Tiesa, šiltuosiuose kraštuose mūsų paukščių rojus nelaukia – ten lietuviškus sparnuočius gaudo restoranams, o libaniečiai gandrus šaudo tiesiog pramogai.
Ventės rago ornitologas keldamas triukšmą į specialią landą varo tinkluose įkliuvusius paukščius. Sparnuočiai neturi kur dėtis, tad vienas po kito neria pro skylę, kur jau šėlsta dešimtys jų giminaičių.
Tada ornitologas vieną po kito, švelniai suėmęs paukštelius, deda į dėžutę su tinklu ir partija keliauja pasidabinti žiedais.
„Dabar jie migruoja, atsimuša į mūsų Baltijos jūrą, per jūrą neskrenda ir dėl to prie jūros susikoncentruoja didžiulis toks srautas. Tie paukščiai priskrenda Klaipėdą, ties Klaipėda srautas išsiskiria, didžioji dalis per Kuršių neriją praskrenda, šiek tiek mažesnis srautas skrenda palei Kuršių marias ir mūsų Ventės ragą priskrenda“, – pasakoja ornitologas Vytautas Eigirdas.
Antroje rudens ir pirmoje spalio pusėje vyksta rudeninė paukščių migracija, tad ornitologai vos spėja visus žieduoti. Per dieną žiedeliais pasipuošia apie tūkstantis sparnuočių. Rekordas – 7000 paukščių per parą.
„Skaičiuojam, kad apie vieną procentą tų paukščių sugaunam, sužieduojam. Kai žmonės sako, kiek čia pagaunat, ar dar yra ką žieduoti, jau visi žieduoti? Tai toli gražu taip nėra, tą vieną procentą sužiedavus, dar vis tiek tos informacijos kažkiek gaunam. Aišku ganėtinai svarbu yra sugauti kuo daugiau skirtingų rūšių, kad žinotume kaip skirtingos paukščių rūšys migruoja“, – kalba V. Eigirdas.
Ypač naujais žiedais nesidžiaugia zylės.
„Piktos zylutės šitos yra. Žnaibosi. Kai viena įžnybia, dar nieko baisaus, bet kai tūkstantoji įžnybia į tą pačią vietą, tai jau norisi atgal žnybti“, – sako V. Eigirdas.
Paukščiai žieduojami tam, kad viso pasaulio ornitologai galėtų dalintis informacija apie paukščių migracijos kelius. O jie kartais būna visai netikėti. Ypač pastaraisiais metais, kai pajūryje pučia labai neįprastos kryptiems šiam metų laikui vėjas.
„Jei Šiaurės vėjas pučia, tai paukščiai paima ir skrenda į šiaurę atgal, nors turėtų į pietus skristi, į pietvakarius, bet būna, Latvijoj, Estijoj pagauna mūsų žieduotus paukščius nors turėtų visai į kitą pusę skristi“, – teigia V. Eigirdas.
Paukščiai į vadinamuosius šiltuosius kraštus keliauja ne dėl išorinės šilumos. Jiems žiemomis tiesiog trūksta vidinės energijos, o kai greit temsta, nespėja susirasti užtektinai maisto. Tiesa, rojus svečiose šalyse taip pat nelaukia.
„Italija, Prancūzija, Malta, Kipras – ten tokios šalys, kur gaudomi smulkūs paukščiai, tam, kad kažkokie delikatesai restoranuose būtų. Per Libaną skrenda ir Libane šaudo mūsų gandrus tiesiog pramogai. Tų dalykų aš nesuprantu. Gandrai mūsų, pavyzdžiui, net vengia to Libano“, – sako V. Eigirdas.
Tad Lietuvoje gaudydami paukščius ornitologai pastebi, kad kasmet sparnuočių vis mažėja. Tik ne darbo: „Mes ilgai – nuo tamsos iki tamsos. Tamsoje dar bandom pelėdas, šikšnosparnius gaudyt.“
Tačiau, pasirodo, tamsos kartais tam neprireikia. Žavus šikšnosparnis viduryje dienos pakliuvo: „Kartais į tinklus patenka ne tik paukščiai, bet ir žvėrys. Tai va, šikšnosparnis įkliuvęs po nakties. Šikšnosparnius irgi žieduojam – vakarais specialiai gaudom, kartais naktį, jei neranda išėjimo, tai randam miegantį ryte. Dabar įdėsim į maišelį, palauksim iki vakaro, kad pamiegotų dieną.“
Ornitologai prašo visų TV3 žiūrovų nelikti abejingų aptikus sužieduotą paukštį ir pranešti Ventės rago ornitologijos stočiai. Taip ne tik padėsite mokslui – specialistai pagal žiedo informaciją jums papasakos, iš kur ir kaip rastas paukštis atkeliavo.
