštuose nykstanti, o todėl, kad jų pas mus labai mažai - Lietuva yra šiaurės rytinis liepsnuotųjų pelėdų išplitimo arealo pakraštys.